Kiekvienas žmogus ieško gyvenimo prasmės. Jeigu neišeina susivokti visoje erdvėje, tai žmogus pasirenka paprastą tikslą: pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti vaikus… Tai puiku, tai yra tikslas, įprasminantis gyvenimą. Bet ar jis yra teisingas? Ar tai tikrasis gyvenimo tikslas, gyvenimo prasmė? Atrodo, daugeliui žmonių, tai neatrodo pagrindiniu tikslu. Širdimi jaučia, kad žmogus yra asmenybė – kurianti arba griaunanti. Formuojama nauja prasmė, bet labai sunku ją apčiuopti ir suvokti, ką ji iš tikro reiškia žmogui. Mėginame daug kartų sakyti – žmogus turi eiti dvasinio tobulėjimo keliu. Bet kas tas kelias? Kaip jį „eiti”, kur jis nuveda? Kadangi nėra aišku kas iš tikro laukia žmogaus jam mirus, iškeliavus anapus, todėl lieka neaišku, kur veda dvasinio tobulėjimo kelias? Ir vėl žmogus remiasi savo vaizduote, savo patirtimi ir išgyvenimais, stengiasi prisijungti prie kelio, kurį nurodė didieji dvasios mokytojai. Jų yra įvairių ir daug. Kiekvienoje kultūroje ir religijoje yra savi vadovai. Kai negali susivokti erdvėje ir Visatos dėsniuose, lieka eiti „kitų pramintu keliu”. Bet tai tik kelio pradžia. Kai žmogus pats susivokia savo gyvenimo labirintuose, kai supranta kas su juo vyksta, jis pradeda formuoti savo kelią. O šis kelias veda į Dievišką Išmintį. Tai teisingas kelias. Tik suprasti ir jį surasti tenka kiekvienam žmogui asmeniškai: per savo potyrius ir savianalizę. Niekas, paėmęs už rankos, nenuves į „laimės žiburio kalną”. Tas ėjimas paremtas nuolatiniu savęs mokymu: stebėti jausmus, mintis, savo elgesį. Mokėti pastebėti, kada esi įsijungęs į visuomeninį gyvenimą, o kada gyveni savo gyvenimą. Visuomeninis gyvenimas – tai ne viešas šou pramogų ar politikos gyvenimas. Tai kasdienis gyvenimas, pilnas rutinos, nuolatinių pasikartojančių įvykių. Kasdienybė. Asmeninis gyvenimas – kai už kiekvieną praleistą minutę atsakai pats. Elgiesi taip, kaip tau atrodo protinga, gera ir malonu. Džiaugiesi akimirka ir žinai, kad visą dieną, ar visą vakarą gali skirti išgyvenimams, kurių pats nori. Tai nėra savanaudiškumas ar egoizmas. Kai žmogus gyvena asmeninį gyvenimą, jis visada supras aplinkinių norus, siekius ir juos puikiai suderins su savaisiais. Viską galima įgyvendinti, kas paremta Dieviška išmintimi – pagarba kitam žmogui, pagarba sau. Šio asmeninio gyvenimo atradimas ir yra šio laikotarpio gyvenimo tikslas. Išgyventi akimirką amžinybėje. Sugebėti sustoti ir sustabdyti laiką, kai viskas aplinkui labai skuba. Išgyventa akimirka suteikia pojūčius, kurių negali patirti skubėdamas kasdienybėje. Tai suteikia pilnatvę, komfortą, jautiesi apsuptas meilės.