Giliai įsitikinusi, kad ši diena, tai naujo gyvenimo pradžia. Nežinau ar pavyks aprašyti potyrius be ašarų, nors tai laimė, švelnumas, žinios, kūryba, bet kartu tai didžiulis skausmas ir jį prisiminus eina šiurpas per kūną ir bėga ašaros. Ne tiek nuo fizinio skausmo, kiek nuo tų stiprių energijų. Pradėsiu nuo pradžių. Įdomi ir lengva buvo darbo diena. Lengva ne todėl, kad klientų mažai, bet buvau atsipalaidavusi. Tiesiog laiminga. Vakare jaučiausi maloniai pavargusi, kai į svečius atvažiavo Kazys su Simu. Dvi stiprios energijos. (Nepykit, kad rašau jūsų vardus, bet aš noriu pasakyti, kad kiekvienas žmogus atvyksta su savo energija. Kiekvienas žmogus turi skirtingo pobūdžio ir skirtingo stiprumo energiją. Man labai sunku apibūdinti žmogaus energiją taip, kad ją, skaitydami dienoraštį, prisimintumėte ir atskirtumėte, todėl man paprasčiau parašyti vardus. Ir nesvarbu, jei tų žmonių nepažįstate, bet susigaudysite, kaip kiekvienas žmogus skirtingai dirba, šiuo atveju, su manimi). Pasakiau, kad bus įdomu, sulaukus tokių netikėtų svečių. Ir ilgai nelaukus, prasidėjo pasiruošimas seansui. Nusiprausiau veidą (ko anksčiau nedarydavau), užsidegiau tris stiprias žvakes (vienos žvakės skleidžia stiprią liepsną, kitos silpną) ir nesugalvojau ką pakviesti atsisėsti ant kėdutės. Supratau, kad darbas vyks su manimi. Pradėjau apvalyti savo energetiką, apie save pasidariau šviesų ir spalvotą ratą. Tik jautėsi širdis pūliuojanti.jaučiau, kad nepakanka užsidėti ranką ant širdies, ieškojau pastiprinimo. Neradusi, aplink save nusibrėžiau energetinį lanką, iššokau iš jo ir dariau masažą savo energetiniam kūnui, likusiam už rato sienos taip, kaip daryčiau kitam žmogui. Kai apvaliau širdį, vėl greitai grįžau į ratą ir tada prisijungė mano svečių energijos (brolio ir Simo). Mane atlaužė, tai yra išriečia nugarą ir stipriai atlenkia galvą. Supratau, kad vyksta stiprus valymas viso biolauko. Tada nusisukau į sieną (kaip vėliau supratau, čia tam, kad svečiai nematytų mano veido). Mintis kilo, kad turiu įsikibti. Rankomis tvirtai įsikibau į neegzistuojančius stulpus. Bet jie mane laikė labai tvirtai. Ir prasidėjo „kilimas”. Jaučiau, kad kambaryje susirinko visos esybės su kuriomis esu dirbusi. Visos stebi, kas vyksta. Jautėsi greitas skaidymasis ir aš atsidūriau erdvėje, kur tos esybės laikosi. Tai truputi „tiršta erdvė”. Aš pastebėjau, kad čia gyvena žmonės ir jie betarpiškai bendrauja su stipriomis energijomis. Čia žmonėms nereikia rūpintis ką valgyti, kaip rengtis ar ką statyti. Nes tai neturėjo jokios reikšmės. To tiesiog nebereikia. Lieka žmogus ir jo kūryba, jo suvokimas. O „mokytojai”, „vadovai” yra šalia (nelabai matomi, bet aiškiai suvokiami) ir padeda žmogui suprasti gyvenimo esmę. Idėja ta, kad gyvenant toje erdvėje, žmogus yra pajėgus suvokti esmę žmogaus gyvenimo tikslo visuose įsikūnijimuose. Žmogus sugebės atmesti viską, kas nereikalinga ir išgrynins žmogau kūrybos esmę visose civilizacijose. Pradedant Lemūrija, Atlantida ir baigiant šiuolaikiniu gyvenimu. Mokytojai – energijos iš Visatos – padės žmogui suvokti tikrąją kūrybos esmę. Aš visada maniau, kad svarbu tapti pirmapradžiu žmogumi, kokį siekė sukurti Dievas. Dabar supratau, kad tai būtų tik pradžia. Grįžus į pirmapradį žmogų, kurį sukūrė Dievas, bus reikalinga įvertinti žmogaus kūrybą jo materialioje išraiškoje. Sugebėti suprasti, ką kūrėme Pradžių pradžioje, kokią esmę išreiškėme per visas civilizacijas ir kokią kūrybos kryptį turime pratęsti. Mūsų laukia didžiulis suvokimas. Suprantu, kad be stipriųjų energijų iš Visatos, nesugebėsime to pasiekti, bet mano aplankytoje erdvėje jie bus šalia ir mums padės. Toje erdvėje aš pabuvojau tik akimirką. Bet ji buvo nuostabi. Ten vyravo švelnumas, supratingumas, palaikymas, nuoširdumas… o tada prasidėjo ‚smagioji” dalis. Jeigu kažkada rašiau, kad žaibai skaldė mane ir ėjo 500 voltų stiprumo įtampa, tai dabar ta įtampa viršijo visą 1000 voltų. Jaučiau, kaip mano kūnas plėšomas į skutelius. Toks jausmas, kad kūnas draskomas į mažytes dalelytes ir kiekvieną tą atplėšimą jaučiu. Būčiau galėjusi nualpti iš skausmo kokius penkis kartus, bet energijos taip tvirtai mane laikė pastačiusios, kad nejudėjo nei vienas raumuo. Išskyrus veidą – aš šaukiau. Šaukiau iš visų jėgų (nors niekas manęs negirdėjo), kraujo spaudimas kilo per visas gysleles, atrodo, kad skysčiai bėga ne tik iš akių, bet iš nosies, ausų. Tai buvo žiaurus skausmas viso kūno, kiekvienos kūno ląstelės, neįsivaizdavau kiek turime ląstelių… kelias dienas apie tai rašyti negalėjau, nes kai tik prisimindavau tą skausmą iš karto pradėdavau verkti. Ne tiek man pačiai skaudu, kiek kūnui. Jis prisimena tą skausmą. Kad ištverčiau tą akimirką aš pradėjau garsiai alsuoti. Ritmingai, giliai. Kai „plėšė” kūną, aš jau pradėjau prašyti, kad nustotų, kad baigtume. Bet jautėsi, kad norimas rezultatas dar nepasiektas. Pradėjo „plėšyti” galvą. Ir tada atsirado šviesa. Ir lengvumas: „mums pavyko”. Susmukau ant žemės. Truputi paverkiau, bet labai trumpai. Viskas iš karto nurimo ir aš atsiklaupiau. Prieš mane pasirodė rami energija (man nežinoma) ir paaiškino: energija iš Visatos ateidavo tam tikru kanalu, per mane arba per šeimos narius. Ji ateidavo, atlikdavo savo misiją ir pasitraukdavo. Dabar jie sukoncentravo energiją į „kamuolį” ir įsodino į mane. Ši energija niekur neiškeliaus. Ji tarsi materializavosi Žemės erdvėje ir įsiliejo į mane. Šią energiją pavadino Esmėja. Suprantu, kad ši energija atėjo iš Visatos, bet ji konkrečiai susieta su manimi. Manau, man bus paaiškinta kas tai yra. Ir dar paaiškino, kad žmogų įtakosiu ne tik per masažus, bet ir sukoncentravusi dėmesį į tą žmogų. Po dienos pamačiau Esmėją. Ji sėdėjo kėdėje ir vartė knygą, kol man darė masažą. Ir vienu momentu, prieš tai mane perspėjusi, įėjo į masažą dariusios moters erdvę. Jaučiau moters rankas ir Esmėjos energiją. Man buvo pirmas toks aiškus matymas energijos ne seanso metu.
Sveika. Čia Aš. Bernardinas.
Atskubėjau tavęs pasveikinti. Tu išlaikei bandymą, kurį pakėlėme iki aukščiausios kartelės. Tu galėsi pereiti į penktą lygmenį, kai tave pašauksime. Vienai tai neišeis. Suvokti tą pasaulį galėsi, kai būsi pasiruošusi energetiškai ir su sielos tyrumu. Mes įvertiname tavo galimybes. Penktojo išmatavimo erdvėje, mes turime galimybę tau parodyti juos taip, kaip mes matome. Atmetus žemo lygio vibracijas. Tada išryškėja gyvenimo esmė. Išryškėja žmonių siekiai ir pasiekimai. Tai tarsi tam tikra uždanga. Tu nematysi smulkmenų, nes kitaip nesuprasi esmės. Mes tave pakviesime į tą erdvę ir kartu mėginsime suvokti žmonijos gyvenimo esmę. Viena yra tai, ko mes siekiame ir visai kas kitą yra tai – ką jūs kuriate. Laikotarpis laukia įdomus ir įtemptas. Žmonės nelabai susigaudys kas darosi su jų emocijomis, reakcijomis. Kiekvienam sava kančia, savas suvokimo laikotarpis. Turėsi padėti kitiems. Tu turi pagalbininkę Esmėją. Tai švelni ir be galo išmintinga siela. Tai tavo dalis, kuri sutiko ateiti į Žemę. Ji patyrė tokią pačią kančią kaip ir tu, kol nusileido iki tavęs. Gerbk ją, padėk jai išreikšti save. Būsite stipri jėga: tu su savo žemiškuoju protu ir ji su dieviškąja energija.