Be kategorijos

Išminties ar meilės kelias?

Žmogus pats turi priimti sprendimus, dėl savos ateities. Ir tau dabar reikia pasirinkti vieną kelią iš dviejų: meilės ar išminties. Nors jie papildo vienas kitą, bet kosminiame lygyje, yra skirtumas. Jie abu labai didingi, bet tu esi žmogus ir turi rinktis vieną. Vieną pagrindu. Kitas visados bus šalia. Tik išgyvenimai bus skirti skirtingi ir gyvenimo kelias kitoks.

Meilės erdvėje – pas tave daug blokų, būtų labai daug „laužymų“, patirtum daug skausmo. Bet įgyvendintum meilės skleidimo idėją visuomenėje. Išminties erdvėje – tavo pasirinkimas nulemtų nuolatinį mąstymo keitimą, nuolatinį naujų idėjų suvokimą, senų minčių atsisakymą. Čia labai maža riba tarp beprotybės ir išminties. Turėtum būti labai atsargi. Gali rinktis sunkesnį meilės kelią, gali rinktis kosminės išminties kelią. Dar kartą kartoju – jie abu lygūs: kosminė išmintis be dieviškos meilės neegzistuoja. Pasvarstyk ir apsispręsk.

Išmintis. Šis kelias tau visados atrodė reikšmingesnis (teisingiau-priimtinesnis). Mintys, suvokimas, analizė ir išgyvenimas. Tavo naujas suvokimas padės pasikeisti erdvės informaciniams deriniams. Kiekvienas žmogus kuria. Kuria mintimis, žodžiais, poelgiais. Dažniausiai jie nesusiderina tarpusavyje. Mintys vienos, poelgiai kiti. O ką jau kalbėti apie žodžius. Šiuo metu mes stengiamės tau suformuoti naujus priėjimus prie informacijos klodų. Šie nauji priėjimai – tai tavo sugebėjimas priimti „kitokią“ informaciją. Keičiasi tavo energetinių kanalų virpėjimo dažnis. Beje, tai vyksta tam, kad galėtum paprastai ir lengvai suvokti eiliniam žmogui nesuvokiamas mintis. Kiekviena išreikšta mintis turi savo prasmę. Kiekvienam žmogui vis kitaip. Tai priklauso nuo jo kanalų dažnio. Kaip žmogus jį gali keisti ir kada? Tai priklauso nuo jo tikėjimo savo kūrybine galia. Nuo jo suvokiamo ryšio su Dievu.

Tavo kelias – keičiant savo veiksmus, žodžius ir mintis, viską suderinti su Dieviškąja Išmintimi.

Kiekviena kūrybinė mintis turi pereiti per tavo širdį. Susilieti su Dievu. Tavo suvokimas ir Visatos išmintis turi eiti kartu. Realizuotis kartu. Negalima vieno teigti, o elgtis kitaip. Negalima deklaruoti Visatos išminties, o elgtis labai buitiškai ir savanaudiškai.

Tavo pasaulyje, tekant naujam pažinimui, iškils daug klausimų. Bet gausi visus atsakymus. Pažinimas eis kiekvieną dieną ir naktį. Kaskart, mėgink viską apibendrinti, suprasti ir, esant galimybei, išreikšti veiksme. Ne kiekvieną mintį išgyvensi. Nes kai ko neįmanoma išgyventi, tai tiesiog pažintis. Vidinė mintis, išreikšta per tave ir susiformuojanti tavyje – yra tavo kelio pasirinkimas. Priemonių ir konsultacijų yra ir bus, bet kelią formuoji pati. Gal tu manai, kad per daug abstrakčiai kalbame, bet tai ir yra tiesa. Tas abstraktumas įgaus dar didesnį pobūdį, bet tau jis bus aiškus. Negalime minties įlipdyti į kažkokius rėmus. Nes ji neturės savo prasmės. Kiekviena idėja (mintis) persmelkta kosminės – kūrybinės energijos, neturi nei pradžios, nei pabaigos. Ji yra. Prisimink, tu savo idėjos neįgyvendinsi, jei neteksi kūno. Jei kažkuriuo metu sugalvosi palikti kūną ( ar susigundysi negrįžti į jį), tai iš karto griežtai ir aiškiai perspėjame: be kūno, be materijos neįgyvendinsi savo idėjos. Savo sielos idėjos. Kodėl apie tai kalbame? Kad suvoktum – kad ir kaip gera būtų kitoje realybėje, tu visados turi grįžti į savąją ir savo pažinimą transformuoti į materiją.

Kas reikalinga ateičiai? Ogi nuolatinis dėmesys savo mintims. Nuolatinė savikontrolė. Kuo daugiau mąstyk globaliai. Aiškinkis, kaip sudaryta Visata, kokią įtaką turi kiekviena mintis, emocija, kaip žmogus gali sau padėti.

Atėjo laikas kurti. Kurti savo pačios likimą, savo pačios gyvenimą, pasitelkiant minties galią. Ir kurti reikia ne bet ką, o laimingą gyvenimą. Tokį, kokį norėtum gyventi. Ką norėtum turėti, su kuo bendrauti, kur keliauti. Ką išmoksi šiais metais, tai bus pagrindas ateičiai. Jeigu praėjusiais metais išmokai kitaip pažvelgti į gyvenimą, suvokti ryšį su Dievu, išsiaiškinai savo minties galimybes, tai šiais metais turėsi išmokti realizuoti savo mintis. Atsidėti kūrybai, ne piešimui, ne rašymui, o gyvenimo kūrybai. Mes parašėme, atrodo, labai paprastus dalykus. Bet tai esmė.

Kaip mąstymo pakeitimas, taip ir kūrybinis gyvenimas – tai šaknys.

Pagrindai. Jie labai svarbūs. Reikalinga tiksliai suformuoti ir įgyvendinti šį suvokimą. Tau nereikia planuoti įvykių 10 metų į priekį. Tu planuoji ir įgyvendini kiekvieną įvykį, kartu atsiduodi likimui. Atsitiktinumų tavo gyvenime negalį būti: tai arba tavo noras, arba skirta pamoka. Ne vien apie materialius dalykus galvok. Daryk ir kurk viską taip, kad iš tiesų būtum laiminga. Jaustum pilnatvę, saviraišką, pasitenkinimą fizinį ir dvasinį. Pati suformuok, kaip įsivaizduoji save laimingą? Laimingą.

Pamatysi, kad net mintyse sunku sąžiningai suformuoti sau laimingą gyvenimą. Manome, kad vyks įdomūs procesai. Tu mokysies, žinoma, darysi klaidų, ne viskas išsipildys, bet ne todėl, kad mes to nenorėtume, o todėl, kad tu ne viską gerai supratai ir išmokai. Visada ieškok priežasties, kodėl nepavyko. Ir nebijok kurti laimės. Tai nėra piktnaudžiavimas likimu. Tai yra kūryba. Tavo pareiga suprasti kas yra laimė ir kaip gyventi laimingai. Laimingai ir laisvai.

Žmogus gimęs būti laisvas. Laisvu kūryboje, laisvu savo likimo formavimu. Ir dabar išryškėja dar vienas paradoksas: ką taip sunkiai įsisąmoninai, suvokei, išmokai – gali pamiršti. Pagrindą turi, bet jie buvo duodami tam, kad galėtum sulaužyti savo senuosius įsitikinimus. Visa tai buvo tiesa. Tiesa, kuri buvo reikalinga to gyvenimo laikotarpiui. Ir viskas. Dabar viską pamiršti, nieko neanalizuoji ir nelygini su praeities žiniomis. Priimi naujo pobūdžio mokymus, o jie skirti suformuoti tave. Tavo elgseną. Pirmiausia, visada tikėk Dievu. Kiek tau buvo sunku keisti pažiūras, kiek buvo abejonių, nepasitikėjimo, bet dabar žinai kas yra gyvenimo tiesa ir kaip svarbu gyventi kartu su tikėjimu. Viską išgyvenai ir vėl teks priimti naujas idėjas. Naujas ir sunkiai suvokiamas. Todėl, prašau tavęs, pirmiausia atsipalaiduok ir ramiai priimk gyvenimo teikiamas situacijas ir išmintį. Nebijok ir neprieštarauk naujiems pokyčiams. Meditacijoje sutiktas slibinas – tai nauja išmintis. Griaunanti iš pagrindų senąsias žinias ir suvokimą, bei atveriantis platesnius horizontus. Neliūdėk, jei nieko ypatingo nejauti ar nesupranti – viskam savas laikas. Kol tu esi pasiryžusi eiti išminties keliu, tol viskas eis sava vaga. Būk rami, susigyvenk su naujais iššūkiais ir tobulink tai, ką dabar žinai. Atsileidusi keisk iš pagrindo dabartinės padėties poziciją. Atkreipk dėmesį į nuolatinį savęs stebėjimą. Ne tiek aplinkinių, kiek savęs.

Kodėl tai taip svarbu? Turi pažvelgti ką jauti bendraudama su vienu ar kitu žmogumi, ir kodėl jis iššaukia tokius jausmus, kas slypi tavyje? Suprask, išgyvenk, išsiaiškink ir paleisk kiekvieną nuoskaudą. Kiekvienas nepasitenkinimas turi būti panaikintas iš tavo energetinio lauko. Ne tik iš minčių (tai turi nuolat stebėti), bet iš energetinio lauko. O tai gali padaryti tik rimtai atsekdama iš kur ir kodėl kyla tam tikros emocijos. Taip suprasi kas svarbu tavo sielai. Visus atsakymus gali rasti savyje. Tik mokėk iškelti klausimus iš paprasto reiškinio. Pamėgink per dieną atsekti nors keletą kylančių jausmų, sugrupuok kokie jie ir ką jie pasako apie tave. Suprasi kas esi, o tada pagalvosi kas galėtum būti.

Pasaulyje egzistuoja Viskas. Kiekvieno žmogaus mintis, svajonė, jausmas. Egzistuoja visi praeities įvykiai ir jau suformuota ateitis. Ateitis gali nuolat keistis žmogui, bet Visatoje egzistuoja visi galimi variantai. Tai kaip didžiulė matrica, kiekvieno žmogaus likimas persipina su kito žmogaus likimu. Vienam keičiantis, keičiasi ir kito likimas – gali susikirsti keliai, o gali ir niekada nesusikirsti, jei pasirinksi kitokį ėjimo planą.

Žmogus sutinka kitą žmogų ne dėl materialių dalykų, o todėl, kad vienas kitam padėtų išgyventi tam tikrus jausmus, atskleistų tam tikras, tiek vienam –tiek kitam žmogui, reikalingas žinias. Žmogus turi mėgautis dabarties akimirka, o kad ji būtų pilnavertė, reikalingi išgyvenimai – suvokimas, kas toje akimirkoje nuostabu. Žmogus privalo būti laimingas. Jeigu žmogus tiksliai žino, kas jį padarys laimingu, tai visatos energijos pasistengs tai įgyvendinti. Svarbu suvokti, kad ne tikslas svarbu, o išgyvenimai, einant link tikslo. Svarbu šios akimirkos nuotaika. Ar įmanoma pasakyti, kad šią dieną visu 100 proc. praleidai taip, kad ji teiktų džiaugsmą, pilnatvę asmeniškai tau?

Jeigu šioje dabartyje pajutai pilnatvę –tai nuostabu, nes tu sustiprini save, sustiprini aplinkinius. Tavo gyvenimas (kaip ir daugumos) susideda iš kelių gyvenimo krypčių: tai yra, kaip tu nori įgyvendinti savo materialius planus (keliones, pramogas, buitis ir t.t.), ir kaip tu sieki save suvokti, suprasti, išgyventi.

Norint atskleisti savo galimybes, reikalinga išgyventi kiekvieną jausmą ir įsitikinti, kaip moki tą jausmą valdyti. Kol neišgyvensi visų jausmų, kol nepatirsi kaip sekasi juos pažinti ir valdyti, tol žmogus gyvens Žemėje ir nuolat atgims. Kol žmogus negalės pasitikėti savimi 100 proc., tol neatsiskleis visos galios.

Galios atsiveria palaipsniui. Ir jei Žemė nėra pažengusi į priekį, kad galėtum toliau joje tobulėti, tai siela užsibūna nebūtyje ir palaukia, kol Žemės energetika pakis. Žemės energetika turi nuolat keistis, tobulėti. Tai yra, joje gyvenančių žmonių mintys, susijungdamos į kolektyvinę sąmonę, keičia Žemės vibracijas. Kuo mintys švaresnės, išgyvenami jausmai geresni, nuoširdesni, tuo lengviau keistis Žemės vibracijai. Tu jau žinai, kad „blogosios“ mintys yra tirštesnės, jos blokuoja energijų tekėjimą ir vyksta prieštaravimas Visatos dėsniams. Žemė nebegali vystytis, įvyksta kataklizmai, susinaikina civilizacijos. Tik kiekvieno žmogaus teigiamo mąstymo pokytis gali apsaugoti Žemę nuo nelaimės ir apsaugoti save, bei savo vaikus. Keičiantis kolektyvinei sąmonei, keičiasi Žemės vibracija ir iškilių žmonių sielos turės galimybę sugrįžti į Žemę. Jos visiškai pakeis Žemės struktūrą. Tai bus šeštosios rasės atėjimas. Kodėl šeštoji rasė negali „apsigyventi“ kitoje planetoje? Todėl, kad jai reikalinga buvusi Žemės informacija. Reikalinga praeitis. Pusiausvyra tarp praeities ir ateities. Šeštosios rasės ateičiai reikalinga visos egzistencijos praeitis ir švari Žemės energetika ateityje.

Kiekvienas žmogus savo mintimis, savo požiūriu formuoja aplinką, bet dažnai tai daro nesąmoningai ir visiškai neatsakingai. Šis neatsakingumas lemia labai daug skausmo ir nelaimių. Kiekviena idėja/mintis perskrodžia Visatą, įeina į atmintį ir ja galės pasinaudoti kiti. Ar tu supranti, kad tavo mintys ir potyriai, kurie atitinka Dieviškąją kryptį, pasilieka Visatos informaciniame lauke. Jei žmogus myli, jis gali prisijungti prie meilės egregoro. O tu savo pojūčiais išgrynini meilės jausmą. Padarai tokiu, kuris gali nešti sėkmę ir laimę. Tu gali išgryninti ir kitus jausmus. Išgyventi jausmai išlieka erdvėje. Skausmas taip pat. Tad nedidink Skausmo egregoro, geriau didink Meilės, Santarvės, Ramybės, Pasitikėjimo, Pagarbos egregorus. Jie padės kitam žmogui.

Meilė. Meilė yra labai galingas jausmas. Jis žmogų gali ir pakelti, ir sunaikinti. Meilė žmogui labai susitapatina su meile Dievui: tai pagarba sau, savo pažiūroms, savo ryšiui su Dievu ir meilė žmogui. Jeigu meilė susieta su aistra ir ji kupina reikalavimų, vilčių, troškimų, baimių – tai nėra meilė. Tai savanaudiškas poelgis. Pasiėmimas sau visko, kas gražu kitame žmoguje. Tai žmogaus sunaikinimas. Meilei reikalingas pasitikėjimas, abipusė pagarba, švelnumas ir nė krislelio apgaulės ar savanaudiškų tikslų. Bet koks savanaudis siekis – tai atsirandantis plyšys meilės sferoje. Ar gali žmogus mylėti ramiai, švelniai, be ypatingų emocijų? Taip, gali. Tokiu atveju tu pati atsakai už savo jausmus ir savo poelgius. Nesi įsivėlęs į visuomenės sukurtus meilės egregorus. O jų yra daugybė, ir ne pačių gražiausių. Galima lengvai įsivelti į meilės egregorų žaidimus, nes žmogus tuo metu yra labiausiai pažeidžiamas. Bet tikroji meilė yra švelni, rami, saulėta, be liūdesio, be pykčio, be nuoskaudų. Kodėl tiek kalbame apie meilę? Todėl, kad priimant sprendimus ir pradėjus vertinti žmonių santykius, niekada nekaltintum nei vieno žmogaus. Kiekvienas gyvena pagal savo suvokimą. Kiekvienas myli pagal savo suvokimą. Tu meilę supranti pagal savo vertybes, kiti myli kitaip. Ir visai neturi santykiai remtis pagal tavo taisykles. Bet yra vienas dalykas, kurį turėtum prisiminti – visada žmogus pajaučia ypatingą dėmesį, ypatingą tavo sielos prisilietimą. Net smulkmenose turi prisiminti savo vertybes. Tu neturi jų primesti kitiems, neturi vertinti pagal jas kitų, bet jų laikytis privalai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s