Bernardinas

Mąstymo greitis

Sveika. Čia Aš Bernardinas.

Kelionė laiko tarpu leido išbandyti žmogaus sąmonės galimybę išsiskaidyti ir išretėti. Kodėl nieko nepajautei? Nes sąmonė išsiskaidė. Juk minčių jokių nebuvo? Nebuvo. Net neįstengei nieko pajusti, tik kylantį kraujo spaudimą, nes kraujotaka suaktyvėja. Energetinis spaudimas buvo labai didžiulis, todėl ir diskomfortas toks. O dabar apie laiko tarpą. Šią galimybę tau suteikė „Laiko saugotojai“. Jie atnešė tau šią dovaną – sugebėjimą neutralizuoti laiką ir įeiti į esaties laiko zoną. Tai būsena, kai laikas neegzistuoja. Riba virš laiko. Tu buvai išėjusi iš Žemės zonos, kur egzistuoja laikmetis. Laiko saugotojai suteikė galimybę praverti laiko zoną ir išeiti į esatį. Ši dovana suteikta visam laikui. Tai ne vienkartinis išėjimas. Tavo sąmonė skaidysis, bet kartu ji išliks ir vientisa. Ji išeis į kitą sferą, į kitą, bet šalia ir čia esančią zoną. Tai būtis. Jūs ir mes esame tos būties dalelytės. Per laiko tarpą (juostą, kur nėra laiko) tu įžengei į tą būtį. Tavo sąmonė ir tavo kūnas atlaikė šį išbandymą. Kam tai reikalinga? Žmogaus sąmonės praplėtimui. Išėjimas į būtį suteikia galimybę priderinti žmogiškas vibracijas prie labai aukštų vibracijų. Kol kas tavo kelionės tau dar neaiškios. Jauti stiprią energijos virpėjimą, bet esmės neapčiuopi. Tai yra todėl, kad tavo, kaip žmogaus, vibracijos derinasi prie aukštesnių vibracijų. It suvokimas tos erdvės yra kitoks. Jis nebus žemiškas, ir nebus „ateiviškas“, kaip jūsų tautosakos kūrėjai parodo. Tu turėsi išmokti mąstyti kitaip. Tada pamatysi kas toje erdvėje vyksta. Kol kas tavo mąstymas neleidžia atsikratyti stereotipų. Informaciją, kurią tu gauni čia Žemėje yra „nusodinama“ į Žemės erdvę, tai yra, ji pritaikoma prie žmogaus suvokimo. Priderinama informacija pagal ženklus, pagal patirtį. O kai tu iškeliauji – tai informacija nesusiformuoja pagal žemiškus lygmenis. Tu „ateini“ į svečius, todėl turi priimti jų gyvenimą tokį, koks jis yra. O žmogui jis vis dar nematomas, nes nėra tokios suvokimo praktikos. Tavo kelionės ir kuria suvokimo praktiką. Turėsi išmokti pamatyti tai, ko nėra kolektyvinėje žmonių sąmonėje, ir kas visai nesuvokiama žmogui. Bet kartu tai egzistuoja erdvėje ir siekia bendravimo su žmogumi. Tai kito lygmens žmonių gyvenimas. Teisingiau: žmogaus sąmonės, jausmų, dieviškosios esybės gyvenimas kituose lygmenyse. O gyvenant kitame lygmenyje, atsiveria galimybė susisiekti su pačiomis įvairiausiomis gyvybėmis. Gyvybė – tai mąstymas. Mąstymo greitis sukuria kuriančiąją energiją. Juo mąstymo greitis didėja, tuo kuriančioji energija stiprėja ir rezultatai bus greitesni. Mąstymo greitis – tai ne tik minčių keitimas viena kita, tai sugebėjimas greitai suvokti esmę plačia prasme. Sugebėjimas sudėti daug smulkių dalių į visumą, sugebėjimas matyti esmę ir greitai priimti sprendimus, apskaičiavus atsakomybę, pasekmes ir kūrybinę naudą žmonijai, vėliau ir Visatai. Kai mąstymo greitis pasieks maksimumą pagal žmogui suteiktas galias, jis pajėgs suprasti plačiau, nei tai apima Žemės sferą. Ar kelionė per laiko tarpą padidina mąstymo greitį? Taip. Tu išmoksti neberiboti savęs kasdienio pasaulio suvokimu. Tu supranti, kad pasaulis žmogaus akiai atsiskleidęs tik maža dalelyte. O tai, kas neatsiskleidė – neturi ribos. Keliaudama per laiko tarpą arba keliaudama su Alchėja (jeigu ir nesupranti kas vyksta) tu priimi sprendimą, kad Visatos pažinime nėra ribos. Kad gali tikėtis bet ko, išskyrus tai, kas žemiška ir įprasta. Ten to tikrai nerasi. Pirmieji bandymai tuo ir svarbūs buvo:siekėme perlaužti tavo sąmonę, išskaidyti ir surinkti ją. Taip sudaromos sąlygos atmesti ribos suvokimą. Ribos nėra. Žmogus, būdamas Dievo dalis, turi galimybę naudotis visa Dievo sukurta Visata. Dievui nėra ribų ir žmogui neturi būti ribos. Keliauti reikia ne su kūnu, bet išskaidant sąmonę ir pasitelkiant dieviškąją dalelytę, kuriai ribų nėra. Todėl sakau, kad pirminiai bandymai pavyko. Žmogus su sąmone ( tai yra, sąmoningoje būsenoje) gali iškeliauti į būtį ir grįžti. O jeigu man būtų nepavykę? Tau daug kas ir nepavyksta, bet mes nutraukiame keliones ir tu grįžti, net nepajutusi kur nepavyko. Mes matome, kiek galime rizikuoti ir kur negalime rizikuoti. Klaidos mes neįveliame. Žmogaus ribotas protas gali įvelti klaidą. Mes matome visumą. Juk sakiau tau: visą tavo visumą matau ir žinau. Ir žinau, ko galime siekti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s