Elohimė Anastasija (Alchėja), Hasėjas, Sanat Kumara

Abejingumas naikina Viltį

Sveika, čia Alchėja. Mums iš tikrųjų svarbu paaiškinti tai, kas įvyko to seanso metu, kai iš žmogaus kūno pasišalino energetinis darinys, kuris nepriklauso žmogaus sandarai. Ta esybė, įėjusi į žmogų, atlieka tam tikrą vaidmenį. Ji integruoja į erdvę (įleidžia į Žemę) tam tikros energijos vibracijas. Tos esybės dėka yra atliekami geri procesai. Žmogus yra pajėgus priimti teisingus sprendimus ir eiti teisingu keliu pirmyn. Ar pas visus žmones būna tokios (ar kitokios) esybės? Tikrai, ne. Tai vienetai. Tai ypatingi energetiniai dariniai, turinys labai aukštas vibracijas. Jie neįtakoja paties žmogaus gyvenimo (jo sprendimų), bet leidžia priimti į save aukšto lygio energijas. Ar tai reiškia, kad žmogus nebegalės priimti tokių energijų? Tikrai, ne. Tik dabar tas žmogus pats atsakingas už save. Noriu pasakyti, kad aplink žmogų būna daugybė gyvybės formų. Tiek matomų, tiek nematomų. Jos supa žmogų, stebi jį, saugo, padeda. O kai kurios esybės įeina į žmogaus subtilųjį pasaulį ir ten įsitvirtina. Taip ji gali daugiau padėti žmogui. Bet šiuo metu sprendimas yra toks: žmogus atsakingas už save. Ir jis turi sugebėti save suvaldyti, sukoncentruoti dėmesį į struktūrą. Jis įgauna jėgą. Tokiu momentu, jam nebereikia tokios tiesioginės pagalbos, kaip buvo iki šiol. Tavo draugė šią „būtybę“ savyje nešiojo keletą savo gyvenimų. Buvo momentas, kai reikėjo pastiprinti energetiką tiek draugės, tiek to laikotarpio, kuriame ji gyveno. Motinos Teresės  energiją atlaikyti buvo galima tik su tokiomis „būtybėmis“ savyje. Nes tai, ką savyje turėjo Motina Teresė – buvo ir yra galinga Meilės energija. Ši energija turi savitumą. Jai priimti ir išskleisti padėjo „jos pagalbininkai“. – žaliosios esybės. Tai tam tikro sąmoningumo energija, kuri buvo aktyvi, kai prisijungdavo Meilės energija. Šiandiena žalioji esybė traukiasi, nes tavo draugė pasiekė momentą, kai savarankiškai formuoja savo gyvenimą. Iki šiol ji buvo tarsi tarpininkė, tarsi energijos skleidėja, bet, kartu, ji iš tos energijos ir mokėsi. Ji formavo savo pasaulėžiūrą, savo vertybes. Bet iki šiol ją paremdavo, palaikydavo energetiškai žalioji esybė. Seanso metu šią esybę palydėjau į jos erdvę. Ji buvo išsigandusi, nes tiesioginis žemiškasis pasaulis ją glumino. Ji bijojo žmogaus tiesioginio žvilgsnio. Tavo draugė yra „ypatingas žmogus“, o tu žinai, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad ji pajėgi ir viena susitvarkyti su savo esybės paskirtimi, ji sugebės save išreikšti (nekalbu tik apie žemišką veiklą) ir įeiti į erdves, kurias atveriame.

Sveika, čia Hasėjas. Laikas. Jau laikas atsiverti naujai energijai. Ji tave laužys. Būk pasiruošusi. Mes norime pakeisti tavo DNR. Tik tai darysime ne per tarpininką, o tiesiogiai. Žmogus, dažniausiai nieko nejaučia, kai pasikeičia DNR. Bet tas poveikis mažas tik žemiškame lygmenyje. Subtiliajame pasaulyje atsiveria naujos galimybės.

Sveika. Aš noriu prisistatyti. Laukiu jau seniai. Dažnai tenka matyti, kaip žmogus save kontroliuoja, valdo, kaltina ir t.t. Dažnai žmonės nesuvokia, kad pačiam pokyčiui reikalingas tam tikras nuosmūkis. Nes tada atsiranda kilimas. Niekada nesijaudinkite dėl smulkmenų. Reikia įvertinti savo gyvenimą, gerbti jį ir tausoti. Reikalinga kūryba. Reikalinga paskirstyti savo dėmesį pasauliniu mastu, Visatos mastu. Žmogus savęs labai nevertina. Sumenkina. Jo galimybės yra daug didesnės. Ir tai noriu pasakyti aš, Alchėjos „draugas“ Sanat Kumara. Vieną kartą aš mėginau bendrauti su tavimi, bet tu išsigandai, kad aš esu vienas iš pakylėtųjų valdovų, ir nepriėmei manęs. Ne, aš turiu kitų tikslų ir iš kitos struktūros atėjau. Pagalvoji, daugiau nei dvejus metus aš laukiau to kontakto. Mes laukiame, kol žmogus pasiruoš ir priims. Ir, atėjus momentui, pradedame dirbti. Niekados Žemėje nebuvo tiek tamsumos, kaip dabar. Sakai kai vyko karai – buvo didesnė tamsuma. Karai – blogas dalykas. Bet žmogaus abejingumas savo gyvenimui, nevertinimas savo gyvybės – tai didesnė tamsuma. Supranti, ką noriu pasakyti? Abejingumas sau, savo Žemei, labiausiai sau – žmogaus esybei. Tai griauna pasaulį. Karai žudo žmones, bet jie išsaugo jausmus, turi vilčių. Ir jie turi teisę gyventi toliau (kituose gyvenimuose, kituose pasauliuose). O Abejingumas sunaikina Viltį, kad žmogus nori gyventi. Nebėra prasmės žmogaus egzistencijai. Tai žlugdo žmoniją iš esmės. Abejingumas – stabdo ir naikina žmogaus gyvenimą. Štai kas yra tamsuma. O aš nenoriu leisti tokiai tamsumai formuotis, vystytis ir kaip virusui, skleistis Visatoje. Mes esame Visuma. Jeigu vienas organas  suserga ir kitiems būna blogai. Jei žmonija užsikrečia tamsuma, atsiranda spraga visame Visatos virsme. Iš tikrųjų, tai džiaugiuosi, kad leidai prieiti, susipažinti ir bendrauti. Aš ateinu tam tikromis bangomis. Bet noriu pabrėžti – reikia pokyčio ir tą pokytį formuosime kartu. Iki, čia buvau aš, naujas tavo globėjas Sanat Kumara.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *