Be kategorijos

Kontaktavimas su dvasinėmis esybėmis

Būna taip gyvenime, kad realūs įvykiai viršija svajones, jie būna didesni ir už tai, už ką net nedrįsti svajoti. Bet tai įvyko vieną vakarą. Kažkada dienoraštyje aš rašiau, kad mano dvasiniai vadovai tikisi, kad galės bendrauti tarpusavyje per mane. Po tokios žinios, aš pasijutau sugniuždyta, išsekusi. Negana to, kad per mane dvasiniai vadovai kreipiasi į žmones, tai jie (iš įvairių lygmenų) diskutuos per mane. Tiesa, šios žinios rimtai nepriėmiau, nes neįsivaizdavau kaip tai gali būti… Dabar jau įsivaizduoju. Aš suglumau, kai supratau, kas vyksta, bet energijos buvo tokios stiprios, kad pokalbis nenutrūko, net man nustebus ir mintimis paprieštaravus tokiam įvykiui.  Žmogus nežinai juoktis ar verkti, kai jauti, kaip tavo lūpomis kalba 4-5 nežemiškos būtybės. Bet, atmetus, visus žemiškus jausmus ir nustebimą, visa kita buvo neįtikėtinai įdomu. Aš visko tiksliai neatkartosiu, nes man tiksliai atsiminti sunku. Man tuo pačiu metu reikėjo kalbėti keturiomis skirtingomis intonacijomis ir reikėjo išjausti kiekvieno kalbėtojo nuotaiką, o dar pačiai klausytis, atsiminti ir įsisavinti  – nebuvo ir kada. Pradėsiu nuo pradžių. Darbo diena buvo kupina sumaišties, vakare jaučiausi labai pavargusi. Tiek pavargusi, kad nieko negalėjau nuveikti ir nusprendžiau, kad padėtį galėtų pataisyti sau pasidarytas masažiukas. Prieš tai į burną įsidėjau pastilę nuo gerklės skausmo. Užsidegiau žvakę, įsijungiau muziką, pasiruošiau… Pirma mintis: „išsiimk pastilę“. Gerai, išsiėmiau, manau, gal vaistai nesiderina prie mano masažo, bet ne, reikėjo išsiimti, nes tai trukdė kalbėjimui. Nepamenu tikslios pradžios, bet aukštesnės sąmonės „atstovas“ pataisė mano mintį, kad su tais, su kuriais aš dabar bendrauju, yra ne žmogaus sąmonės ateitis, o nuo žmogaus nepriklausančios sąmoningos būtybės iš Aukštesnio suvokimo lygmens. Balsas buvo ramus, tvirtas (įvardysiu I kalbėtoju). Jis pradėjo kalbėti apie Pakylėtųjų Valdovų laiškus: padėkojo Valdovams už nuoširdžią paramą žmonėms, už jų laiškuose siunčiamą energiją, už nuolatinį žmonių mokymą. Tiesa, supratau, kad Pakylėtieji Valdovai yra iš žmogiškosios sąmonės susiformavęs lygmuo. Staiga stojo tyla. Nežinojau, ką veikti. Staiga balsas pasikeitė ir atsiliepė II pašnekovas. Užsimezgė diskusija apie pagalbą žmonėms. Įsijungė III kalbėtojas plonu balsu. Kiek pamenu, prasidėjo diskusija apie 2012 12 21. Ar reikalinga Žemei duoti sukrėtimą, ar tai turi praeiti ramiai, sklandžiai. Į diskusiją įsijungė ir IV balsas. Aiškus, griežtas, tvirtas, bet ne piktas. Jis pasiūlė panaikinti Žemei iš kitų civilizacijų duotą apsaugą ir leisti gruodžio 21 d. Įvykti Žemės sukrėtimui, kad Žemė apsivalytų. IV balsas buvo įvardytas, kaip Alfa būrio atstovas. III pašnekovas pabrėžė, kad Alfa būrio metodai pasiteisino kitose civilizacijose, su kitomis būtybėmis, už tai juos gerbia, bet čia (Žemėje) yra kiti uždaviniai.  Pirmiausia, žmonės nėra tiek švarūs, kad atlaikytų smūgį, po kurio jų gali ir nelikti, antra, tikslas yra išlaikyti žmogaus sąmonę su visu materialiuoju kūnu. Jis pasiūlė, kad į Žemę įeitų kita civilizacija (kaip dažnai yra daroma kitur) ir natūraliu dauginimosi būdu būsimiems vaikams suteiktų kitą DNR ir taip paspartintų žmonių evoliuciją.  Tam paprieštaravo I balsas, kuris buvo tvirčiausias ir ramiausias. Jis pabrėžė, kad žmonės patys turi kelti savo sąmoningumą ir negalima sunaikinti nei Žemės, nei žmonių. Sunaikinus Žemę, atsiranda Niekis. Tuštuma. Reikia suteikti galimybę žmonėms vystytis. Vienu momentu į diskusiją įsijungė ir V balsas, bet jie taip greit kalbėjo, kad nebepajėgiau atskirti intonacijų ir pajėgti suvokti kalbėjimo temos. Pokalbis baigėsi netikėtai po III balso pasisakymo: Argi Jūs nematote, kokia Žemė yra graži, kokia nuostabi jos energetika – kaip vaivorykštė. Tokių spalvotų, nuostabių pasaulių labai mažai Visatoje – kiek čia jausmų, kiek čia išgyvenimų. Žemę reikia saugoti ir branginti. (Tuo metu pirmą kartą „pamačiau“ Žemę – spalvotą kamuolį, spindintį įvairiomis švelniomis spalvomis ir skleidžiantį didžiulę Meilę. Net dabar rašant ir prisimenant tą vaizdą, norisi verkti, jaučiant tą grožį ir meilės jausmą.) ties tais žodžiais viskas ir baigėsi. Lyg nieko ir nebūtų buvę, kaip ir mano nuovargio. Jis išnyko, jaučiausi rami, pailsėjusi, tik truputi nustebusi. Iš tiesu, žinote, ko dabar bijau – tai rašymo. Nes vėl parašys „kokią nesąmonę“ , o po kurio laiko, žiūrėk, ji jau pildosi. Nebegaliu netikėti tuo, ką rašau. Iš tikrųjų viskas tiesa, tik mano protas ribotas. Ne viską suprantu, ne viską drįstu pateikti skaitytojams. Bet rašau viską, aš esu tarpininkė ir džiaugiuosi ja būdama…

Džiaugiuosi, kad neišsigandai ir „priėmei“ kalbėtojus. Tuo džiaugiasi ne tik kalbėtojai, bet ir tie, kurie klausėsi. Reikalingas susikalbėjimas, ypač tada, kai Žemė, kaip eksperimentas, paimta naujo pobūdžio vystymuisi. Reikalinga diskusija ir išsiaiškinimas, kas kaip įsivaizduoja vystymosi eigą. Visi nori padėti Dievui, bet kiekvienas pagal savo suvokimo ir patirties lygmenį. Todėl ir kitos būsimos diskusijos, leis apibendrinti tam tikrus siekius. Tik dar nežinome kaip tave tam paruošti. Nenorime užvaldyti tavo sąmonės, kad nepradėtum bet ką kalbėti ir nesuprasti. Mums taip lengviausia, bet taip pažeistume tavo sąmonę, tavo esybę. Šio aš nenoriu ir nenori tavo aukštesnieji sielos vadovai. Vienas iš jų buvo atėjęs – tai I balsas. Jis yra iš to lygmens, kur laikosi tavo aukštesnieji vadovai. Aš su jais kontaktų nepalaikau. Bet jie puikiai žino, ką aš tau rašau, ir neleistų duoti informacijos, kurios, jų manymu, negalima tau duoti. Aš kalbu intuityviai, kaip kad tu ir užrašai mano sakinius. Informacija perduodama nuo aukščiausio laiptelio link žemiausio. Nenoriu pasakyti, kad tu žemiausiame laiptelyje, ne. Ne čia esmė. Tu esi ten, kur esi, bet virš tavęs yra daugybė „laiptelių“ link Dievo.  Grįžkime prie pagarbos tavo esybei ir sąmonei. Norint diskutuoti apie Visatos eigą, reikia, kad tu pradėtum ją pažinti. Ką pažinti? Sunku įvardyti, tai nėra žmoniška. Bet tai nepažeis ir tavo sąmonės. Mes pasitarsime, kaip tau atskleisti informaciją, kad ją suprastum, bet neišsigąstum. Pasitikėk savo dvasiniais vadovais, jie ras tinkamiausius sprendimo būdus. Priimk tuo būdus, kad ir kaip keistai jie atrodytų. Tai ne žemiškieji tikslai, tai įsiliejimas į Visatos energetinį lygmenį. 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s