Motina Marija

Kitoks laiškas

Aš ateinu pakalbėti apie gyvenimo idėją. Žmogus, gyvena pagal nustatytas normas ir nelabai žino ar tos normos teisingos, ar klaidingos. Tiesiog gyvena ir stengiasi suvokti savo gyvenimo prasmę. Žmonės per daugybę tūkstančių metų kūrė savo patirtį ir suvokimą kas svarbu, o kas nesvarbu. Ir jeigu ramiai paanalizuotumėte istoriją, tai suprastumėte – viskas kinta. Nieko nėra svarbaus ir amžino. Kinta kiekviena diena ir ji neša naujas idėjas. Jaunimas kelia naujas idėjas, senesnieji linkę gyventi su tomis idėjomis, kurios jiems buvo aiškios, priimtinos. Bet ateis kita karta ir jų idėjos bus kitokios. Žinoma, kolektyvinė sąmonė yra labai stipri, ji neleidžia labai laviruoti su savo naujomis idėjomis, bet jos vis tiek skinasi kelią žmogaus gyvenime.

Tai kokia yra gyvenimo idėja? Ji yra sudėtinga, apimanti daugybę skirtingų idėjų, prasmių, reikalingumo. Viskas būtų paprasta, jeigu užtektų tik džiaugtis gyvenimu, pozityviai nusiteikus bendrauti ir daug šypsotis. Bet tai yra tik išraiška to, kad taip galiu gyventi ir tas gyvenimas gali teikti ne tik malonumo man, bet ir kitiems. Bet gyvenimo idėja lieka nepaliesta, nes ji nėra giliai suvokiama. Jeigu tu išjausi būtį, susiliejimą su visuma, tai vėl bus tik gyvenimo išraiška. Nes vien būti nepakanka, turi būti kažkas daugiau.

Aš mėginu kalbėti apie žmogaus transformaciją iš subatominės dalelytės į sąmoningą struktūrą. Kodėl tokia struktūra formuojasi, kaip ji turi kisti, į ką toliau transformuosis. Kas laukia sąmoningos dalelytės peržengus žemiškosios sąmonės suvokimą? Ar žmogus yra apčiuopiamas, ar jis turi pradžią ir pabaigą? Ar žmogus egzistuoja? Jei gyvenimas iliuzija, gal ir žmogus tik iliuzija? Kas yra sąmonė? Pasąmonė? Subtilioji sąmonė? Kintančioji sąmonė? Nekintančioji sąmonė? Kas yra veiksmas? Kas yra atoveiksmis? Kas yra mintis? Ar egzistuoja mintis? Ar egzistuoja tiesa?

Mąstant iš žmogaus pozicijų – viskas egzistuoja. Mąstant iš Aukščiausiosios sąmonės pozicijų – niekas neegzistuoja. Yra tuštuma, vakuumas, nematerija. Jeigu nematerija, vadinasi materijos nėra – yra tuštuma. Bet yra sąmonė ir ji yra gyva. Kaip gali tuštumoje egzistuoti gyvybė, jeigu niekas joje neegzistuoja? Gyvybė – tai jau materija, o sąmonė ar materija? Kaip apibūdinti sąmonę, Aukščiausiąjį Protą, jeigu tai nėra materija? Bet jis egzistuoja. Jei egzistuoja – tai jau materija. Tai ar egzistuoja žmogus?

Keiskime požiūrį: žmogus yra pati mažiausia struktūra. Pati mažiausia materija, todėl ir kiečiausia. Toliau eina pati kiečiausia nematerija, kuri turi savo formas ir poveikį. Tai mintis, karma, emocija. Nematerija kupina sąmonės. Kuriančiosios sąmonės. Čia persidengia patys įvairiausi sluoksniai nematerijos. Tai šviesos impulsai, turintys tam tikras informacijas, vadinasi, galintys išsiskleisti į naujus pasaulius bet kokios formos. Šviesos impulsai yra valdomi Aukščiausiosios sąmonės. Jie juda ir veikia atsižvelgdami į Aukščiausios sąmonės impulsus. Vienas virptelėjimas sukelia didžiules bangas kosmoso erdvėse ir sujuda šviesos impulsai, susijudina pasauliai. Dar vienas virptelėjimas ir pasauliai susitraukia, susispaudžia ir sprogsta, sukurdami naują energiją. Tie nauji šviesos impulsai vėl reaguoja į sąmonės virptelėjimus ir vėl gyvybė išsiskleidžia materijoje. Kosmosas nuolat pulsuoja. Gyvybės atsiranda, išnyksta. Žmogus yra – nėra. Gyvenimo idėja yra – nėra. Būtis yra. Neaprėpiama, nesuvokiama žmogui būtis yra. Būti čia ir dabar. Būti pulsavime, pažinti pulsacijos prasmę ir dėsnius, bei suvokti, ką toje pulsacijoje turi daryti žmogus. Nes žmogus nėra tik kūnas ar siela. Tai bendrosios visumos dalis. Aukščiausios sąmonės dalis. Kas yra žmogaus sąmonė? Kur žmoguje prasideda žmogiškoji sąmonė, o kur pasilieka dieviškoji sąmonė? Nes juk viskas yra žmoguje. Kodėl dieviškoji sąmonė yra neveikli žmogiškajame prade? Nes jeigu būtų veikli, žmogus taip nesielgtų kaip elgiasi dabar. Tai kodėl nebeveikia dieviškoji sąmonė žmoguje? Kodėl žmogaus sąmonė tokia užslėpta, neatidengta ir neveikli. Kodėl smegenys dirba tik 10 proc.? Kas sufokusuoja minties energiją ir mintį paverčia materija?

Tikėjotės paprasto laiško, o dabar negalite suvokti apie ką jis? Protas miega ir kasdienybės išraiška tampa labai apribota. Ji tokia, kokia yra dabar. Bet tai neatitinka žmogaus gyvenimo idėjos. Prieš tai laiške buvo rašoma, kad amžinybėje protas nėra labai reikalingas, nes reikia remtis intuicija ir atsiveriančiu žinojimu. Protas, kaip jis dabar suprantamas žmogaus, amžinybei nėra reikalingas. Bet žmoguje egzistuoja dieviškoji energija ir Aukščiausiasis protas, vadinasi tas Protas turi veikti. Tik jo neišlavinsi ir nepabudinsi įprastais metodais. Jis turi prabusti, o mes duosime impulsus tam prabudimui. Vienus tie impulsai užgaus ir paskatins proto aktyvumą, kitiems jie praplauks paviršiuje, sukeldami tik juoką. Kiekvienam savas laikas priimti tam tikrą tiesą.

 

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *