Be kategorijos

Santarvė su visuma

Klausi, ar galima gydyti žmones jų nekalbinant, nesukeliant minčių apmąstymui, tik rankomis tekančios energijos dėka?

Energija pasiekia kūną, ji paskatina kūno ląsteles atsinaujinti ir žmogus sveiksta. Sveiksta ir energetinis kūnas. Mentalinis – ne. Jis negauna peno. Nebent mintys sukrečiamos, jei klientas pajunta, kad gali gydytis ir be vaistų. Bet tai būna tik paprastas šokas. Jis kai kada padeda, bet trumpam.

Norint išgyti, reikalinga suprasti, kodėl susirgai. Ir ne oras kaltas, ne mityba ar vaistai, o gyvenimo būdas, mintys, jausmai, troškimai. Todėl kalbėtis ir būtina. Žmogus turi suprasti kur daro klaidą. Tu gi nesi aiškiaregė, kad pasakytum visas jo bėdas, bet esi žmogus, sugebantis klausytis ir išgirsti informaciją teisingai. Tą informaciją reikia tik perduoti žmogui ir jis pats turi priimti sprendimus kaip elgtis. Turi padėti žmogui jaustis gerai ir atsipalaiduoti. Laisva energija teka laisvu kanalu. Gražūs jausmai turi sklandyti laisvėje. Buvo maloni akimirka – ačiū Dievui už dovaną, ir paleidi su vėjeliu… negalima prisirišti nei prie teigiamų, nei prie neigiamų įvykių. Energija turi tekėti: gauni – atiduodi, atiduodi – gauni. Laisva energija tekėk pasauliu. Būk rami, atidi, matyk grožį žmoguje ir parodyk jam tą grožį.  Nesijaudink, jei kas tave blogai įvertins. Blogai suprasti gali tie, kurie nenori eiti su tavimi kartu. Jų keliai kitokie. Bet mažiausias prisilietimas prie tavo sielos gali suvirpinti visą jų mąstyseną ir keisti visą požiūrį į gyvenimą. Būk savimi, būk tvirta kaip uola, kad padėtum atsiremti kitam, laisva kaip vėjo gūsis ir tyla būk…

Meditacijos metu tau buvo suteikta galimybė keliauti per spalvas. Tai gydymo procesas. Buvo reikalinga sustiprinti tam tikros čakros spalvas, kai ką atlaisvinti. Pirmiausia pasidžiauk, kad gyveni ir mylėk save praeityje, ateityje ir dabar. Tiek reikalinga mylėti ir vertinti tą laikotarpį, kurį išgyvenai, tiek reikalinga mylėti būsimą laiką, būsimą erdvę ir save toje erdvėje. Nuostabiausia tai, kad visur – čia ir dabar – tu esi žmogus, galintis bendrauti su Dievu, sugebantis išsaugoti laisvės pojūtį. Naujus potyrius reikia priimti be susikaustymo, be baimės ir nerimo. Tu privalai paruošti mintis taip, kad džiaugtumeis gyvenimu. Ieškok grožio. Sureikšmink grožį, nors nieko negalima sureikšminti. Bet blogį ir nelaimes labiau žmogus sureikšmina, nei gėrį. Todėl ir sakome, sureikšmink grožį. Taip formuosis įgūdžiai matyti grožį ir jį parodyti kitam, šalia esančiam. Pamėgink…Iš ryto nusišypsok sau, saulei ir visam pasauliui. Pervertink siekius. Dienos siekius. Tarp tiesioginių darbų ir buitinių minčių, turi įsipinti keletas neklasikinių minčių: palinkėjimas gėrio žmonėms, pasauliui, palinkėjimas laimės konkrečiam žmogui. Tik linkėti reikia gėrio, harmonijos, sukonkretinti linkėjimo negalima, nes neturi teisės kištis į jo gyvenimą, be jo leidimo. Tvarkingai dirbk su savimi, kiekvieną laisvą minutę.  Ir dirbdama gali gėrėtis aplinka, ieškoti gėrio. Keisk įpročius naujais. Kas tau įprasta ir savaime suprantama – tai nereiškia, kad teisinga šiandien. Dabar laikas kitas ir reikalavimai kiti. Žvelk į gyvenimą pro prizmę: matyk save kasdienėje veikloje, kartu ir sielos veikloje. O tave matys ir įvertins kiekvienas pagal save: dukra tave mato pagyvenusia moterim, vyras – gražia moterim, mama – vaiku, vieni žmonės laikys tave išmintinga, kiti – ne visai priimtina. Visų požiūriai skirtingi, bet teisingi. Tavo požiūris į gyvenimą teisingas tau, kitam jis gali netikti. Negali galvoti, kad senas gyvenimo stilius yra tikras ir teisingas. Atsisveikink su juo visiems laikams. Tu niekada nebebūsi žmogus, kuriuo buvai iki šiol. Skaudu ar ne tai pripažinti, bet teks. Nenori? Čia tavo ego nenori atsisakyti niūraus, liūdno, paprasto, pilno troškimų gyvenimo. Tavo siela džiaugiasi galimybe pasireikšti, klausyk jos. Tavo kelias, tavo pasirinkimas atveria naujas galimybes žmonėms, išmokstant bendrauti. Visada išlik savimi, kartu su savo tiesa. Ji suteikia stiprybės ne tik tau, bet ir žmogui, kuris būna pasimetęs gyvenime, bet žino, kad galima gyventi kitaip. Nes tu gyveni kitaip. Tu esi rami, džiaugiesi sutiktu žmogumi ir supranti kitą žmogų. Kaip sakė vienuolis Pranciškus iš Asyžiaus, mylėti – tai reiškia būti niekuo. Tavo „nuliu”. Sielai nereikia troškimų, ambicijų, pasmerkimų, kaltės ar nuoskaudų. Sielai reikia tvirtybės, šviesos, palaimos, ramybės. Tau reikia tik gyventi ir skleisti ramybę: švelnią, be pataikavimų, be savanaudžių tikslų. Tik keisdama save gali įtakoti aplinką. Tuo šis vystymasis ir nuostabus.

Negali meluoti sau. Tau teks pasistengti suprasti kas yra visuma ir kas yra santarvė. Santarvė su visuma. Tiek su savimi, tiek su žmogumi, tiek su gamta ir tikėjimu. Santarvė. Vienybė. Sielos susiliejimas su pasaulio išmintimi.

Nereikalavimas savo tiesos iškėlimo. Tolerancija. Tolerancija kitokiam požiūriui. Ne visada gali būti tavo tiesa (beje, tavo tiesa gali tikti tik tau).

Santarvė – tai sugebėjimas be emocijų priimti kitokį požiūrį, ir sugebėjimas nesukelti sąmyšio savo mintyse. Santarvė – tai sielos susiliejimas su esama akimirka, sugebėjimas įsijausti į laiko akimirką, be troškimo žengti į priekį. Tu susitaikyk su tuo, kad gyveni amžinai. Nesvarbu, kad dabar esi „įlindusi” į kūną. Gyveni amžinai. Tu niekur neišnyksti. Todėl išmok pamilti šią akimirką. Susitaikyk su ta mintimi, kad siekti nieko nereikia. Bet kokiu atveju, būsi amžinybėje. Amžinybės rate nevyksta susinaikinimas. Nėra tikslo mirti. Yra tikslas džiaugtis šia akimirka.

Tikslas mirti – daug kam tampa viltimi, kad baigsis kančios ir išsivaduosi. Taip niekada nebus. Nesugebėjai išsivaduoti iš kančios šią akimirką (mirtis čia nepadės), ta problema seks gyvenimus čia ir anapus. Todėl ir susiformuoja karminis ryšys… Pajausk amžinybę… Nesvarbu, kad metai keičia kūną, mirtis keičia žmogaus būseną, bet siela išlieka amžiams. Nieko nėra svarbiau, kaip džiaugtis šia diena, pradėti įgyvendinti svajones šią dieną ir keistis šią dieną. Ji yra pradžia pokyčių, kurie suteiks daug palaimos ateityje.

Išsaugok Žemę savo šypsena ir širdies gerumu. Tavo spindesys yra stiprus. Tavo virpesių bangos sujudina daug širdžių. Mylėk save ir padėk sau kurti gražų, teisingą gyvenimą. Svarbu ramybė, pasitikėjimas savimi, santarvė ir ieškojimas tiesos. Ieškojimas tiesos. Kokios? O tai jau kitas klausimas. Neprisirišk prie vienuolių gyvenimo būdo ir jų tiesos, neprisirišk prie praeities tiesų. Tu kuri ateities vertybes, ateities principus ir jų neparemsi praeitimi. Ieškok naujos tiesos. Pritaikyk ją žmonių suvokimui. Tiesa yra aiški Dievui, o žmogui ją suvokti sunku. O tu ieškok jos. Tai naujas iššūkis – kuo paremtas ateities gyvenimas? Ir, žinoma, viską teks tau išgyventi. Čia smagioji dalis. Viską išgyventi, susivokti ir kaip patirtį „padėti” į visuomeninės sąmonės klodus, kad kurtusi bendra mintis. Žmogui tiesiogiai neperduosi ką žinai. Tik savo mąstymu ir elgesiu gali įtakoti jų apsisprendimą. Grįžkime prie tiesos ieškojimo:

Žmogus privalo pasitikėti Dievu (Amžinąja šviesa). Tik po to galima žengti kitą žingsnį.

Tai suvokimas, ramus priėmimas esamos situacijos. Negalima iškeltos problemos „apauginti” baime, nepasitikėjimu, apkalbomis. Priimi problemą, išklausai, jei gali įvertini ir atlieki kas priklauso ir paleidi. Negalima prisirišti nei prie įvykio, nei prie žmogaus, nei prie troškimų. Mintis turi būti laisva. Be įtampos. Negalima pažeminti kitų, negalima piktnaudžiauti žodžiu ir sureikšminti savęs.

Kada susitvarkai su tomis problemomis, atsiranda laisvas priėjimas prie Visatos žinių. Prie jų gali prieiti kiekvienas to norintis ir atlikęs tas dvi užduotis: tikintis Dievu ir laisvas savo pasirinkime, savo mintimis.

Pasaulyje, kur įvairovei nėra ribų, negalima užsidaryti (suvaržyti )savęs tik savo suvokimu, savo pasirinktomis taisyklėmis. Jos yra tik tavo ir niekam nereikalingos. Jei nori laisvės mąstyme ir veiksmuose – atsipalaiduok. Keisk mintis, laisvink jas. Nepyk ant kitų ir ant savęs. Tu sprendi kaip tau geriau gyventi, ne kiti. Apmąstyk viską ramiai ir labai atsakingai vertink aplinką. Jokios nuoskaudos, jokio pykčio (jei kas, tai gausi per nugarą). Jeigu susiformuoja nuoskaudos, vadinasi nesugebėjai atsijungti nuo savo troškimų, reikalavimų pagarbos ir įvertinimo siekimo. Kaip jų atsikratyti? Neleisk formuotis neigiamoms mintims. Viskas ir visada priklauso nuo tavo minčių. Būk atsargi. Kiekviena neigiama tavo mintis duos stiprų atsakomąjį smūgį. Sek savo mintis, neleisk joms „plaukti pasroviui”, tokiu atveju gali būti prisijungusi prie egregoro, kuris gali žlugdyti. Erdvėje nuolat vyksta kova. Kova dėl įtakos tavo mintims, nes tik per mintis, jausmus jus gali įtakoti. Mintys turi būti idealiai sutvarkytos. Gali pykti, bet turi aiškiai žinoti kodėl pyksti ir kodėl susiformavo pyktis. Gali abejoti, gali išreikšti įvairius jausmus, bet minčių kryptis turi būti teigiama. Nekalk į galvą, kad esi nuostabiausia ir visokia „-iausia”, nes tai bus savęs sureikšminimas. Formuok teigiamus įvykius, teigiamas svajones sau ir aplinkiniams, mintimis nukeliauk pas žmogų, kuriam norėtum palinkėti nuoširdžios palaimos. Kasdieniame gyvenime mokėk stebėti aplinką, neįsivelk į aplinkinių reakcijas ir pati nesukelk nereikalingų emocijų.

Dalintis:

1 komentaras apie “Santarvė su visuma”

  1. Dėkoju už tokius nuostabius šviesius žodžius, išmintį dieviška. Taip padėjo nusiraminti šią minutę. Tik dar minties galia užvaldo ir kažkur įtraukia kur Taip nepatogu būna. Norėčiau prisijungti į grupę žmonių ir mokytis jas keisti drauge.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *