Viešpats Maitrėja.
Tave užvaldė tamsos jėgos, kurios neleido padaryti pasirinkimų. Jos žino, kaip ir aš žinau, tavo galimybes, todėl buvai įtakojama (kol tai įmanoma). Bet, teisingai tau pasirenkant, tamsos jėgos įtaka darysis vis silpnesnė. Ji gali siautėti, bet įtakos tau nebeturės. Nuo to ir noriu pradėti šį pokalbį.
Ateina laikas, kai tu pradėsi save labiau pažinti. Pažinti savo galimybes, praplėsti suvokimą. Suvoki, ne žmonių priėmimas ir pagalba jiems šiuo atveju svarbiausias dalykas, o savęs pažinimas. Tai reiškia – Dievo pažinimas per save. Kai tie vartai atsivers tau, atsivers ir kitam žmogui. Visa kita yra tik ėjimas link to pažinimo. Ateinantys žmonės padės tau pažinti. Tai kaip informacijos lobynai. Kiekvienas žmogus neša savo istoriją ir ne tik šio gyvenimo istoriją. Jie atveria vartus į pažinimą ir kitų pasaulių, pvz. astralinio. Tavo pačios gyvenimiškos patirties tokiam pažinimui neužtektų, todėl formuojant pagalbą žmogui, yra sudaroma galimybė pažinti aplinką. Nes, viena, kai apie tai mes kalbame, visai kas kita, kai apie tai „parodo“ žmonės savo energetikoje.
Visados suvok – pirmiausia pažinimas ir suvokimas. Toliau eina tik būdai, kaip tai padaryti. Pažindama Dievą per save, tu gali paskleisti mintį – idėją, koks tas pasaulis yra kintantis, koks jis daugiaplanis ir kaip svarbu yra tam tikra žmogaus gyvensena, kad galėtum formuoti tinkamą gyvenimą. Svarbu suvokti ir žinoti, kokia ta gyvensena turi būti. Kokių vertybių laikytis, kas yra visuomenės normos ir kas yra Dievo įsakymai. Žmogus yra sąmoninga būtybė. Šiuolaikinis žmogus yra daug apsiskaitęs, jo nebevaldo religinės dogmos ar kitų žmonių nuomonė. Žmogus mąsto, analizuoja ir suvokia, kad senovės raštuose yra daug tiesos, bet, toli gražu, ne visa tiesa teisingai iššifruota ir ne visa tiesa aprašyta. Aprašyta buvo tiek, kiek reikėjo to laikotarpio žmogui ir dar kelioms kartoms į priekį. Ir tai žmonės sugebėjo to nesilaikyti. Dabar tiesą pasakyti yra sunku dėl kitų priežasčių. Dėl žmogaus netikėjimo, nepasitikėjimo, abejonės. Informacijos daug, o kas, iš tiesų, yra tiesa – kaip ir neaišku. Kaip ir sunku kažką priimti už tikrąją teisybę. Žmogus turi žinoti savo gyvenimo tiesą, turi matyti savo gyvenimo realybę ir gyventi realiame pasaulyje, o ne iliuzijoje. Čia labai painus sakinys, nes dauguma žmonių nuolat maišo kas realu, o kas iliuzija. 90 procentų žmonių gyvena savo iliuziniame pasaulyje. Gal net daugiau. Realiai pasaulį ir savo gyvenimą vertinti gali, kai tu pažįsti Visatos dėsnius, kai tu suvoki savosios egzistencijos prasmę, kai tu matai, kaip tave ir tavo aplinką įtakoja įvairūs egregorai. Pirmiausia, turi neįsijausti į buitišką gyvenimą, turi laikytis tam tikros gyvensenos taisyklių, kad galėtum pamatyti realią padėtį savo gyvenimo.
Žmogų dabar daro įtaką daugybė egregorų. Tiek gėrio, tiek tamsos. Bet žmogaus – kūrėjo šie egregorai nebeturi valdyti. Žmogus turi peržengti ir tą lygmenį. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus – kūrėjas turi peržengti kolektyvinę sąmonę. Kolektyvinė sąmonė – tai pats galingiausias egregoras, kuris ypatingai valdo žmogų. Kiekviena užfiksuota idėja ir nuolat maitinama idėja, suformuoja įvykį. Pvz. žmogus mano, kad turi sirgti – kolektyvinėje sąmonėje užfiksuota daug minčių energijos apie ligas. Vadinasi šis egregoras yra labai stiprus ir labai veikia pačius žmones. O žmogus turi peržengti kolektyvinę sąmonę ir gyventi pagal kitą idėją: liga, iš principo, neturi egzistuoti. Jos nėra. Kaip nėra ir kitų neigiamų virpesių. Nėra. Ar lengva žmogui atsisakyti šios idėjos? Kad ir koks stiprus būtum, kad ir koks ryžtingas ir atkaklus, laikantis naujos idėjos, bet tik reikėtų egregorui pasiųsti tau skausmą ir tu iš karto priimi idėją – aš sergu. O tada, žinoma, ir susergi. Nes idėja randa atgarsį tavo mąstyme ir jausmuose. Kolektyvinė sąmonė yra be galo stiprus egregoras. Bet sakau jums, ji turi iš principo pakisti. Kolektyvinė sąmonė turi išnykti. Tai dabar jums skamba neįtikėtinai kvailai, bet žinokite, kad taip ir bus. Nes žmogaus egzistencijos forma keisis. Visiškai keisis ir keisis visa, kas dabar atrodo labai įprasta ir nekintama.
Įsivaizduokite, koks galingas pokytis žmogaus gyvenime bus, kai nebebus kolektyvinės sąmonės. To net įsivaizduoti nepajėgiate. Kol kas to ir nereikia, bet priimkite šią idėją kaip galimą, o tada pradėsite suprasti, ką reiškia iš tikrųjų žmogus – kūrėjas. Iki to lygmens susiformavimo išnyks daug sielų, daug esybių. Čia žemų vibracijų nebebus. Lygmenys bus daug aukštesnių virpesių ir gyvensena bus kitokia. Gal būt, sakysite, jums iki tol neišgyventi. Tiesa, šiame įsikūnijime – ne. Bet save gerbiantis žmogus turi suvokti, kad gyventi reikia taip, kad ir sekančiame įsikūnijime nebūtų gėda dėl savęs. Reikia vertinti savo gyvenimą amžinybės atžvilgiu. Ir tai, kad tu šiandieną elgiesi nelogiškai išeidama iš apmokamo darbo ir atsisakai soc. garantijų, nereiškia, kad tu nedarai to, kas svarbiausia amžinybės atžvilgiu. Tu šiuo pasirinkimu įrodai, kad pajėgi įvertinti savo gyvenseną amžinybės atžvilgiu. Ir tai, ką sukursi čia ir dabar, persiduos į kitus įsikūnijimus su galinga sąmone ir galinga jėga.
Būk stipri savo pasirinkimuose,
Viešpats Maitrėja