Hermis Trismegistas

Stebėdamas kitus žmones, tu matai tai, kas yra tavyje

Aš esu Hermis Trismegistas ir atėjau pokalbiui apie šiuolaikinio žmogaus paskirtį Žemėje. Kiekvienas žmogus savyje atskleidžia vidinius turtus, kuriuos yra sukaupęs per daugybę praėjusių įsikūnijimų ir gyvenimo anapusybėje. Šie turtai – tai gebėjimai, talentai, žinios. Ir visa tai gali iškilti į dabartinio žmogaus sąmonę ir gali būti pritaikyta žmogaus gyvenime. Ilgą laiką buvo kalbama apie tai, kad susilieti su Mokytojais jums reikalinga ramybė, tyla ir nepriekaištingas jūsų elgesys. Dabar einame toliau ir kalbame apie tai, ką ir kaip gali atlikti žmogus būdamas savo gyvenime.

Šiuolaikinis žmogus, dėl pasikeitusių Žemės vibracijų ir dėl pačios evoliucijos tėkmės, gali suvokti pasaulį kitaip nei lygi šiol. Prie to reikia derintis, prisitaikyti ir kitaip pažvelgti į tam tikras tiesas. Man patinka stebėti žmogaus gyvenimą – jis kupinas netikėtumų. Netikėtumų, kuriuos suformuoja pats žmogus. Atrodo, jis suvokia ir žino visatos dėsnius, o pasielgia lyg tai pirmą kartą įžengtų į Žemę ir nežinotų ten vyraujančių taisyklių. Žmogus geba suformuoti idėjas, kurios visai neatitinka Žemės vystymosi krypties. Jis sugeba susiformuoti tokį gyvenimo būdą, kuris visiškai jį atriboja nuo bendro virsmo ir įstato save į tokius siaurus rėmus, kad gyvenimas nebetenka prasmės. Tai ir norisi pakalbėti apie tuos, žmogaus suformuotus taisyklių rėmus, kuriuos reikėtų sulaužyti ir save iš jų išvaduoti. Tokių rėmų yra begale daug.

Pirmas iš suformuotų rėmų – tai baimė suklysti, baimė nepadaryti, baimė neišjausti vidinio balso, baimė neįgyvendinti savo užduočių ir t.t. Kas yra baimė? Tai žemų dažnių vibracijos.  Jeigu su savo mintimis ir jausmais suformuoji žemų dažnių lauką, tai reiškia, kad užsidedi rėmus.  Bet kuri idėja bus įgyvendinta labai siaurame diapazone, nes suformuotas rėmas neleis skleistis geroms idėjoms plačiai.

Antra – gebėjimas įsiskaudinti, save nuvertinti, nepasitikėti savo sugebėjimais. Kas gali pasakyti ar tavo gebėjimai gerai išsiskleidžia ar ne? Juk kiekvienas žmogus formuoja gyvenimą pagal savo patirtį ir jis negali suvokti ar tavo gebėjimas teisingas, tikslingas. Jeigu turi tam tikrą gebėjimą, tai nereikia stebėti kaip jį vertina kiti, o reikia stengtis tą gebėjimą išskleisti ir tik po to pasistebėti ar tas gebėjimas randa atgarsį kituose žmonėse  ir tik pačiam tada įvertinti: reikalingas tas gebėjimas ar ne. Viską  turi įvertinti pats žmogus, pagal susiformavusias pasekmes ir pats turi nuspręsti ką tobulinti ir ko atsisakyti. Jokiu būdu negalima įsiskaudinti nuo kritikos, klausytis kitų žmonių menkinančių nuomonių ir užsisklęsti. Kiekvienas žmogus turi teisę išskleisti savo kūrybą į aplinką ir ne visi ją privalo priimti. Bet visados atsiras tų, kuriems tavo kūryba gali atgaivinti širdį, suteikti viltį ir palaikymą.

Trečia – seni įsitikinimai. Kiekvienas žmogus pereina kelis savo augimo etapus. Vienu metu jam reikalinga tyla ir ramybė, kad suvoktų save, kad pažintų savo silpnąsias ir stipriąsias savo charakterio savybes. Po to ateina laikas kai apmąsto egzistencinius gyvenimo klausimus, pasisemia žinių iš kitų žmonių ir pritaiko jas savo gyvenime. Ir ateina laikas, kai reikia tvirtai ir atsakingai eiti į gyvenimą ir keisti gyvenimo kokybę aktyviai. Suformavus tvirtą savo pasaulėžiūrą gali eiti dirbti tiek į verslą, tiek į politiką, tiek į švietimo sritį ir t.t. Tvirtą, dieviškosios energijos pripildytą poziciją reikia išskleisti bet kurioje gyvenimo srityje. Nereikia užsisklęsti tik savo asmeninių išgyvenimų pasaulyje, nereikia pasilikti toje stadijoje, kur nuolat save analizuoji, vertini, tobulini, bet neveiki. Neveiki plačioje visuomenėje. Aš kalbu apie paprastus jūsų gyvenimo darbus, kuriuose išreiškiate žmogiškumo principus kiekvienoje gyvenimo srityje. Neraginu kalbėt apie vertybes ir apie tikėjimą Dievu. Raginu gyvent pagal dieviškąsias vertybes ir tikėt Dievu pačiam, išreiškiant pagarbą Kūrėjui savo kasdieniu darbu ir santykiais su kitais žmonėmis. Viešpats Hostijus Violetai – Maitrėjai pasirodė viduryje didžiulio prekybos centro Akropolio. Ir ką jis pasakė? Jis pasakė, kad jūsų ašramas gali būti ir Akropolis. Ne tik gali, bet ir privalo būti. Jūs privalote su savo ramia ir harmoninga būsena bendrauti su žmonėmis, eiti į didžiules mases žmonių ir skleisti savo džiugias, harmoningas vibracijas. Hostijus klausė Violetos – Maitrėjos, ką ji mato stebėdama Akropolio gyvenimą? Ar ji mato nors vieną pabaisą, kurios reikėtų bijoti, ar ji mato labai bjaurią, netvarkingą vietą? Ne, ji mato daug žmonių, skubančių ar ramiai besidžiaugiančiu tam tikromis pramogomis. Ji mato vaikštančias šeimas, savo jausmuose pasislėpusius jaunuolius, ji mato gražiai papuoštas vitrinas ir t.t. Ten gyvena žmonės, tai kodėl jums, kurie manote, kad turite savyje jėgos skleisti savo vidinę šviesą, nenueiti į Akropolį (ar kitas vietas) ir išskleisti savo džiaugsmą ir harmoniją? Bet jums tai sunku padaryti, nes turite dar vieną rėmą – nuolatinio vertinimo rėmą: jis blogas, jis piktas, jis neteisingai moka darbuotojams, jis melagingas politikas ir t.t. Tiesa, pasaulyje visko yra, bet ne vertint einate, o per save skleisti tylios ramybės šviesą, kurioje gali atgyti seniai pamiršti taurūs jausmai. Ir jeigu niekas tokios terpės nesuformuos, tai kur gali atgyti tokie jausmai? Dauguma žmonių neskaito tokių knygų, kurios paskatintų pakelt vibracijas, jie nesilanko tokiuose koncertuose, kur sužadintų vidinio džiaugsmo jausmą, tai kur jiems pažinti šviesos srautą? Tai argi ne laikas, tiems, kurie nori keist vidinį žmogaus pasaulį išeit į žmones, pažint jų gyvenimu ir dovanot jiems per jus einančią Kūrėjo šviesą? Jei sukoncentruosite palaikymo, džiaugsmo ir meilės energiją į žmones, einančius pro šalį, tai tikrai tas gražus ir švarus srautas pasieks kitus žmones ir pamaitins jų širdyse esančius gėrio daigelius. Nusiimkite nuolatinio vertinimo rėmus. Vertindami, dažniausiai, tik save sureikšminate, laikas to suvaržymo rėmo atsisakyti

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *