Žmogus sudarytas iš kelių kūnų: fizinio kūno, eterinio – gyvybinio, jausmų – norų, minčių – proto kūnų. Kiekvienas kūnas turi savo globėją. Teisingiau, tam tikra kosminė būtybė iš savęs suformuoja sąlygas vystytis tam tikrai materijai – kūnui. Dievas Horas suformavo žmogaus fizinį kūną, aš, Pasaulio Motina – gyvybinį kūną (eterinį). Mes iš savo energijos suformuojame struktūrą ir šias struktūras apjungiame į vieną visumą. Visatos Kūrėjas kurdamas Visatos materiją, pasitelkia daugybę kosminių sąmonių.
Visatos Kūrėjas apjungė grupę išmintingų dvasių ir pradėjo kurti materiją. Kiekviena dvasia atsakinga už tam tikrą sritį. Aš, Pasaulio Motina, atsakinga už gyvybinius srautus tiek žmoguje, tiek gamtoje. Mano kūrybos dėka cirkuliuoja kraujas, dirba visi organai, iš sėklos užauga augalas ir t.t. Aš atsakinga už judėjimą, augimą, dauginimosi. Mano atsakomybėje yra gyvybės palaikymas materijoje.
Kaip motina pagimdo vaiką – jį savyje išnešioja, suteikia visas medžiagas augimui ir vystymuisi, taip ir aš savo energetikoje suformavau gyvybinius srautus, kurie leidžia augti, gyventi. Taip įleidau gyvybę į materiją. Motina savyje išnešioja kūdikį ir paleidžia jį savarankiškam augimui, taip ir aš, Pasaulio Motina, suteikiu gyvybę materialiam kūnui, palaikau jo gyvybę tam tikrą laiko tarpą ir sudarau sąlygas gyvybei savarankiškai sąmoningai tobulėti.
Dievas Horas suformavo materiją be gyvybės. Bet be materijos nebūtų kur sufokusuoti gyvybinių srautų. Visi Pakylėtieji Valdovai ir kosminės būtybės kai kada gali įsikūnyti Žemėje, gali materializuoti savo išvaizdą. Todėl jūs tapatinate mus su žmogiška forma, bet taip nėra. Mes esame energiniai ūkai, gebantys patys save išlaikyti, kurti, transformuoti taip, kaip norime. Iš savo sąmonės ūko energijos suformuojame ir formas, kurias norime materializuoti.
Kiekvienas sąmonės ūkas sklando begalinėje erdvėje ir gali stebėti gyvenimus bet kuriose visatose ir bet kuriame energiniame lygmenyje, kuris yra žemesnis už mūsų sąmonę. Visatos Kūrėjo sąmonė yra aukštesnė už mano sąmonę. Jis geba išjausti vienu metu viską, kas vyksta jo Visatoje, pradedant nuo žmogaus ląstelės judėjimo iki kosminių kūnų judėjimo. Nuo mineralo sąmonės blyksnio iki energinių ūkų sąmonės suvokimo. Ir viską Jis apjungia vienu metu. Aš, Pasaulio Motina, gebu suvokti gyvybinius srautus bet kuriame energiniame lygmenyje, esančiame žemesniame lygmenyje nei mano sąmonė. Kadangi žmogaus sąmonė yra ūkų padarinys, tai ji man suvokiama bet kuriame žmogaus – sielos – esybės lygmenyje. Žmogui suvokti sąmonės ūkus nėra galimybių, bet pajusti jų egzistavimą – galima. Taip, kaip žmogus paliečia vandenyno vandenį ir jį bando aprėpti žvilgsniu, jam yra aišku, kad mato vandenyną, bet nežino visų to vandenyno paslapčių. Taip ir ūką galima apčiuopti, pajusti, bet mąstyti taip, kaip geba Pakylėtieji Valdovai ir kitos kosminių būtybių sąmonės – neįmanoma. Tai neaprėpiamos mąstymo galimybės ir kūryba tiesiog iš minties energijos.
Manyje telpa bet kuri žmogaus sukurta idėja apie gyvybės susiformavimą. Manyje apsijungia jūsų religijos, mokslas, ezoterika. Manyje apsijungia visos žmogaus teorijos apie gyvybę. Bet kuri gyvybe pulsuojanti ląstelė turi mano gyvybinę sąmonę. Be mano energijos nepajudės nei vienas objektas. Jeigu žmogus klonuoja žmogaus organą, tai jame irgi bus mano energija. Bet kuri gyvybės forma turi mano sąmonės energiją. O jeigu yra sąmonės energija, vadinasi daugiau ar mažiau gali vystytis kitokio pobūdžio sąmonė – sielos sąmonė, esybės sąmonė. Mano gyvybiniame sraute vystosi kitų sąmonės ūkų žmogui suformuotos sąmonės, juos galima vadinti dėsniais, principais…