Sanat Kumara

Negatyvumo šaknys

Sanat Kumara.

Žemė ir žmogus yra nuostabūs Dievo kūriniai. Aš galiu gėrėtis žmogaus išmintimi ir meile. Žmogaus atjauta ir gailestingumu. Žmogaus sugebėjimu džiaugtis ir mylėti. Jūs, žmonės, turite labai daug savyje gražių ir labai gerų dalykų. Jūs dabar dar nesugebate atskleisti savo tikrosios galios, bet ta galia egzistuoja jumyse. Jūs turite talentus, turite tam tikrus gebėjimus, turite didžiules vidines žinias ir aiškų suvokimą, kaip tas žinias pritaikyti savo kasdienybėje. Jūs, kai suvoksite turintys Dievo galią – jūs savyje atskleisite labai daug naujo. Pirmiausia, jūs turite nuo savęs nusiimti negatyvumo šarvus. Turite išmokti suvaldyti savo klajojančias mintis, suvaldyti savo ambicijas ir visus negerus jausmus, kuriems, paskutiniu metu, leidžiate įsikeroti ir giliai į širdį įleisti šaknis. Tos negatyvumo šaknys giliai įėjo į jūsų širdis. Jos pažeidė širdies sandarą, širdies paskirtį.

Širdies paskirtis – tai besąlyginės meilės išskleidimas. Tai Visatos Išmintis ir Visatos Meilė. Jūsų širdyje yra visi jūsų turtai ir visa jūsų galia. Ir jeigu sugebėsite savo širdį apvalyti nuo pačių suformuotų negatyvių jausmų  – ji atsigautų. Ji atsiskleistų savo galia. Jūsų protas yra įrankis, kad viską, ką turi širdyje, išreikštų materijoje. Nes visa, kas geriausia ir gražiausia reikia išskleisti per kasdienę veiklą, tai yra, kiekvieną minutę. Nes tik gyvenimas čia ir dabar turi prasmę. Ir tik, čia ir dabar, reikalinga atiduoti iš savęs viską, ką turi geriausio. Ne svajoti, ne planuoti, o veikti. Veikti tai, ką siūlo širdis. Širdis – tai jūsų vidiniai vartai į Išmintį ir Meilę, į tikrąjį gyvenimą. Tik atrakindamas širdį jūs gausite didžiuosius gyvenimo turtus ir didžiąją pilnatvę.

Jūsų gyvenimas turi dvi kryptis: į išorę ir į vidų. Į išorę – tai jūsų išorinė veikla: jūsų mokslai, darbai, karjera, moksliniai atradimai, sportiniai laimėjimai ir t.t. Į vidų – tai suvokimas, ką turi savyje. Tai atskleisti gali tik vienu būdu, t.y., nuolat keliant savo vibracijas. Keli vibracijas, tu suvaldai savo negatyvius jausmus ir mintis, o tos negatyvumo šaknys tiesiog traukiasi iš širdies, bei atlaisvina galimybes. Vidines galimybes. Dabartinis žmogus yra įsitikinęs, kad žmogaus galimybes galima išugdyti tik per išorinę veiklą, savo nuolatinėmis pastangomis mokantis, dirbant, siekiant įsitvirtinti visuomeniniame gyvenime. Išorinė veikla – tai veikimas. Jį turime įvertinti ir suvokti, kad negalima paneigti išorinio gyvenimo prasmės. Bet, jeigu į išorinę veiklą neįleisi širdies – tai atsiras beprasmiškumas, nuovargis, neviltis.

Išorinė ir vidinė veikla turi formuotis vienodai. Turi išsilaikyti pusiausvyra. O kaip pasireiškia vidinė veikla? Tai savikontrolė ir nuolatinis darbas su savimi, keliant vibracijas. Tai būtų negatyvumo atsisakymas. Atsisakymas visų negerų, blogų jausmų ir minčių. Taip jūs išvalote širdį. O širdis – tai siela. Ji turi savo patirtį ir turi daug didesnius gebėjimus, nei žmogus mano turįs. Žmogaus suvokimas yra apribotas per amžius formuoto negatyvumo, todėl, jis yra silpnas. O siela egzistuoja aukštesnių vibracijų lygmenyje – todėl jos suvaržymas yra mažesnis. Ir ji turi tam tikrus gebėjimus. Pirmiausia – tai gebėjimas suvokti, kas yra žmogus ir kodėl jis gyvena Žemėje. Vadinasi, išgirdęs širdies balsą, tu pirmiausia pajusi savo gyvenimo džiaugsmą, pajusi pilnatvę. Tau gyvenimas teiks malonumą ir prasmę, o ne neviltį. Vėliau, suteikiant sielai daugiau laisvės, tu pajusi tam tikrus gabumus, tam tikras savo galimybes, kurių anksčiau nejausdavai. Tu pajusi drąsą, ryžtą elgtis taip, kaip pats nori, o ne kaip to reikalauja aplinkiniai ar visuomenės normos. Tu pajusi laisvę, nes tavęs nebevaržys noras įtikti, noras susireikšminti, noras prisiderinti arba iškilti virš kitų. Tavęs nebedraskys staigiai kintantys tavo jausmai. Tu sugebėsi neįsižeisti, neįsiskaudinti, tavęs nebevaldys kitų žmonių nuotaikos. Tu suvoksi, kad kitų žmonių blogos nuotaikos tai tik jų problemos, ne tavo. Tu lengviau kvėpuosi ir tu pasijusi fiziškai geriau: tavęs nebekamuos chroniški skausmai, nuovargis, kūno sąstingis. Argi dėl tokių priežasčių nėra verta atlaisvinti širdies nuo negatyvumo šaknų. O kai atsilaisvini – tavo širdis pateikia dar daugiau stebuklų. Tu atrandi tam tikrą pašaukimą. Tu suvoki, kur tavo vidinė jėga ir ką tu gali padovanoti pasauliui. Tu atrandi savyje naujus gebėjimus ir jų vystymasis padeda tau įsitvirtinti gyvenime jau kitu kampu. Tu pradedi daryti kas tikrai suteikia tau vidinę pilnatvę, tu moki formuoti džiaugsmą, skleisti ramybę, šilumą. O tada gyvenimas pradeda bendrauti su tavimi. Tu pradedi matyti savo gyvenimo pamokas, pradedi pajausti kaip gyvenimas tau padeda, kaip tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pasiūlo tau tai, kas reikalingiausia. Tu nebesijauti atskirtas ir vienišas. Tu jautiesi laimingas, mylimas ir saugomas. Tu jautiesi suprantamas ir palaikomas. Tai suteikia pilnatvę, džiaugsmą ir, žinoma, sveikatą. Tai dar kartą klausiu, ar tikrai verta užspausti širdį ir nesiklausyti ką ji siūlo ir elgtis tik logiškai, sutelkiant visą savo dėmesį į išorinę veiklą? Pripažinkite pagaliau savo racionaliu protu, kad širdyje yra galia, kuri suteikia viską, ko nesugebate susikurti savo išorinėje veikloje. Atsiverkite širdžiai. Ten yra stebuklas – ten yra Dievas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *