Pakalbėkime apie tavo klaidas. Tu per daug išaukštini save. Tau reikia prisiminti, kad svarbiausia yra tavo požiūris į aplinką, o ne tavo padėtis toje aplinkoje. Tau reikia ryžto parodyti mūsų bendras galimybes. Pasitikėk ir nebijok. Stebėk – kaip tu mėgsti sakyti – žaisk gyvenimą. Jis nuostabus. Tavo idėja turi būti švari, tyra, be apgaulės sau. Nežinai ko reikia kitam žmogui – jis pats ir tik jis žino ko jam reikia. O mes galime tik padėt jam susivokti. Nori pažinti mirtį? Bet jos nėra. Yra tik amžina egzistencija. Lengva, labai laisva egzistencija. Čia, pas mus, yra nuostabu. Tau patiktų, bet kartu ir nelabai, nes tu visada nori tikro veiksmo: tikrų emocijų, tikrų rūpesčių, tikrų jausmų. Pas mus jausmų nėra. Yra tik žinojimas ir pagarba minčiai, tikėjimui. Tuo mes ir skiriamės nuo žmogaus. Emocijos skirtos žmogui. Mokėk valdyti jas ir būsi susikūrusi palaimą Žemėje. Kartu, tai ir netektis. Nes kai kurios netikėtos emocijos paįvairina gyvenimą, suteikia žavesio. Svarbiausia, kad emocijos nesukaustytų, o atvirkščiai, paskatintų kūrybai. O tavo kūrybos kelias susietas su žmonėmis. Tu nedirbsi viena, nes tada nebus energijos tekėjimo. Tos energijos, kuri yra tau skirta. Tu turi tikėti savo vidumi, savo siekių kilmingumu. Niekada neskatink žmogaus gailėtis tavęs, niekada neprievartauk girti tavęs, niekada neliūdėk jeigu tavęs nesuprato – tu privalai tikėti tik savo jėgomis, savo tikėjimu ir savo ryšiu su amžinosiomis tiesomis. Tau reikia eiti į viešumą. Tvirtai ir ryžtingai. Siek savo tikslų. Gali būti ir pažeminta, ir nesuprasta, bet kai savyje nelaikysi ambicijų ar nuoskaudų, tai paprasčiausiai tie pažeminimai tavęs neužgaus. Tu žinai savo siekius ir žinai kodėl tai darai. Tavo darbas bet kokiu atveju paliks antspaudą kito žmogaus širdyje ir likime. Gal tau nereikia didelių turtų, bet tau tikrai reikia tvirto tikėjimo savo ir mūsų bendro darbo siekiais. Tavo rankose yra jėga, tavo mintyse yra jėga. Kur tavo noras siekti tobulumo? Dirbk ir mąstyk. Mūsų informacija be tavo pačios išgyvenimų, be tavo patirties, būtų tik sausa teorija. Tai netinka ne tik tau, bet ir mums. Keisk mąstymo kryptį. Patikėk, kad savo gyvenimą valdyti iš tiesų yra labai paprasta. Ypač, kai tuo patiki. (Paradoksas). Valdyk jausmus, mintis ir eik keliu kurį pasirenki. Ką pasirinkti tau – jau tavo valia. O pasirinkimas yra be galo didžiulis. Neįstatyk savo minčių į rėmus: aš negaliu, tai neįmanoma. Gyvenimas priklauso nuo tavo noro ir drąsos keistis. Tu jau pajutai, kad gyvenimas susideda ne tik iš materialaus pasaulio. Šiame gyvenime pilna minčių, svajonių, pačių įvairiausių energijų ir visa tai daro poveikį žmogaus elgsenai. Tau teks daug permąstyti, kad tai suvoktum, nors visur egzistuoja paprastumas. Dievas kūrė paprastą gyvenimą, tik žmogus savo mintimis jį sujaukė taip, kad tą paprastumą sunku ir pamatyti ir suvokti, o tuo labiau juo patikėti. Tau reikia išminties ir ją gauni kasdien. Yra pateikiamos gyvenimiškos situacijos kurios nuolat patikrina ar elgiesi teisingai, ar nesikaupia nuoskaudos, ar valdai baimę, pyktį, kaip sekasi susitvarkyti su savęs sureikšminimu ir taip toliau… Nepamiršk, kad tau reikia eiti pirmyn, po žingsnelį savęs suvokimo link. Suvokdama kaip, kokios ir kodėl mintys kyla, atskirsi savas mintis nuo svetimų įtakos. Suprasi ar tu pati renkiesi savo gyvenimo kelią, ar pasiduodi kažkokiai tai įtakai (tiesioginei ar ne tiesioginei). Tiesioginė – tai kito žmogaus noras, mintis; netiesioginė – tam tikro egregoro įtaka. Labai dažnai galima susilieti su kito žmogaus mintimis, jausmais ir juos priimti kaip savo. Ypač lengva pajausti artimo žmogaus jausmus. Sunku tik tuos jausmus atskirti nuo savo jausmų. Gali pasirodyti, kad kažkodėl yra liūdna nors tam nėra priežasties. Tada lieka apsižvalgyti, kas iš artimų žmonių liūdi. Galima pajusti baimę, nerimą ir tai nebūtinai bus blogio nuojauta, tai paprasčiausiai gali būti artimųjų baimė. Neatpažinti jausmai bei mintys gali nukreipti neteisinga, ne tau skirta gyvenimo linija. Tik pažindama save, pažinsi tikrąjį pasaulį. Pamatysi, kad gali rinktis kaip gyventi, sužinosi ko nori ir nekankinsi savęs klausimu – koks gyvenimo tikslas. Tu gyvenk. Šiandien. Ir džiaukis gyvenimu. Tavo svajos, tavo tikslai turi suteikti tau džiaugsmo. Rinkis Išmintį, Tiesą, Viltį. Rinkis supratimą aplinkos čia ir visur. Tu turi suprasti, kad visados reikalingos tavo pastangos. Jei atsiduosi aplinkai, tai tave valdys bet kas, kas tik netingės.
Mes tau padedame rašydami, stengiamės parodyti klaidas, parodyti mąstymo kryptį, bet viską išgyventi ir suvokti turi pati.
Dar kartą pasikartosime, kad tik pats žmogus atsako už savo mintis ir už savo gyvenimo tikslus. Jei jų nėra, vadinasi šis žmogus bus tik marionetė. Ir tegul džiaugiasi, jei jis bus ne tamsiųjų jėgų marionetė. Atsakyti už save gali tik tada, kai imiesi visišką atsakomybę už savo poelgius: „taip elgiuosi ne dėl to, kad to nori mama, vyras, bendradarbiai, valdžia ar dar kažkas, o tik todėl, kad aš pats manau, kad tai mano pasirinkimas.”
Mintis – tai vienintelis turtas, kuris visada priklauso žmogui ir tik jis pats jos gali atsisakyti. Kiekvienas žmogus savo mintimis ir poelgiais kuria savo likimą.
O tau mes siūlome, kad pasirinktum mūsų siūlomą variantą. Tai yra bendravimas su mūsų pasauliu, žinių perteikimas, gydymas sielos ir kūno, minčių keitimas, daugybės naujų gyvenimo būdų ir idėjų skleidimas. Tau nereikia siekti idealų, smulkmenose yra daug tiesos, paprastume yra esmė. Idealai – tai troškimai, jų nepasiekus atsiras nuoskaudos, o jų siekiant gali nepastebėti šalia esančios laimės. Nepasiduok gyvenimiškoms kasdienėms problemoms. Ne visada tau reikia eikvoti energiją toms problemoms spręsti. Visada žinok, jei eisi teisingu mąstymo keliu, visados šalia bus žmogus, kuris padės išspręsti kasdienes problemas. Tas žmogus paprasčiausiai atsiras tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Nenorim, kad keistum ar kovotum su pasauliu. Ne, tu tik padėk gražiajai gyvenimo pusei išryškėti. Tik tiek. O tai jau be galo daug. Eik pirmyn ir šypsokis. Tau reikia tikėti savo jėgomis. Savo tikslu. Tu jį turi. Jis paprastas ir aiškus – kelti gėrį, grožį savo ir kitų mintyse. Jeigu tau norėsis liūdėti, tu pagalvok: Kiek daug iš tikro gyvenimas tau suteikė; Kiek daug grožio ir gėrio sugebi pamatyti; Kiek daug gerų žmonių pažinai ir pažinsi; Kiek daug laimės yra tavo aplinkoje.
Sveikatos, stiprybės ir ramybės tavo sielai.
Tavo širdies atgaivai siūlau pamąstyti apie tai, kad šalia visų žmonių, esame ir mes. Visada.
Klausi, kodėl gyvenime tiek daug skausmo? Atsakymas paprastas: žmogus linkęs jį sukurti savo ambicijomis, neteisingais siekiais, savo noru valdyti kitus. Tau nereikia imtis atsakomybės už kito žmogaus poelgius ar pergyventi dėl jo nelaimių. Tai kiekvieno žmogaus pasirinktas kelias. Net tada kai krenta žemyn, kai griūva visas jo gyvenimas, negalima dėl to pergyventi, nes tai gal likusi vienintelė galimybė pakeisti jo likimą gerąja linkme. Kiekvienas žmogus turi savo gerąją ir blogąją pusę. Negalime jo nei per daug girti, nei per daug peikti. Kiekvienu momentu jis išryškėja vis kitaip. Jeigu tu žmogų pažįsti iš vienos pusės, tai prisimink, kad kitoje aplinkoje, kitoje situacijoje jis tikrai yra kitoks. Ir nebūtinai blogas. Toks yra žmogus. Svarbiausia jo siekis gėrio, švaraus tobulumo. Ar tiesiog, noras gyventi gražų, malonų gyvenimą, teikiant džiaugsmo tiek sau, tiek šalia esantiems žmonėms. O tau reikia daugiau pasitikėti savo supratimu, suvokimu. Tu žinai, kad tai tiesa. Skelbk šią tiesą žmonėms. Nors po truputį. Taip tu įtvirtinsi savo mintyse keitimosi galią. Tau padės aplinkiniai. Nenorėk, kad garbintų. Turi būti nusižeminusi iki širdies gelmių. Tu gyveni dėl kitų, bet savo malonų gyvenimą (dar vienas paradoksas).
Gyveni sau žmogus ramų gyvenimą, kol vieną dieną nesusimąstai, o koks gyvenimo tikslas? Kokia prasmė? Kodėl aš gimiau ir kodėl turėsiu mirti?
Šiuos klausimus žmogus sau dažniausiai užduodi kai esi kupinas noro kurti sau gražią ateitį, kol dar gyveni pas tėvus, tavęs nėra užgožusios buitinės problemos ir kol tiki, kad esi pasaulio bamba ir gali daug ką nuveikti. Bet šis laikotarpis greitai dingsta, nes pradedi atsakyti už savo gyvenimą, esi atsakingas už išlaikymą savęs ir savo naujos šeimos. Mintis apie gyvenimo prasmę pakeičia nauji pasiteisinimai prieš save: kad tavo gyvenimo tikslas užauginti vaikus, pastatyti namus ir daug kitų buitiškų dalykų. Bet juk viskas taip trapu: vaikai užauga, ir jiems visai nereikalinga nuolatinė globa, jiems užtenka jausti nuoširdžią meilę ir tiek. Gyvenimas gali pasikeisti ir tavo ilgai statyti namai bus niekam nereikalingi. Jie bus tušti ir liūdni, nes tu vienas tuose namuose jausies kaip vilkas tyruose. Taip gali būti, taip ir būna. Tada vėl pradedi galvoti: o kokia gyvenimo prasmė? Pradedi galvoti, kad turi skleisti gėrį, grožį, meilę… Bet tai yra tik tušti žodžiai, kol savyje nepajunti pilnatvės, gyvenimo džiaugsmo. Kaip gali iš tuščio indo pavaišinti kitą žmogų? Taip ir su meile, kaip tu skleisi meilę, jei pats netikėsi jos egzistavimu, jei nesuvoksi, ką ji reiškia? Todėl visados siūlyčiau, visas knygas, kokias tik skaitysite, vertinkite ne pagal tai kokie žodžiai jose parašyti, o pagal tai, kokius išgyvenimus sukelia tie parašyti žodžiai. Jei perskaitai sakinį ir užmiršti apie ką skaitei, tai padėk tą knygą į šoną, ateis laikas vėl ją paimsi į rankas, o jei tau to nereikės, tad ir nevargink savęs. Kiekvieną tiesą reikia išgyventi savyje. Gali ją priimti, gali ir nepriimti. Pasaulį sudaro įvairovė. Tavo tiesa nebūtinai turi sutikti su mano tiesa, bet tai nereiškia, kad aš arba tu mąstome klaidingai. Jei tau sunku priimti žinią, kad šalia mūsų yra dvasios vadovai tai aš galiu drąsiai pasakyti, kad man taip pat labai sunku sulaužyti savo suformuotus stereotipus ir patikėti jų egzistencija. Bet jie yra. Noriu tai aš pripažinti ar nenoriu. Kai įsiklausau į jų mokymus, mano gyvenimas tampa nuostabus, visos problemos greitai sprendžiasi, aš patiriu daug nuostabių akimirkų. Bet „išlenda” logika ir visus naujus suvokimus ir naujas patirtis „prirašau” vaizduotei. Ir vėl gyvenu įprastą, nuobodoką gyvenimą… Bet, ačiū mano vadovams, kad tokiu momentu jie man atsiunčia problemų arba ligą ir aš privalau greitai viską pervertinti ir sugrįžti prie minties, kad pasaulyje yra daug nuostabių dalykų. Vienas iš tokių dalykų – tai dvasios vadovai. Mano užrašuose dažnai gali kartotis ta pati mintis, bet tai yra todėl, kad kasdienybėje užsimiršti ir daug ką tenką iš naujo prisiminti. Be to senus, tvirtus stereotipus laužyti yra pakankamai sudėtinga. Reikia kantrybės. Darosi sunku ir sudėtinga suderinti kasdienį materialų gyvenimą su vizijų gyvenimu. Dažnai kyla abejonės: ar tai gali būti realu, ar tai tiesa. Bet ateina laikas kada vis mažiau abejoju kitos realybės egzistavimu ir išnyksta baimė išprotėti.