Be kategorijos

Elipsių susijungimas

Sakėme, kad reikės dirbti su stipresnėmis energijomis. Jos yra, kaip jūs sakote, aukštesnio vibracijų dažnio. Teisingiau, jos yra kitos kilmės. Keičiasi elipsės. Tu prisijungi prie energijų, kurios dar mažai turi įtakos Žemėje, nes mažai žmonių, galinčių šias energijas atlaikyti. Suprantu, tau buvo vakar sunku, kai degino tavo energetinius kūnus. Ten daug sašlavų buvo, tiek emocinių, tiek mentalinių. Kaip bendrauti su naująja  energija? Daugiau asmeniškai, ne per kitą žmogų, kaip būdavo anksčiau. Tavo darbas keičiasi. Tu esi tarpininkė ne tik tarp žmogaus ir energijos, bet tarp energijų Visatos ir Žemės. Transformuosime į Žemę dalį Visatos energijų, kad Žemės biolaukas keistų struktūrą. Neįmanoma dirbti su Žeme, kai toks žemas energetinis lygis. Reikalingas pokytis. Ir džiaugiamės radę galimybę dirbti per žmogų, o ne per gamtą. Kataklizmai, iš principo, nekeičia žmogaus mąstymo. Dar labiau jį smukdo. Todėl renkamės atskirus žmones ir dirbsime per juos. Kaip mano kasdienis gyvenimas?čia, žinoma, yra problema. Norėtųsi prisijungti prie tavęs ir dirbti. To reikėtų erdvei. Nuolatinio darbo. Bet žmogaus laisva valia ir jo noras gyventi Žemėje yra Aukščiausiojo valia. Mes jos negalime peržengti. Todėl teks tenkintis tuo, ką gausime. Nebijok pusiau „atsijungusios” būsenos. Mes galime dirbti tau darant paprastus kasdienius darbus. Reikalinga tavo sąmonė ir laisvas energetinis kanalas. Emocijos turi būti lengvos, mintys laisvos. Taip ir dirbsime, pamažu, stebėdami tavo pokyčius energetiniame lygmenyje (vis dažniau jaučiu, kaip yra dirbama naktimis, sapnuose aiškina tam tikras tiesas ir tas jausmas toks, jog atrodo, kad esu truputi apsvaigusi). Pasaulis ryškiai keisis. Jis taps laisvesnis, lengvesnis, žmonės nuoširdesni. Kūryba bus pagrindinis siekis. Meilė – pagrindinis jausmas. Žinios – gaunamos iš Visatos. Ir, žinoma, bendrauti  su aukščiausio lygmens vadovais, galės kiekvienas. Nebus ribos tarp Žemės gyventojų ir Aukštesnio lygio sąmonės. Žmonės keis savo genetinę struktūrą. Karmos dėsniai praras prasmę. Nes viskas vyks iš karto: priežastis – pasekmė. Kol žmonės įpras tuo naudotis, bus sunku. Bet ateities gyvenimas prognozuojamas gražus ir lengvas. Prognozuojame ir to siekiame. Kaip pavyks susitvarkyti su dabar Žemę supančiomis energijomis – tai aktualus klausimas. Žmogui išgyventi šį laikotarpį iš tiesu bus sunku. Žmogaus sukurtos blogosios energijos labai stiprios, jos nuolat stengsis nepasiduoti. Jos kovos. Todėl daug žmonių elgsis nelogiškai, emocionaliai. Depresija – tai tik viena iš išraiškų, kurios pasireikš žmoguje ir tai tik švelnioji išraiška. Betikslis karas, išpuoliai, terorizmo aktai, religinės kovos – viskas tik ryškės. Tik tikimės, kad šis laikotarpis bus trumpas ir žmogus pajėgus jį išgyventi ir pajausti nuostabųjį pasaulį. Bet gali šis laikotarpis ir užsitęsti. Per mažai šviesių žmonių, galinčių palaikyti pusiausvyrą ir padėti atsilaikyti gėriui. Teisingiau, žmogus dar nėra pasiekęs „pačio dugno”. Į jį vis dar einama ir tai tęsis dar keletą metų. Tik po to įmanomas kilimas į viršų. Toks bendras vaizdas. Bet žmonija išliks, nes bus žmonių, nešančių šviesą ir padedančių kitiems suprasti pokyčius. Atsipalaiduoti ir tikėti Dievu – šios vertybės niekus nedingsta. Kaip nedingsta ir jų galia. Meilė, pagarba, įsiklausymas, palaikymas – tai vertybės, kurių pagalba Žemėje išliks žmonija. Visos tiesos apie Meilę ir Tikėjimą išlieka galioti. Jos yra inkaras išsigelbėjimui. Vėliau, jau perėjus į „aukso amžių”, vertybių sistema keisis. Bet iki tol reikia išgyventi. O vakarykščių energijų „žaibavimas” iš tiesu buvo labai stiprus. Bijojom, kad gali neatlaikyti, nes viskas vyko visu pajėgumu. 88 apsisukimai – tai dvi begalybės. Tu sujungei Žemės begalybės elipsę su Visatos begalybės elipse. Yra ir daugiau begalybės elipsių, bet dabar pakanka ir to. 

Dabar norėčiau trumpai aprašyti masažą, kuri vyko praėjusį vakarą. Pradėjau broliui daryti masažą ir greitai susidūriau su kitokio pobūdžio energijos srautu. Kilo klausimas ar aš galiu prisijungti prie šios energijos. Gavus teigiamą brolio atsakymą, prasidėjo darbas. Toks jausmas, kad aš su savo energijomis dirbu vienos elipsės formos ribose, o čia prisijungia kitos elipsės energijos. Aš pradėjau valyti aplinką ir uždaryti erdvę aplink tuščią kėdę (brolis jau buvo pasitraukęs). Tada supratau, kad pati turėsiu atsisėsti ant tos kėdės. Erdvė uždaryta ir aš pradėjau save skenuoti. Tai reiškia (man taip atrodė), kad naujosios elipsės energijos skenuoja mane ir sprendžia ar jos gali dirbti su manimi. Kai energijos sustiprėjo, teko atsigulti ant žemės. Kilo mintis, kad norint pakeisti energijas (arba prijungti naujas prie manęs) reikia pakeisti mano praeitį ir ateitį. O norint pakeisti ateitį, tai keičiasi nuplanuotas likimas, tai yra keičiasi žvaigždynas. Mane „pririšo‘ prie kito žvaigždyno. Kiek suprantu, tai pakeitė gyvenimo liniją iš esmės. Šiurpuliukai ėjo per kūną, pagalvojus, kas vyksta. Bet tai menkniekis prieš tai, ką teko patirti vėliau. Kilo toks jausmas, kad susiformavo pentogramos žvaigždė ir iš kiekvieno taško, tarsi žaibai, energijos srautai ėjo į mane. Jausmą sunku apibūdinti žodžiais: degino gyvą, bet ne fiziškai. Iš pradžių stipri energija sujudino vieną mano energetinį sluoksnį. Mato, kad atlaikau, tai įtampą pakėlė dar stipriau. Šaukiau visu balsu (nors, tiesa, niekas negirdėjo), iš skausmo net verkt pradėjau. Jausmas, kad į mane srovė teka ne 220 voltų, o kokių 550. visas kūnas virpėjo) ir raitėsi, jausmas toks, lyg degčiau erdvėje. Nelabai galėjau suvokti kur esu, ar dar pajėgsiu bendrauti, kai viskas baigsis, ar tiesiog iškeliausiu nežinia kur. Kai nustojo deginti, man vis dar būnant užsimerkus, pasirodė balta šviesa. Viskas nurimo ir aš pramerkusi akis iš karto pastebėjau degančią žvakę. Pamaniau, viskas gerai– aš gyva. Tik nelabai jautėsi palengvėjimas. Šiaip ne taip atsisėdau ant kėdės, rankos drebėjo, žandikaulis buvo surakintas ir negalėjau ištarti nei žodžio, o pati verkiau. Energija buvo tokia stipri, kad kambaryje esantys, pradėjo verkti kartu. Aš prisiminiau, kaip birželio 23 d. būnant Lopaičiuose, man kilo mintis apsisukti 88 kartus aplink save. Pamėginau, išėjo 8 kartai ir mane supykino. Tai va, kilus šiai minčiai aš atsistojau, pastūmėjau kėdę ir pradėjau suktis. Lėtai, pamažu ir supratau, kad man teks suktis 88 kartus. Atrodė, kad esu įstatyta į vamzdį ir kad aš neišvirsiu sukdamasi. Beje, galva visai nesvaigo. Tiesa, ties 63-65 apsisukimu, pasidarė silpna, maniau, kad išvirsiu, bet tarsi kažkas mane palaikė, patempė už virvučių ir aš su pagreičiu pabaigiau suktis tuos likusius apsisukimus iki 88 kartų. Ar man svaigo galva? Ne. aš pajaučiau tokį palengvėjimą, džiugesį, šventinę nuotaiką savo sieloje. Man pavyko. Viskas praėjo sėkmingai – tokios mintys sukosi galvoje.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *