Be kategorijos

Pokyčių svarba

Reikia keistis. Ir apsivalyti. Melskis už savo tyrumą ryte ir vakare. Neįsijausk į darbus. Jie atėjo ir praeis. Tu liksi, ir liksi prie suskilusios geldos, jei puldinėsi prie vieno ar kito pasirinkimo. Dirbk su mumis. Nebijok, neapsėdome tavęs. Kas su tavimi darosi? Kur pasitikėjimas, kur švelnumas, kur ramybė? Į ką tu dabar panaši? Visa juoda, pikta ir nelaiminga. Grįžk į praeitį ir nuvalyk savo mintis. Čia ir dabar. Dabar. Supranti, kad ne vien tavo mintys ir žodžiai tave valdo, valdo ir aplinkinių įtaka. O tai jau blogai. Tai silpnumo požymis. Tu gyveni savo gyvenimą, už jį pati ir atsakai. Nesvarbu, kad nelabai sutinki su artimų žmonių nuomone, jie turi teisę mąstyti, klysti ir ieškoti savo tiesos. Tu gali priimti jų tiesą, gali ir nepriimti. Gyvenimas vyksta širdyje. Šis posakis tau daro įspūdį, nors gal ne visai teisingas yra. Gyvenimas vyksta čia ir dabar tavo širdyje, mintyse ir mūsų apsuptyje. Nepamiršk, ir mūsų apsuptyje. Žmogus visados turi teisę rinktis, bet mes parodome pasirinkimo galimybes. Tu gali savo mintimis, žodžiais, poelgiais kurti savo gyvenimą, bet mes visados būsime šalia. Tu esi Dievo sukurtas vaikas (kaip ir visi šioje žemėje) ir priklausai Dievui, ne vien sau. Jo valia aukščiau visko. Jei Jo valia tau žengti Jo keliu – tai ir žengsi, ir ne taip svarbu, ką galvosi, ko tikėsiesi. Kur tu būtum nuėjusi šią savaitę be mūsų dabartinio įsikišimo? Į gilią depresiją, nusivylimą, nepasitikėjimą. Nesiginčiju, tavo mintis – labai svarbu. Bet dar svarbiau tikėti Dievo tikslu, Dievo pasirinkimu, Jo siekiu gėrio ir tiesos. Tik tiesos. Be jokių nukrypimų, apgaulių. Tavo tikslas – atsiverti Dievui, priimti Jo šviesą, Jo viltį, kol tapsi reikalingu, tvirtu žmogumi šioje žemėje. Tau teks daug dirbti, daug suprasti, bet dar daugiau pajusi tyrumo, džiaugsmo. Skausmą palik už nugaros. Sugrįžk pas mus. Tu turi pereiti prie galimybių studijuoti žmogaus jausmus, mintis, poreikius.

Dabar tik studijuok. Neskubėk priimti sprendimų ir kažką patarinėti, padėti. Gali padėti tik tada, kai žmogui tikrai reikia pagalbos, bet pats nelabai supranta kaip ir kokios, ir kai tavo ketinimai būna aiškūs ir kilnūs… Melskis. Atgauk tyrumą, pasitikėjimą savimi ir mūsų buvimu. Svarbiausia tikėti, kad gali atnešti daug ramumo į šią žemę. Gražių jausmų. Ir netapatink to su žemiška meile. Gerumas būtinas atskleidžiant kito žmogaus galimybes. Bet nepulk keisti pasaulio. Jis pats keičiasi. Savaime. Vienaip ar kitaip. Kai išmoksi pažinti pasaulį, tau bus lengviau – savaime tu padėsi kitiems. Tu ne Žana Dark. Nepulk ant laužo, tos liepsnos neuždegs kitų sielų, ne tie laikai…

Dabar svarbu ramus praktiškumas. Tylus beldimas į širdį. Žinok, didžiausias stebuklas – mylėti kitą žmogų atvira širdimi, be pykčio, be nuoskaudos, be įsižeidimo, be noro jį valdyti. Būk laisva ir leisk kitiems būti laisviems. Tik jų laisvė negali tavęs įžeisti. Jų poelgiai yra jų supratimo vaisius. O nuo tavo supratimo lygio priklausys ar įsižeisi, ar įsiskaudinsi. Tu negali už viską atsakyti. Atsakyk už savo mintis, poelgius ir žodžius. Už savo pasiryžimą, už savo tiesą. Džiaukis, kad esi žmogus. Klysti galima. Mokėk valdyti aplinką tiek, kiek ji priklauso nuo tavęs. Dievas tavęs niekada neįskaudins. Tai gali padaryti tik tu pati. Pati. Supranti? Vadinasi, nemyli savęs, o sakei, kad myli… Nereikia galvoti apie skausmą, galvok apie laimę, sveikatą, gėrį, išmintį, suvokimo galią ir energiją, einančią iš Dievo. Šios mintys turi kurti tavo gyvenimą. Tavo sveikata ir gyvenimo įvykiai priklauso nuo tavo minčių, nuo tavo poelgių ir nuo karminių ryšių. Tiesa, dabar žmogus moka už savo klaidas, ne už tėvų ar protėvių. Laikas atsakyti už save ir savo ateitį. Būtent, ateitį, nes ją mes dabar ir kuriame. Kokią norėsime, tokią ir turėsime. Ar dažnai pasvajoji apie ateitį žmonijos, šeimos, savo… Ta ateitis siekia ne tik šį įsikūnijimą, jeigu reikės, vėl grįši į šią žemę. Vėl įgyvendinsi savo siekius. Geriau dabar pradėk mąstyti ir stebėti aplinką. Juk suvoki, kad viskas kas vyksta aplinkui turi savo prasmę, viskas būna tobulai susieta, tik reikia mokėti tai pamatyti. Ar lengva pastebėti kas vyksta aplinkui? Ar lengva savo svajones atlaisvinti nuo dabartinės situacijos? Ar gali drąsiai įvardyti ko trokšti? Atsiranda blokai? Suvaržymai? Pasitikėk Dievu, visu 100 procentų. Tai tau dabar svarbiausia. Kodėl sugrįžta žmonės su kuriais seniai bendravai? Leisk jiems pabaigti tai, ko nespėjo ar nenorėjo pabaigti. Jiems svarbu išbandyti tave, save (net jeigu ir patys to sąmoningai nesuvokia). Bendrauk su jais arba nekreipk į juos dėmesio. Kiekvienu atveju priimk sprendimą ir paleisk juos nuo savęs. Tada ateis kiti. Kiti jausmai, kiti pomėgiai, kiti žmonės. Duok ir imk. Imk ir duok. Turi būti tekėjimas. Atlaisvink savo mintis. Nugalėk nerimą ir nebijok atsiverti gyvenimui. Žmonėms tu reikalinga stipri, energinga ir galinti padėti. Tavo likimas tavo rankose, teisingiau – mintyse. Mūsų pasaulyje nėra jokio blogio. Blogį sukuria žmogus. Fiziniame plane – savo elgesiu, dvasiniame plane – savo mintimis, troškimais. Blogio jėgos gali turėti įtakos žmogui tiek, kiek tame žmoguje ras blogio atgarsio. Ir ne viskas, ką žmogus įvardija blogiu iš tikrųjų yra blogai. Tai gali būti naujo pradžia. O tu pagalvok, koks tavo tikėjimas? Ar jis galingas ir tvirtas? Manau, kad tavo tikėjimas Dievu dar tebėra paviršutiniškas. Gal ir sutinki su jo egzistencija (nors tuo abejoti net negalima), bet laikaisi atokiai. O be reikalo. Tavo baimė atsisakyti pasaulietiško mąstymo – tave galingai naikina. Tiesa, tu mokaisi, bet silpnai. Galėtum rimtai ir ramiai pereiti į mūsų pusę. Juk tu padedi daryti stebuklus. Tad padaryk ir sau vieną stebuklą: atsisakyk baimės būti nesuprastam. Perženk visas ribas, kokias tik laikai svarbiomis. Visas. Niekur tu neprapulsi, Dievas tavęs nenuskriaus. Jei juo pasitikėtum, rojų Žemėje kurti galėtum.

Tavo liūdesys ir pasipūtimas trukdo mums bendrauti. Susiimk. Nustok pergyventi dėl darbų, mokslų, santykių. Žaisk. Džiaukis gyvenimu ir daug dirbk (ne fizinį darbą). Tinginystė žudo, žudo tavo naujuosius sugebėjimus. Visus.

Čia norėtųsi įterpti matytą įžvalgą, kuri labai atspindi žmonių požiūrį į tikėjimą, keičiantis kartoms. Matyta vizija susidėjo iš trijų dalių.

Pirmoji: Uola, kaip ugnikalnio vidus. Tik aš viską regiu iš ugnikalnio vidaus. Tamsu, šalta, tik iš viršaus eina šviesos spindulėlis. Šis spindulys, kaip prožektoriaus šviesa, apšviečia tik dalį vaizdo. Matosi viduje esantys žmonės. Visi klupo ir meldžiasi rankas pakėlę į viršų. Visi gailisi savęs: „Pagailėk, Viešpatie, manęs”… Spindulys vis kažko ieško ir randa gulintį vaikutį. Kyla tokia mintis – jeigu jis nebus paklupdytas ir nepradės savęs gailėtis, tai išaugs tikru žmogumi.

Antroji: ta pati uola, vėl žvelgiu iš apačios. Vėl matau kaip tas spindulys vėl kažko ieško, apšviesdamas apačioje esančius žmones. Visi kažką dirba, visi labai užsiėmę. Kai kas pakelia galvą aukštyn, pamojuoja ir vėl dirba. Tas pamojavimas reiškia: gerai, aš žinau, Dievuk, kad tu esi, bet aš esu labai užsiėmęs ir dabar neturiu laiko su tavim bendrauti. Tu ten būk, kur esi, aukštai, o aš turiu daug rūpesčių, darbų ir bendrausim tada, kai aš galėsiu ar norėsiu, tik netrukdyk.

Trečioji: vėl uola. Ten šviesiau. Žmonės kuria, svajoja, džiaugiasi šia diena, bendrauja su Dievu. Uolos sienos tirpsta. Viskas atrodo labai gerai, tik yra grėsmė, kad šios uolos sienos nespėjusios ištirpti, gali sugriūti ir sunaikinti ten esančius žmones. Tai būtų pasaulio pabaiga. Ir tik viena galimybė yra, kad šios sienos ištirptų, o ne sugriūtų – tai tyri jausmai. Be pavydo, ir visų kitų neigiamų emocijų, minčių. Tik minčių ir širdies švarumas gali sutirpdyti tą sieną. Paradoksas tas, kad juo mintys švaresnės, juo labiau tirpsta siena. Juo labiau tirps siena, tuo didesnė rizika, kad ji sugrius. Todėl čia reikalinga labai didelė atsakomybė už savo mintis ir poelgius. Ar lengva suprasti savo mintis, jausmus, net kitų mintis, kurios įtakoja tavo išgyvenimus? Bet tuo pasaulis ir nuostabus, kad nuolat reikia mokytis gyventi.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *