Sanat Kumara

Pokyčiai reikalauja savikontrolės ir savidisciplinos

    Jūs gyvenate žemiškoje aplinkoje. Fizinio kūno vibracijos pritaikytos prie žemiškosios aplinkos, bet aukštesnieji kūnai egzistuoja kituose planuose ir jų spindulių virpesių dažniai yra kitokie nei žemiškojo kūno. Aukštesnių dažnių virpesiai turi prisitaikyti jūsų žemiškajame plane. Kuo aukštesnis planas, tuo jis turi didesnę galią prasiskverbti per kitus žemiškuosius planus. Vadinasi, jūsų esybės (dvasios) energiniai spinduliai gali persismelkti tiek per sielos kūną, tiek per fizinį kūną. Sielos kūno energiniai spinduliai persiskverbia per žemiškąjį kūną, o žemiškasis kūnas čia ir dabar išspinduliuoja tai, ką priima arba ką sukuria šią akimirką.

Jūsų fizinio kūno vibracija labai priklauso nuo kolektyvinės sąmonės, nuo jūsų pačių įpročių, požiūrio į gyvenimą, nuo gebėjimo priimti sielos ir esybės spindulius. Jei žmogus eina savo dvasinio tobulėjimo keliu, jis suvokia, kad jo žemiškojoje išraiškoje turi atsispindėti ir sielos sąmonės virpesiai. Vadinasi, žmogaus fizinio kūno energetika keičiasi. Į žemiškąją sąmonę ir kūno energinį lauką įsilieja aukštesnioji sąmonė. Ji keičia požiūrį į vertybes, galimybes ir kartu keičia fizinį kūną. Vadinasi, fizinis kūnas patiria diskomfortą. Keičiasi žmogaus aura, keičiasi ir DNR. Kai skleidžiasi aukštesnioji sąmonė, ji sujudina tiek karminius blokus, tiek neteisingų pasirinkimų blokus, suaktyvėja karmos procesai. Iškyla įvairios emocijos, gali kilti ir pasipriešinimas vidiniams pokyčiams. Fizinis kūnas jaučia įtampą, žemesnioji sąmonė panikuoja: ji nenori keistis, jai per sunku atsisakyti savos dalies, kuri jai įprasta. Žmogus nuo gimimo, gyvendamas tam tikrose sąlygose, susidaro vaizdinį, koks turi būti jo gyvenimas. Susiformuoja pagrindines idėjas, tikslus ir pagal juos gyvena. Atsiveriantys energiniai srautai iš aukštesnės sąmonės tuos įpročius keičia, nes jie tampa nereikalingi ir neteisingi. Atsiranda įtampa. Sąmoningai save valdant, įrodinėjant sau, kad tie pokyčiai reikalingi, gali nuraminti savo protą, bet energinis informacinis žmogaus laukas kupinas kitos informacijos. Tame lauke yra informacija kaip jis dabar gyvena, kaip tėvai gyveno, kaip jis gyveno praeituose gyvenimuose. Ir jeigu ten tvirtai įsitvirtino žemesniojo plano patyrimai, tai juos keisti yra labai sunku. Jie priešinasi pokyčiui, nes suvokia, kad tai tarsi būtų jų mirtis. Todėl žmogus, einantis dvasingumo keliu, gali patirti jausmą lyg kažko brangaus netektų, lyg prarastų save. Tada kyla mintys, kad aš esu asmenybė ir kokia jau esu, tokia ir turiu būti, nenorisi prarasti savęs. Iškyla baimė – o kas aš būsiu, jei prarasiu tai, kas man labai svarbu?

Iš tiesų, yra prarandama tik tai, kas jau nebėra reikalinga ir tikslinga tavo gyvenimui, bet tai, ką tu lyg šiol turėjai ir kas tau buvo labai svarbu. Tu, iš tiesų, prarandi dalį savęs. Gali pajusti netektį. Bet aukštesnioji tavo asmeninė sąmonė sudegina žemesniosios sąmonės dalis, kurios yra nereikalingos ir netikslingos tavo paties dvasiniam augimui. Todėl reikėtų lengvai ir paprastai paleisti tuos praradimus, tai yra, neįsivelti į abejones, nuogąstavimus, liūdesį. Prarandi dalį savęs, bet tą dalį, kurios nebereikia tau. Negi tu rodytum pradinių klasių diplomą, eidamas įsidarbinti, jeigu jau turi universitetinį diplomą. Pradinių klasių diplomą padedi į stalčių kaip nereikalingą, bet be jo negalėjai pasiekti ir universiteto diplomo. Čia tas pats su žemesniosios sąmonės jausmais ir mintimis. Žmogus kelia savo sąmoningumą iš žemiausiojo taško į aukštesnį. Bet, visumoje, visas sąmoningumas jame yra. Jo duotybėje yra pats aukščiausias sąmoningumo laipsnis. Bet Žemėje, norėdami suformuoti virsmo procesą, pirmiausia pasireiškia žemiausias sąmoningumas ir tas sąmonėjimas nuolat vyksta, nebent žmogus pakliūtų į sąstingį.

Pradėjus eiti dvasingumo keliu, tas sąmonėjimas įgauna pagreitį, o jeigu jau užsiimama tam tikromis praktikomis arba energiniais valymais, tai blokai laisvėja greičiau ir aukštesnioji sąmonė liejasi į žemiškojo kūno sąmonę žmogui nespėjus pasiruošti. Tos aukštesniosios sąmonės dalelytės keičia ne tik sąmoningumą, bet ir fizinį kūną. Fizinis kūnas susietas su energetika, per jį eina daugybė kanalų, veikia čakros, kurios priima ir išspinduliuoja energinius srautus. Kai kada žmogus nespėja susitvarkyti su savo karminiais blokais, o aukštų vibracijų energija jau tvirtinasi jo kūne. Natūralu, kad gaunasi įtampa, perdegimas. Čakros yra užsiblokavusios, o energinių praktikų metu aukštų vibracijų srautai liejasi į žmogaus kūnus. Jeigu liejasi pamažu –  dar žmogaus kūnai spėja prisiderinti, blokai laužosi po truputį, suaštrindami jausmus ir suaktyvindami pokyčius žmogaus gyvenime. Žmogus turi prie daug ko prisiderinti: tiek prie fizinių pokyčių, tiek prie pagreitintos karmos atidirbimo, tiek prie atsisakymo nereikalingų įpročių, požiūrių. Žodžiu, žmogaus kūnai patiria perkrovą. Ką reikia daryti?

Reikia save saugoti ir tausoti. Aukštos vibracijos suaštrina karmines situacijas, sukelia blogus jausmus, o blogi jausmai dar labiau sudaro priešpriešą aukštų vibracijų srautams. Todėl reikalinga savikontrolė. Reikalinga kontroliuoti mintis, jausmus, reikalingas pozityvus požiūris į gyvenimą, net ir tada kai prasideda chaosas. Savikontrolę lydi savidisciplina. Jeigu esi pavargęs tiek fiziškai, tiek emociškai tai save suvaldyti darosi per sunku. Tam ir reikalinga griežta disciplina. Negalima leisti sau pervargti nei fiziškai, nei energiškai. Kai aukštesniosios sąmonės dalelytės liejiasi į jūsų kūnus, jus patiriate daug didesnę apkrovą, nei gyventumėte tik žemesnių vibracijų pasaulyje. Jeigu patiriate didesnę apkrovą – vadinasi reikalingas ir didesnis poilsis. Turite saugoti nuo pervargimo ne tik fizinį kūną, bet ir emocinį, mentalinį ir energinį. Aukštų vibracijų srautai eina per kūną, deginasi užsikimšusios čakros, viskas atsiliepia fiziniame kūne: svaiguliai, nerimas, rankų, kojų tirpimai, širdies permušimai. Tai reiškia, kad dvasinėms praktikoms skiriate daugiau laiko nei to reikėtų. Jūsų karminis kūnas nespėja atsivalyti tiek, kad galėtų per save perleisti tokius srautus. Tokiu atveju reikia ne dvasinėmis praktikomis užsiimti, o savo charakterį tvarkyti, peržiūrėti savo ypatybes, savo įpročius. Turite iš neigiamumo pereiti į pozityvumą. Turite išmokti kasdienybėje (visose sąlygose) būti tolerantiškais, ramiais, supratingais, atlaidžiais, protingais. Žodžiu, nuo dvasinių praktikų reikia pereiti prie praktinių darbų su savimi. Tik dirbant su savimi atlaisvinsite karminius blokus, o tai sudarys sąlygas teisingai priimti ir ištransliuoti aukštų vibracijų energijas.

Negalima labai aktyviai užsiimti dvasinėmis praktikomis pamiršus savo išraišką kasdieniame gyvenime. Jeigu manote, kad sugebate susitvarkyti su savo kasdieniu gyvenimu, kad mokate save suvaldyti – tai padarykite iššūkius sau ir nuveikite tai, ko iki šiol nedarėte, pvz. eikite slaugyti sunkių ligonių, savanoriaukite, skleiskite šviesą ir ramybę tarp kupinų įtampos ir pykčio žmonių. Veikite neįprastose jums sąlygose ir pamatysite, ką tikrai sugebate, kiek kompleksų turite, kiek neapykantos nešiojatės. Suaktyvinkite savo karmos atidirbimą per papildomą jums neįprastą veiklą ir pasižiūrėkite ar gebate visur ir visados būti ramūs, paprasti, nuoširdi.

Kai prasideda darbas aukštesnių vibracijų lygmenyje jūsų fizinis kūnas turi ir gyventi pagal naujus reikalavimus. Pirmiausia, jis turi būti fiziškai aktyvus, stiprus. Mankšta ir mityba turi stiprinti kūną, o ne silpninti. Nuovargis irgi nesiderina su aukštomis vibracijomis. Neturi būti nuotaikų svyravimo. Staigių emocijų išliejimo. Negalite elgtis kaip buvote įpratę elgtis daugelį dešimtmečių. Reikalavimai yra kiti. Aukštų vibracijų erdvėje neturi būti melo, nuoskaudų, gailesčio sau ar per didelio pasitenkinimo savimi. Turi būti nuoširdūs santykiai su visais žmonėmis. Negalima vienu metu būti dvasingais, o kitu metu elgtis, kaip esate įpratę. Negali būti vaidybos, nesąžiningumo savęs ir kitų žmonių atžvilgiu. Aukštos vibracijos tvirtinasi jūsų kūnuose, tai turite aplink save suformuoti taip pat aukštų vibracijų lauką. Ir kol tu jautiesi savo aplinkoje nelaimingu, vadinasi nemoki suvaldyti savo įpročių, negali atsisakyti savo senų tiesų, negali susitvarkyti su savo emocijomis, su savo ego.  Turite išmokti valdyti save, nebūkite labai emocingi, labai jautrūs ir norintys išgelbėti pasaulį. Gerumas turi tiesiog spinduliuoti iš jūsų be jūsų vidinių pastangų.  Jeigu tu be galo nori kažkam padėti – tai yra tavo noras. Tavo noras – tai tavo ego. Susiimkite. Jūs turite tiesiog spinduliuoti savo gerumu, jo nesureikšmindami. Spinduliuokite šviesa, o tai padaryti galite tik būdami vidinėje harmonijoje, meilėje, išmintyje. Noras visiems padėt – tai tik NORAS. Ego noras. Tu turi tik džiaugtis savo gyvenimu. Būti jame ir padėti, kas to prašo ir kam gali padėti nepakenkiant sau. Nes jeigu tikrai nori padėti – tai tavyje turi būti pačios aukščiausios vibracijos, kurios gebėtų išnešti pokyčio energiją ir tikrai padėtų žmogui. Jeigu tu su savo ego noru tenkini kito žmogaus ego norą – tai nėra pagalba aukščiausiu lygiu. Tai tik pasitenkinimas, kad kažką gerai darai. Bet kas gali pasakyti ar gerai darai? Gal tu darai tik „meškos paslaugą“? Gal neleidi žmogui pačiam augti, gal tenkini tik jo ego norus, o gal tenkini savo ego norą būti reikalingu, geru? Padėti galima tik tada, kai tavyje įsitvirtinusios aukštos vibracijos pačios keis kito žmogaus energinį lauką.

Laiško tęsinys:

https://gyvenimokeliu.wordpress.com/2018/07/02/patarimai-komandai-nuo-sanat-kumaros/

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *