Tavo suvokimas neleidžia priimti informacijos, kuri skirta Žemės žmonių vystymuisi. Šis vystymasis šiuo metu „išėjęs iš rikiuotės”. Žmonės blaškosi, ieško, ko nepametę, visai nesupranta ateinančios išminties iš kosmoso. Kažką jaučia, o tas „Kažkas” dar labiau sukelia nerimą. Dar labiau jautiesi nesaugus ir įskaudintas, kad nesupranti. Šis nežinojimas kelia neramumus. Tiek žmogaus širdyje, tiek religiniuose karuose. Nori apčiuopti teisybę, bet nepajėgia. O kai nepajėgia- pyksta ir kariauja. Tu nuolat klausi, kas tavęs laukia ir kokiu keliu žengti. Atsakome: tavo kelias tai nuolatinis savęs analizavimas, atsisakymas to, kas sena ir išgyvenimas naujos informacijos. Priimk naują informaciją ir neanalizuok. Stebėk, mėgaukis, įsijausk. Bet nevertink, neanalizuok. Sunku suprasti visumą iš mažos smulkmenos. O Visumai atsiskleisti reikia laiko. Priimk žinią ir išgyvenk tai atvira širdimi. Žmogus į Žemę atėjo įgyvendinti Dievo skirtos misijos. Tik ta misija visai iškreipta žmonių mąstymo ir lygi galo nesuprasta. Todėl norint padėti žmonijai sugrįžti į atitinkamą energetinį lygmenį, į atitinkamą gyvensenos lygmenį, reikalingi pokyčiai. Dievas nori atitaisyti žmonijos padarytą klaidą ir siekdamas, kad Žemė neišnyktų, kaip jo darinys amžiams, suteikia galimybę žmogui pačiam sugrįžti į pirmykštį, gyvenimo Žemėje, variantą. Tai visiškai žlugdo vakarietišką mąstymą. Tose šalyse, kur mąstymas bus nepalaužiamas, įvyks kataklizmai. Gamta pati valysis. Žemė yra gyva, jai svarbu išlikti ir išlikti kartu su žmogumi. Niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta. Sunyksta ir pavirsta kita materija. Materija yra nuolatinis virsmas. Jeigu dabar tau svarbu žmogaus kūnas, tai ateis laikas, kai tu džiaugsies laisve ir erdve perėjus į kitokio pobūdžio materiją. Žmogus formavosi daugybę amžių ir daugybę pavidalų turėjo įgijęs, bet nei vienas nepadėjo (vis dar) atskleisti Dievo valios. Keliaudamas iš amžių į amžius kito mąstysena, suvokimas. Tobulėjo kūnas, prisitaikydamas prie minčių. Juo tobulesnis suvokimas, tuo tobulesnis ir kūnas, jo atliekamos funkcijos. Kas laukia žmogaus ateinančiame amžiuje? Šis amžius jau artėja, pokyčiai vyksta ir , žinoma, tu jo sulauksi. Jis netoli, tavo vaikai gyvens tame amžiuje. Bet ir tu pati pajėgsi valdyti mintis ir ilgai ir prasmingai gyventi. Tiek, kiek tu manysi esant vertai gyventi. Šis požiūris stebina tuos, kurie netiki išminties galia. Tada jų kūnus „suėda” liga. Tikėdama išminties galia, turėsi teisę ir galimybę ilgai gyventi. Atėjus naujam amžiui, sumaišties bus dar daugiau nei dabar. Pokyčiai vyks, o kas nežinoma, tai žmogų baugina, išveda iš pusiausvyros, žlunga pasitikėjimas amžių amžiais esančiu gyvenimo stiliumi. Jei tu dabar po truputi keiti savo mąstyseną, mėgini švelniai susivokti, įsileisti į mintis ir į visas kūno ląsteles, tai kitiems tas virsmas įvyks labai greitai ir daugelis neatlaikys.Išprotės, nusižudys ar dar kitaip save sunaikins. (praėjus trims metams po šių eilučių užrašymo supratau, ką reiškia tas virsmas. Žiaurus jausmas jaustis ties išprotėjimo riba. Ta būsena nesuvaldoma protu, neviltis, nesuvokimas kas tiesa, kokia prasmė, vidinis skausmas, baimė… Ačiū Dievui, viskas jau praėjo. Bent jau šis etapas). Palaiminti tie, kurie jau dabar pradeda pažinti erdvę, pradeda „pagauti” ateinančio amžiaus virpesius ir prie jų prisiderinti. Tikimės, kad sugebėsi išlikti uola, prie kurios šliesis žmonės ir ieškos užuovėjos, palaikymo stiprybės. Tu turi būti pasiruošusi tam, o tai reiškia naujų žinių įsisavinimas, jų priėmimas ir suvokimas. Sugebėjimas įtikinti protą 100 proc. dėl būsimų pokyčių prasmingumo ir tikrumo.
Tavo materialus kūnas pasižymi stipria energetine jėga, galinčia užmegzti ryšius su esybėmis iš įvairių lygmenų (matmenų). Šios esybės yra čia ir dabar. Jos, mažiau ar daugiau, daro įtaką žmonėms. Tu pastebėjai, kad kai kada įvykiai būna suklostyti iki smulkmenų nuosekliai. Tai jos kuria situacijas, tai jos tiesiogiai atsakingos už tave, už tavo suvokimo pokyčius, už mokymąsi. Jos – tai tavo dalis. Ar tu jautei pasipriešinimą, kai susiliejai su „moteriškąja” esybe? Ne. Tai, tarsi būtum tu pati. Tu su savo protu, siela ir išmintimi ir tu, nepažinta, bet tikrai egzistuojančia dalimi. Į tave įeina daugybė sudedamųjų dalių. Jie išsisklaidę laike, erdvėje, materijose. Žmogus per daug egoistiškas, kad suabejotų savo galingumu, stiprumu, tuo labiau, jam nekilo reikalas susilieti su savąja dalimi, kuri jį moko, padeda gyventi ir tobulėti. Jeigu susiliejimas įvyktų amžiams, tavo gyvenimas įgautų kitokį pobūdį. Ego neįleidžia šios dalies. Nes tai dalelytei ego nereikalingas. Galima ego sunaikinti, bet jis gali sunaikinti ir kūną, tada išnyksta idėja gyventi. Kodėl dabar negaliu susilieti su savo antrąja dalelyte ir su ja gyventi? Bus per sunku. Energijos trūksta. Esi per daug „sunki”. Gali sunaikinti savąją dalį. Tai labai subtilu. Bet pažinti ir pajusti Save yra didelė garbė. Didelė galimybė kitaip gyventi. Per pažinimą susiliejai su Dieviškąja savęs dalimi, su išmintimi, svajone, laime, kūryba ir t.t. O kas buvo tas „vyriškis”? Taip pat tu. Tavo vyriškoji pusė. Ji stipri, gali sunaikinti tave, kaip žmogų. Bent kol kas. Moteriškoji pusė yra švelnesnė, subtilesnė, lengviau prisitaikanti prie tavo dabartinių vibracijų. Vyriškoji pusė eina kaip „užkariautojas”. Stipriai, su pasekmėmis tavo žemiškajam pasauliui. Jis tau nepakenks, bet dar nesi pasiruošusi išgyventi to, ką jis gali tau suteikti. Susipažinimas su savo dalimi, žmogui suteikia pasitikėjimo nemirtingumo samprata. Kodėl apie tai tau pasakojame mes? Todėl, kad mūsų virpesiai labiau suderinti. Tau perduodame tai, ką patys suprantame, ką tau siunčia tavoji dalis. Jeigu mes nebūsime pajėgūs suprasti – pasitrauksime. Arba turėsime keistis. Mes norime tau gero, bet mūsų suvokimas tik truputėli aiškesnis nei tavo. Bet tu visados gali gauti informaciją tiesiogiai iš savo dalies. Tai tos mintys, kurios atrodo yra tavo, bet logiškai supranti, kad ne tavo. „Protingos mintys” iš erdvės. Nuojauta, aiškus suvokimas, „Eurika” – naujos informacijos priėmimas, būtent tą akimirką, o ne kitą. Tavo dalis yra visada su tavimi, bet ne visada esi pajėgi ją pagauti, suprasti. Šitas „tu”, praėjus amžiams ir įvairiems suvokimo pokyčiams, susijungs su dar kita „tavęs” dalimi. Tik šios dalys gryninasi. Jos apjungia tavo visus įsikūnijimus, visas tavo mintis, visas dalelytes, kurios kilusios iš tavęs ir pasklidusios erdvėje. Tai, kas neigiama – susidegina, ir tavo stiprioji dalis žengia pas Dievą. Žinoma, iki to žengimo tau teks daug išgyventi. Tu gali tai pagreitinti tik suvokus išmintį, išmokusi ją priimti, išgyventi, įtvirtinti kasdienybėje. Po lašelį, bet tvirtai. Per pasaulio pažinimą atsiveria kelias į gyvenimą, kupiną nuostabos ir palaimos. Tiesa, tas gyvenimas dar tolima apraiška kasdienybėje, bet jai ateiti reikalingas žmogaus atsivėrimas. Palaipsnis, geriausia, kad nėra skubos. Taip mažiau kenkia žmogui fiziškai. Pakalbėkime apie būsenas, kurias tenka pajausti ir išgyventi. Erdvė pilna gyvybės. Jos nesuvokiamai daug, todėl žmogaus protas nepajėgus suprasti. Egzistuoja pačios įvairiausios būtybės, gyvybės, tiesiog informacija, šviesa, tyla, sąskambiai. Erdvė – tai šalia esantis laukas. Tau kol kas sunku suvokti materijos kintamumo galimybes, kaip jos suskyla ir susijungia nauji dariniai. Apie tai skaitai, bet kol kas tai tavo sąmonės neužgauna. Tu labai prisirišusi prie esamo pasaulio materijos. Žinoma, sunku atsisakyti praeities ir patirties, savo, savo šeimos, tėvų, protėvių. Niekada netikėk tik savo loginiu protu. Jis svarbus, bet jis priklauso prie patirties, išgyvenimų, prie patvirtinto ir aiškaus paaiškinimo.. O kaip tu gali paaiškinti to, ko nežinai.. Bet jei nežinai, tai nereiškia, kad nėra ir neegzistuoja. Visata kupina staigmenų žmogui, kuris nori išmokti gyventi dabartyje. Tu žinai pagrindines smulkmenas, kuo vadovautis kasdieniame gyvenime. Bet to nepakanka. Reikia taip ir gyventi, nuolat, kas akimirką. Tavo požiūris sustabarėjęs, viskas kategoriška: gera – bloga, patinka – nepatinka, priimtina – nepriimtina. Viskas kas vyksta reikia priimti natūraliai, be gilių jausmų. Tai galima padaryti tik vienu būdu: būnant gyvenimo stebėtoju. Tada viską matytum įdomiau, bet tai neužgautų tavo jausmų, tavo širdies. Visai nesvarbu ar tau patinka „kažkas” ar ne. Jei jau teko susidurti su tuo „kažkuo”, pagalvok kodėl? Ir ką tai tau pasako. Mylėk aplinką, kurioje gyveni. Tavo protas nuolat nuveda tave į apmąstymus. Tai gerai, dar geriau, kai išminčiai leidi pasireikšti savo mintyse. Tavo suvokimas dažnai neleidžia prasiskleisti mūsų teikiamai informacijai. Kodėl taip dažnai mūsų mintys atitinka tavo skaitytos knygos ar girdėtas idėjas? Todėl, kad tada protas neužblokuoja tau jau girdėtos idėjos. Tai kas tau negirdėta gali, sąmoningai ar nesąmoningai, nepriimti į savo mintis. Visa informacija yra prieinama, tik jos begalybė daug. Todėl tavo prieinamumo laukas pagrįstas tavo sąmonės atsivėrimu ir susidomėjimo kampu. Tau atsiveria tai, ką gali priimti savo mintimis, širdimi. Nepriimsi to, kas neranda sąšaukos su tavo širdimi. Tu nuolat gauni informaciją, apdorok ją kitu kampu ir žinių daugiau atsivers. Pokytis vyks. Tu turi padėti suformuoti atvirą požiūrį į Visatos nematerialumą. Į galimybę atsiverti naujoms žinioms, naujai suvokti materialiąją substanciją. Saulės šviesoje slypi kūrybinė – gyvybinė energija. Žmogus, savyje nešiojantis šią šviesą, spindi. Nereikia pamiršti, kad žmogus lieka žmogumi, jis yra silpnas, įtakojamas savo jausmų, kitų žmonių nuotaikų, visuomeninių nuomonių. Jam yra sunku gyventi, dar sunkiau, kai užvaldo egregorai. Tavo žinios duodamos vardan ateities. Svarbu suvokti kaip tu gyveni šią dieną: ką jauti, ką išgyveni, kas vyksta ir kodėl. Ateitis priklauso nuo šios akimirkos. Tad neverta pergyventi ar mėgautis tuo kas gali būti, bet gali ir nebūti. Svarbu čia ir dabar. Svarbu nusiraminti, pažinti mąstymo klaidas, išvalyti energetiką ir mėgautis palaimos pojūčiu. Negali „nuversti kalnų”, jei neįvykdai šios akimirkos užduoties…