Keliaujant savo pasirinktu keliu, teks bendrauti su įvairaus stiliaus, charakterio žmonėmis. Tau pagelbės tik tolerancija ir atvira širdis. Savo požiūrio neprimesk kitam. Negali vertinti jo poelgių – ne tam esi skirta. Gali tik padėti jam susivokti. Vertinti – niekada. Neapibendrink žmogaus. Bet koks žmogus yra daugialypis. Bet kokiu atveju jis bus skirtingas ir tai priklauso ne tik nuo charakterio, bet ir nuo aplinkybių įtakos. Tolerancija. Atmesk savo troškimus, susietus su tuo žmogumi (nesvarbu ar geri, ar blogi troškimai). Išlaikyk pagarbą jo išsilavinimui, jo siekiams. Mylėk save, tikėk Dievu, gerbk kitą žmogų ir visada įsiklausyk į atėjusią su tavimi pabendrauti sielą. Tai visuma. Visada gali padėti žmogui, jeigu jis prašo pagalbos.
O dabar įvertink, kokią pažangą jau padarei, eidama pažinimo keliu. Ne visiems lemta pažinti save. Tai gali atrodyti nereikalinga ir nenaudinga. Bet taip atrodo tiems kurie nepažino esmės. Jiems to nereikia ir nereikės. Kiekvienas savaip supranta pilnavertį gyvenimą. Tau svarbu sielos laisvė ir tu jautiesi komfortiškai, kai tas jausmas valdo tave. (Sielos laisvė – tai nebuvimas baimės, nerimo, kančios, kaltės…). Ką reikėtų tau išmokti? Tai leisti sėkmei tekėti tavo gyvenimu. Kaip ją pažinti? Ją lydi laisvės, gerumo, švelnumo jausmas. Ką pažinai? Tai savo jausmus, kurie trukdo gyventi ir kurie leidžia pajusti džiaugsmą. Dar išmokai klausytis žmogaus. Tiesa, kai kada sunkiai ir nenoriai, bet einasi gerai.
Nereikia kritikos kitų atžvilgiu. Pamiršti stebėti save. Ne tiek kitus, bet save. Teisingiau, dažnai įsiveli į švytuoklių žaidynes. Pradedi pykti, reikšti pretenzijas, apkalbi kitus, kritikuoji. O žmogus galintis daryti įtaką aplinkai, taip elgtis neturi teisės.
Kaip pažinti kito žmogaus sielą ir kaip su ja bendrauti? Atsakymas paprastas: Atmeti savo jausmus ir siekius, atmeti to žmogaus troškimus ir siela išgirsta sielą. Prisimink, jokio kito žmogaus elgesio vertinimo. Gali tik analizuoti ir mokytis, tik nevertinti. Argi tu norėtum, kad tave vertintų žemesnio išsilavinimo (suvokimo) žmogus. Paprasčiausiai jis tavęs nesupranta, o vertinimas gali tik įskaudinti. Nors tau reikėtų išmokti nejausti nuoskaudos. Melskis (bendrauk su Dievu) – ir tau bus suteikta viskas, kas reikalinga. Tavo energija atitinka tavo suvokimą. Kai suvoksi daugiau, daugiau gausi ir informacijos, ir sugebėjimų. Žmogui duodama tiek, kiek tai nekenkia jam ir jo aplinkai. Daugiau duoti negalima. Ir taip ne visas žinias priimi. Priimi tiek, kiek gali suvokti, suprasti. Beje, tau negalima piktnaudžiauti laiku: nereikia jo skirti liūdesiui, pykčiui, susierzinimui. Tai labai trumpina laiką, sunaikina jį. Tingumas tiek nekenkia. Tingėdama gali pailsėti, atsipalaiduoti, susinervinusi to nepadarysi. Esmė, kaip išnaudoji laiką, ne daiktus, ne padėtį, o laiką. Ko jis tave išmoko, ką patiri, kam jį naudoji? Gali patirti daug per trumpą laiką ir gali nieko nepatirti per metus. Tai tavo pasirinkimas.
Žmonės truputį ne taip supranta egzistenciją. Ne pareiga ir reikalavimai svarbiausia.
Svarbu pajusti, kad tavo laikas priklauso tau. Ir tu juo naudodamasi patiri gražiausius išgyvenimus. Tik žemės laikas stato viską į rėmus. Tu gimsti – pradinis taškas; mirtis – galutinis taškas ėjimui Žemės keliu. Erdvėje laiko tėkmė labai skiriasi nuo Žemės laiko. Visatos atžvilgiu jūs gyvenate akimirką. Bet ta akimirka gali būti nuostabi. Svarbu ne skubėjimas atlikti daug darbų, o potyrių pajautimas. Tik atsipalaidavimas padeda išgryninti laiką. Kai praėjusi sekundė suteikia džiaugsmo, tai kosmosas gauna informaciją apie tavo gerus potyrius ir formuojasi kitokia žmonių erdvė. Kad energija esanti tavo širdyje susilietų su energija esančia kosmose, reikalingas laisvumas. Kai tu jauti palaimą, malonumą, švelnumą, ramybę, vadinasi įeini į kosmoso erdvę. Prailgini savo gyvenimą. Suteiki kūnui ir visam materialiam pasauliui amžinybės dalį. Tavo laikas prasiplečia.
Ne valandų skaičiumi, o informacija. Susiliejimas su kosmosu per laiko prizmę žmogui yra labai reikšmingas. Ne skausmui Dievas sukūrė Žmogų. Ramybei ir palaimai. O toks jaustis gali kai suvoki kas darosi aplink tave ir tavyje. Turi pakankamai informacijos, kad žinotum kaip elgtis su egregorais, švytuoklėmis ir visomis energijomis, esančiomis aplink tave ir tavyje. Tik ramybė gali tau padėti stebėti ir suprasti aplinką. Tave tikrai norės sunaikinti blogieji egregorai kuriuos tu paliesi. Svarbu juos atpažinti ir nusiraminti. Jie neturės jokios įtakos kai juos pažinsi, nusiraminsi ir pamirši. Tu pagauni daug emocijų, jausmų, bet ne visus atskiri nuo savęs. Emocijos, kurias išgyveni, nebūtinai gali priklausyti tau. Tai gali būti artimo žmogaus emocija kuri įsiskverbia į tavo mintis ir jausmus. Beje, kiekvienas įvykis, priverčiantis tave nerimauti, pergyventi, prijungia tave prie tam tikros švytuoklės, kuri stiprėja nuo kiekvienos minties. Švytuoklė ieško energijos ir užvaldo kitą žmogų. Tas užvaldymas neleidžia prasiskverbti kitai minčiai (todėl susijaudinusiam žmogui visada sunku realiai įvertinti padėtį). Taip uždedami blokai. Juodi, tiršti, kurie nepraleidžia ne tik kitos minties, bet nepraleidžia ir energijos. Energijos tekėjimo sutrikimas pasireiškia ligomis, bet kur organizme. Arba nemaloniais įvykiais gyvenime. Galimybė apsisaugoti nuo švytuoklių įtakos, tai suprasti, kad gyvenime niekada nieko nebūna atsitiktinai. Viskas turi savo priežastį ir pasekmes. Jei sugebėsi valdyti savo mintis ir emocijas, tai neužkibsi ant švytuoklių. Nereikės pergyventi ir atiduoti savo energijos švytuoklėms. Išmok pajusti situacijos teisingumą.
Labai įdomu stebėti kaip svetimų žmonių nuotaikos, mintys gali užvaldyti tavo jausmus. Kai kada kyla nerimas, baimė ar kitas jausmas, kuris logiškai mąstant, neturėtų man kilti. Lieka tik apsižvalgyti aplink ir paanalizuoti ar tai tikrai mano mintis, o gal tai erdvėje sklandanti mintis, kurią „pagavau”.
Pavyzdžiui: įeinu į dukros kambarį ir netikėtai darosi bloga, tiesiog pykina. Kodėl taip staiga užėjo pykinimas? Išėjau iš kambario – viskas praėjo. Po to supratau, dukrai nusibodo vis mokytis ir mokytis, ji pavargo ir ją tiesiog pykina pagalvojus apie pamokas. Tą jausmą ir „pagavau”. Įdomiausia, kad galima „pagauti” ir skausmą. Jaučiausi visiškai sveika, bet iš ryto atsikėlusi pajutau netikėtą nugaros skausmą. Atrodo, nieko tokio nebuvo įvykę vakar, kad atsirastų skausmas. Man svarstant kodėl taip atsitiko, girdžiu iš kito kambario dukros šauksmą, kad negali iš lovos atsikelti – skauda nugara. Supratus, kad tai ne iš manęs kilęs skausmas, jis man ir išnyko. Gaila, kad dukrai jis taip greit nepraėjo… Galima pagauti kito žmogaus nerimą – net balsas prikimsta man, kai į darbą atėjęs klientas labai jaudinasi. Emocijos yra stiprios. Jos veikia ne tik konkretų žmogų, bet ir aplinkinius.