Praradai tai, ko niekada neturėjai, bet labiausiai vertinai. Tai kas buvo atsivėrę o dabar užsivėrė, Kodėl? Reikėtų paklausti šito klausimo savojo Aš. Susijungimas su savuoju Aš stipriausias ir svarbiausias darbas mūsų kasdieniame gyvenime. Išjausi savąjį Aš ir galėsi pajausti žmones, pajausti šilumą ir meilę. Iki to laiko susigaudyk kuo nori būti ir kas toks esi. Ar esi pasiruošęs ir ar to nori. Siela negali įgyvendinti užduoties be noro ir pritarimo. Laisvosios valios egzistavimas išlieka tik tada kai nėra noro. Nėra noro – tada laisva valia įsijungia ir egzistuoja.
Jei tu bijai atsakomybės vadinasi nepasitiki Dievu, nepasitiki Dievu – švaistai dieviškąją energiją, švaistai laiką visatos, jos versmės ir kitimo, subtilumo. Dievas visada su mumis – atsisuk ir jis bus. Visada, kai jauti kažką šalia savęs– negalvok apie Pakylėtuosius Valdovus, nesistenk suprasti išvaizdos – žinok kad tai Dievas – jis šalia tavęs ir visada taip buvo. Tereikia pasinerti į jo teikiamą šilumą ir neieškoti jame atsakymų, o pasižiūrėk į save ir paklausk, ką padarei, kad galėtum su juo pakalbėti, kodėl švaistai energiją kuri buvo duota, kodėl neatiduodi kam jos reikia.
Nusileisk ant žemės ir kilti su sparnais. Viskas bus gerai. Visiem linkiu to, ko patys nesuprantat išjausti į supratimą ir palaimą. Su meile Dievas.
II
Pamiršti kas buvo – atgimti. Žengti žingsnį į priekį kiekvieno užduotis. Atsisakyti savojo ego. Ego – žemiausios vibracijos. Jeigu žmogaus ego nebeegzistuotų, nepamatytumėt karų, nelaimių, turtinės, socialinės nelygybės. Bet be ego jūs netobulėtumėte, nepamatytumėte savęs, savo aplinkos, nepamatytumėte kuom iš tikro neturėtumėte tapti ir kokiu keliu eiti. Jeigu ego galėtume kontroliuoti, tada gyvenimas būtų paprastas. Savo nuomonės turėjimas svarbu – tačiau jos primetimas kitam yra nedovanotina. Gerbk save, gerbdamas kitus. Jeigu galvoji jog primesdamas savo valią gebėsi valdyti grupelę žmonių, tai labai klysti – atsiras tų, kurie nesutiks, tada atsiras konflikto užuomazgos. Šilumą, meilę bei pagarbą pakeis neapykanta, liūdesys, susierzinimas. Įsiklausant ne tik į savo poreikius, bet ir į kito asmens poreikį, atsiveria neaprėpiamas lobis. Skrynia kurioje gali pasisemti tiek šilumos, kad užtektų visai dienai.
Jei pamirštum kas buvai šiame gyvenime ar tai padėtų? Jei negali kontroliuoti ego, kas gali? Ar egzistencializmo sąvoką kiekvienam priimtina, suvokiama? O kiek tokių, kurie suvokia ego? Visi lyg supranta žodį „ego“, daugmaž žino ką jis reiškia, bet niekas nesugeba jo atsisakyti. Visiems tai tarsi gyvenimo variklis. Būti geresniu. Būti didesniu ar platesnę piniginę nešiotis. Bet tai niekas kitas kaip materialių dalykų patenkinimas savo naudai. Jei būdamas aukštoj padėty ar turėdamas gerus namus tu padarytum ką nors dėl visatos. Ar iškeltum sau klausimą, ką aš darau vardan žmonių? Vardan bendro tikslo? Ar aš tik maitinu ego, kuris gali augti nežmonišku greičiu, kuris dauginasi tarsi uodų kolonijos, priešingai nuo pagarbos ir pasitikėjimo, kuriuos ugdom nuo vaikystės ir tai sunkiai brandinam. Sunkiai įsivaizduojam save nuolankų, supratingą. Bet tai įmanoma. Aš tikiu. Visada tikiu, tikėjau. Kiekviename iš jūsų yra mano dalelė, vadinasi kiekvienas turi neaprėpiamos pagarbos ir supratimo jausmo, to kuris giliai jumyse. Todėl kviečiu ir raginu pabusti – tegul kvietimas skamba garsiai ir aiškiai. Pabusti nuo savęs, iš savęs ir galų gale savimi. Tuo kas norit būti ir kad geriausiai atsiskleistumėte visatos plotmėje bei jos dimensiniame kanale. Viskas bus gerai. Su meile Dievas