Sanat Kumara

Kaip prisiderinti prie bendrosios erdvės gyvenimo?

Vienos esybės sielos išreiškia platų spektrą jausmų, minčių formavimo stilių, skirtingas gyvensenas. Sielos įsikūnija skirtingose pasaulio vietose tam, kad jų patirtis būtų skirtinga, išraiška, gyvenimo būdai skirtingi. Įvairovė gimdo virsmą. Žmogaus sąmoningumas, žmogaus ego yra individualus, todėl potyriai nepriklauso nuo kito išgyvenimų. Tai savarankiški gyvenimai atskirų žmonių. Jie gyvendami įneša tik savo indėlį į esybės energetinį lauką. Todėl vienos esybės sielų išraiška yra individuali, nepriklausoma viena nuo kitos, bet tik iki tam tikro sąmoningumo ribos. Esybė formuoja panašaus lygmens savo sielas, todėl žmonių suvokimai, nors ir apriboti vietos ir laiko yra panašūs. Siekiai ir vertybės yra panašios. Esybė išspinduliuoja vienodo dažnio virpesius į savo sielas. Kol sielos įsikūnijimas (žmogus) gyvena apribotas savo suvokime, esybė nesiunčia papildomų energijos virpesių, bet kai įsikūnijimas sąmoningėja, pradeda atsiverti bendrajai erdvei, tada tiek siela, tiek esybė pajaučia galimybę tiesiogiai įžengti į Žemės erdvę ir išskleisti savo energiją. Tikriausiai suprantate, kad aš mėginu labai sudėtingus procesus aprašyti labai paprasta kalba. Todėl visko aiškiai ir neapibūdinu. Kai būsite pajėgūs tai suvokti, tai apie tuos pačius dalykus kalbėsime sudėtingiau.

Prabudus žmogaus sąmoningumui, atsiranda galimybė pereiti į kitą energetinį lygmenį ir praplėsti savo suvokimą dar labiau. O praplėtus suvokimą, atsiranda daug galimybių veiklai, kūrybai. Žmogus gali formuoti stipresnę kuriančiąją energiją. Išspinduliuoti stipresnės galios energiją ir, žinoma, priimti į save atsakomosios energijos bangas, tuo dar labiau sustiprinant savo sielą ir esybę. Mes dabar kalbame  apie žmogiškąją struktūrą. Bet žmogaus sąmonei atsivėrus savojo Aš Esu Buvime sąmonei, įvyksta transformacija ir jis gali tapti Visatos gyventoju. Gali formuoti gyvenimą bet kokiame lygmenyje, bet kokiame pasaulyje. Amžinybė tęsiasi. Atsiveriant bendrajai erdvei, atsiveria galimybė žmogui su savo dabartiniu kūnu, su dabartine sąmone išreikšti save bendrojoje erdvėje. Kaip sakiau, gyvenimo forma skiriasi nuo Žemės gyvenimo formos. Todėl, norint suvokti, ką reiškia gyventi bendrojoje erdvėje, reikia įvertinti savo, kaip žmogaus pajėgumus, apjungti savo sąmonę su didžiąja sąmone. Žmogaus protas yra ribotas. Ir kai yra peržengiamos jo suvokimo ribos, įsijungia apsauginis saugiklis: „Aš išprotėjau“. Tada žmogus suvokia, kad jis mato, jaučia, supranta daugiau nei buvo įpratęs. Jis suvokia, kad tai, ką jaučia ir mato neatitinka jo patirties, jo gyvenimo suvokimo. Ir žmogus stengiasi suvokti, ką gali su savimi padaryti, kad išliktų blaiviai mąstantis, bet kartu – įnešantis naujumo į savo erdvę. Tam procesui reikia laiko. Ne tik apmąstymams, bet ir kūno prisiderinimui. Bendroji erdvė yra aukštesnio virpėjimo dažnio, vadinasi, žmogų pasiekianti informacija yra aukštesnio dažnio.  Žmogaus kūnas turi prisiderinti prie kūno ląstelių virpėjimo pokyčio. Todėl atsiranda drebuliai, mėšlungiai, širdies veiklos sutrikimai ir daugybė kitų fiziologinių sutrikimų. Būna, kai liga susiformuoja dėl karmos ir neteisingų žmogaus sprendimų (tada medicina dar gali padėti) ir būna, kai organizmas sunkiai reaguoja į virpesių dažnio pokyčius ir atsiranda neaiškūs skausmai, sutinimai, tirpimai (medicina čia nepadės). Prie viso to dar atsiranda žmogaus vidinis pasipriešinimas. Sunku priimti tai, kas jam nėra realu. Jau nekalbu apie ego žaidimus, nes kai sąmonė prabunda tiek, kad žmogus gali įeiti į bendrąją erdvę, jo ego nebėra. Arba jis yra visiškas žmogaus draugas.

Suprantate, kad tiesiogiai pereiti į bendrąją erdvę fiziškai, emociškai ir psichologiškai yra sudėtinga. Ir tas problemas jau sukelia vien prisilietimas prie tos erdvės. O kaip reikia į ją įsilieti ir nesudegti? Kaip reikia suvokti tos erdvės gyvenimo principus ir kaip reikia priderinti kūną prie naujų pojūčių. Prie tokių pojūčių, kurių žemiškajame gyvenime niekada ir nebuvo. Ir kam save tiek kankinti dėl tos bendrosios erdvės? Bet tai ir yra vienintelis kelias žmogui išeiti iš už uždangos ir gyventi bendrojoje Visatoje. Išėjimo ir prisiderinimo kelias yra sudėtingas, bet gyvenimas toje erdvėje yra nerealiai nuostabus pagal dabartinį žmogaus suvokimą.

Žmogus į bendrąją erdvę gali išeiti tik su savo sąmone, savo subtilių kūnų pagalba. Fizinis kūnas ir protas liks Žemėje ir turės suderinti du pasaulius viename. Vienodai gerai turės laikytis tiek žemiškajame pasaulyje, tiek bendrojoje erdvėje. Negali būti kurio nors vieno  sureikšminimas, o kito pasaulio pažeminimas. Pasauliai yra realūs ir reikalingi. Niekada žmogus nebus tokioje aplinkoje, kurios jis nėra pasiekęs savo pasiekimų momentumu. Niekuomet nesakykite, kad manęs gyvenimas nemyli ir apsunkina mano brandos kelią, kad turiu išspręsti daug buitinių problemų, kad man trukdo kiti žmonės. Jeigu taip sakote, tai esate dar labai nesubrendę ir tikrai verti tos aplinkos, kurioje esate. Tai supratote, savo žemišką gyvenimą turite labai vertinti. Tai vieta ir laikas, kurioje jūs bręstate, kurioje kuriate, formuojate energijas. Tai Dievo dovana, kad esate įsikūnijime ir galite veikti. Tik čia vyksta augimas ir branda. O atėjus laikui, žmogaus brandos kelias dar labiau keičiasi. Atėjus laikui, esybė apjungia savo sielas, apjungia sielų įsikūnijimus vienai bendrai veiklai, susiformuoja sielų bendroji erdvė. Žmogus (įsikūnijimas), kuris pasiekia tokį aukštą ir aiškų sąmoningumo lygį, kad gali įsijungti į bendrą savo esybės erdvę yra unikalus. Yra labai atsakingas, sąmoningas ir labai šaltai, blaiviai mąstantis. Jis turi sugebėti išlikti ramus, kai jaučia keistus savo fizinius ir psichologinius pokyčius. Žmogus įsilieja į savo esybės bendrąją erdvę. Jis patiria ir išgyvena potyrius visų aštuonių (šiuo atveju) sielų įsikūnijimų. Vadinasi, jis jaučia tai, ko nejausdavo, vertina tai, ko nevertindavo, ar net nežinojo tokiam dalykui esant. Jo mintyse atsiranda „keistų“ minčių. Nes jis pagauna visų įsikūnijimų mintis. Jis turi įvaldyti visų aštuonių įsikūnijimų minčių srautus. Negana to, kaip žmogui sunku įvaldyti savo minčių srautą, tai dabar jo galvoje suksis mažiausiai 16 žmonių minčių srautai. Ar lengva juos suvaldyti? Tuo labiau, kad savo silpnąsias vietas žinai ir bent jau suvoki, kaip save suvaldyti. O dabar tu nebežinai nei kas teisinga, nei ką reikia suvaldyti. Todėl pirmiausia reikia išlikti ramiam. Reikia griežtai atjungti savo minčių ir emocijų srautus nuo kitų srautų. O tuos naujus srautus reikalinga stebėti, analizuoti ir tik tada priimti. Tai sudėtingas, bet nuostabus procesas. Nes žmogus išgyvena ne vieną savo gyvenimą, bet iš karto 16 gyvenimų ( 8 sielos po 2 įsikūnijimus). Patirtis ir apkrova didžiulė. Tai atsilieps ir fiziniam kūnui. Todėl savo kūną reikia mylėti, reikia jį gerai maitinti, leisti pailsėti ir kontroliuoti darbo apkrovas. Nes pervargti negalima. Pervargus neįmanoma suvaldyti 16 minčių ir jausmų srautus. Tada atsiranda chaosas, įtampa, baimė ir sukyla visų šešiolikos neigiami jausmai. O kaip tada žmogui išgyventi? Mes labai kontroliuosime kaip šį procesą priima žmogus. Labai apribosime tų svetimų srautų įtaką. Stengsimės, kad žmogus kaip galima ramiau išgyventų ir prisiderintų prie to, kas nauja vyksta jo širdyje, jo prote. Tai yra procesas. Nuostabus procesas, patirtis didžiulė. Žmogui nebereikia keliauti, kad patirtų kaip gyvena kitur žmonės. Jis gali tiesiogiai išgyventi  bet kurio įsikūnijimo  (vieno iš 16) patirtį, vertybes, siekius. Tai daug geriau nei mėgautis geru kinu. Bet iki to reikia prisiderinti prie naujų pokyčių, jausmų, minčių. O tada pakalbėsime apie prasmę ir galimybes.

Su šypsena, Sanat Kumara

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *