Besąlyginė Meilė.
Galingiausioji Dievo Šviesa ateina į jūsų erdvę. Žmogus šviečia savyje esančia ugnimi, bet kartu jis papildo save Galingąja Dievo Šviesa. Reikalingas Tikėjimas. Tikėjimas, kad žmogaus gyvenimas tęsiasi ne tik šioje Žemėje per reinkarnacijas, bet kad žmogus formuoja naują pasaulį, naują Žemę aukštesniame energetiniame lygmenyje. Žmogus gyvens naujame vibracijų lygmenyje. Žmogus vystosi. Iš nesąmoningo jis tapo sąmoningu ir kuria savo gyvenimą Žemės erdvėje. Bet, atėjo laikas įžengti į naują erdvę, ne to paties lygmens erdvę. Tai aukštų vibracijų Žemė, kuri formuojasi kitoje erdvėje ir kurioje galės gyventi žmogus su pakitusia materialia struktūra ir pakitusiu sąmoningumu. Bet vis tiek išlieka ta pati žmogaus struktūra: žmogus – siela – esybė. Išliks brandos kelias. Išliks ieškojimai ir atradimai, bendravimas ir bendradarbiavimas, išliks Meilė ir Išmintis. Tik atžagaraus negatyvumo nebeliks. Nebeliks stipraus poveikio negatyvumo, neliks pykčio, neapykantos, pavydo ir iš to išplaukiančių pasekmių.
Bet žmogus nebus iki galo išsilaisvinęs iš savojo ego ir iš savojo asmeniškumo. Liks kai kurie prisirišimai, susireikšminimai, žmogiški siekiai, tikslai. Geroji ir blogoji jėga egzistuos toliau. Tik išraiška jų bus kitokia. Nebus sunkių, grubių vibracijų. Bet kiek dar žmogus šiandien neužfiksuoja ką blogo jis padaro visos žmonijos atžvilgiu, Visatos atžvilgiu. Todėl sakyti, kad nebebus blogio išraiškos negalime. Nes žmogus visiškai nemoka atskirti, ką jis daro teisingai, o ką neteisingai ne iš asmeniškų pozicijų, o iš dieviškumo pozicijų. Žmogus nesuvokia savo karmos pasekmių, nesuvokia, kad darydamas gera, dažniausiai žmogui pakenkia. Nes, kas yra gerai ir kas yra blogai amžinybės požiūriu skiriasi nuo to, kas gerai ir kas blogai žemiškojo gyvenimo požiūriu. Suprantate, jūs tikrai turite ko mokytis, kur tobulėti, kur aiškintis tiesų ir kaip jas pritaikyti gyvenime. Ir tas tiesas aiškinsitės Naujojoje Žemėje. Nes čia ir dabar jums reikia išmokti dabartinio lygio pamokas: suvaldyti save, disciplina, susitvardymas, taktas, supratingumas, atjauta ( bet ne gailestis) ir t.t. Jūs turite daug ką išmokti ir suvokti, bet kasdien darote tiek teisingus, tiek neteisingus sprendimus. O neteisingi sprendimai formuoja karmą. Nepamirškite, čia ir dabar, jūs praeinate gyvenimo pamokas. Jos nuolat užduodamos, nes visados norisi patikrinti, kaip jums sekasi jas išmokti, suprasti ir priimti už tiesą. Daugybę dalykų jūs nepastebite, kas vyksta jūsų gyvenime, nes jūs gyvenate nesąmoningai. Pradedate dieną ir bėgate jos diktuojamu tempu, net neįsisąmonindami, kad tam tikros situacijos jums suformuojamos specialiai, kaip pamokos. Ir, deja, dažniausiai, jų neįvykdote. Labai retai prisimenate užfiksuoti tai, kad gyvenimas – tai mokykla, tai universitetas, tai doktorantūra. Jūs gaunate pamokas tam tikro lygmens. Juo labiau bręstate, juo pamokos bus subtilesnės, gilesnės, atsakingesnės. Jos formuojamos pagal jūsų brandą. Karma – tai neteisingų sprendimų pasekmė, vadinasi, neišmokta pamoka. Jas atidirbti per skausmą ar nelaimę nepakanka. Ją reikia išmokti. Jūs atidirbate karmą, bet gaunate naujus išbandymus ir jeigu vėl darote tas pačias klaidas – karmos pasekmės stiprėja ir taip toliau, kol pamoka įsisąmoninama arba žmogus žlunga. Žlunga, taip ir nepakėlęs akių į dangų, taip ir nesuvokęs savo galingumo, didybės, savo tikrosios vertės. Taip jis sunaikina savyje esančią dieviškąją ugnį ir sunaikina savo sielą, taip pažeisdamos savo esybę. Gerai, jei esybės kitos sielos stiprios ir padeda atsigauti esybei. Bet tada toms sieloms užkraunama papildoma našta – neatidirbta karma sunykusių sielų. Nes neigiamą energiją kažkam reikia pakeisti teigiama. Buvo sielų, kurios ateidamos į Žemę, prisiimdavo atidirbti tą karmą, kuri likdavo neatidirbta, kurią suformuodavo per didelę ir nepajėgdavo jos išdalyti šeimai, šaliai. Bet dabar sielos neprisiims atidirbti ne savo karmą, bet joms teks atidirbti už bendros esybės silpnų ir sunykusių sielų neatidirbtas karmas. Karmos įstatymas persiformuoja. Esybės išraiška yra sielos ir įsikūnijimai. Visi įsikūnijimai esybę stiprina arba silpnina. Bet, šiuo atveju, esybė prisiima atsakomybę už savo įsikūnijimų padarytas klaidas ir paskirsto karmos atidirbimą tarp savų sielų, savų įsikūnijimų. Todėl, gerbkite savo esybę ir padėkite jai stiprėti, nes tai Tu. Tai tavo, kaip žmogaus aukščiausioji dalis. Tu esi vienetas. Tave sudaro žmogus – siela – esybė. Žmogus gali būti robotu, bet gali būti ir žmogumi – kūrėju. Siela gali būti prabudusi, gali būti mieganti. Esybė egzistuoja aukštame energetiniame lygmenyje. Ji gali stiprėti, gaudama iš įsikūnijimų suformuotą kūrybinės meilės energiją, arba nykti, kai siela neprabunda, žmogaus sąmoningumas žemas ir energija naikinasi. O energijos naikinimas ir pasireiškia per ligas, per nelaimes, per savižudybes. Tik žmogaus egoistiškumas ir asmeniškumas neleidžia priimti atsakomybės už sielos brandą, už esybės „išlaikymą“. Tik žemo sąmoningumo žmogui svarbus jis pats. Jo gerovė, jo patogus ir saugus gyvenimas, jo troškimai. Kylant vibracijoms, vertybės keičiasi. Keičiasi gyvenimo siekiai, keičiasi gyvensena ir supratimas. Tai, kas buvo nepriimtina, tapo lengvai priimtina ir labai svarbu. Kas buvo nereikalinga – tapo reikalinga, kaip oras. Žmogus bręsta ir į viską žiūri kitaip, net tos pačios seniai užrašytos tiesos yra suprantamos kitaip.