Esmėja

Marmos taškų masažas

Esmėja.

Žmogui svarbu gyventi nuoširdžiai, sąžiningai ir jaustis laimingu. Tai pasiekus galima kalbėti apie dvasinio tobulėjimo kelią. Bet ne kiekvienam tai svarbu. Būna svarbūs kiti momentai: sveikata, meilė, draugystė, pagarba. Todėl dirbsime keliais „frontais“. Su žmonėmis, kuriems tiesiog reikia padėti, sustiprinti, apvalyti, palaikyti. Kitas momentas, tai darbas su energijomis, kurios nori susisiekti su tam tikrais žmonėmis. Energijos pasireikš per tave. Jos iškels užduotis ir pasirinks žmones. Trečias metodas – tai suvokimas penktojo lygmens. Įėjimas į tą erdvę. Tu turėsi viską suvokti ir išgyventi. Tas jausmas, ta kūrybinė mintis teturi išliekamąją vertę. Mums bus labai svarbu supažindinti su pagrindine žmogaus idėja: kūrybinio proceso suvokimas civilizacijų egzistavimo laikotarpiuose. Dievas sukūrė žmogų, kad jis savarankiškai galėtų kurti. Todėl ir mėginsime suvokti, ką žmogus veikė tiek metų. Ketvirtas darbo pobūdis bus dar sunkesnis – tai nuolatiniai „išėjimai‘ į kitus lygmenis. Ne astralinius. Tu išeisi į erdves, kur vyksta didžioji kūryba. Apibūdinti to negaliu, nes vėl reiks naujo patyrimo. Keliauti padės pačios įvairiausios energijos. Čia dirbs tavo Asmeninis Draugas. Jis prižiūri tavo energijų virsmus ir juos įtakoja. Penktas variantas, žinoma, dar sunkesnis. Susidūrimas su aukštesnio rango, nei mes visi, energijomis. Čia bus skaudu: fiziškai, emociškai, psichologiškai. Bet tai neišvengiama. Kito kelio nėra. Ar tai skirta tik tau? Žinoma, ne. Niekas neskirta tik tau. Tai reikalinga žmonijai ir visai Dievo kūrinijai. Nes tu pati asmeniškai niekur nepanaudosi nei tų žinių, nei energijų. Tavo ego čia pasitenkinimo nesulauksNes čia sielos darbas. Tavo užduotis jai netrukdyti, o sudaryti sąlygas tam procesui.

Man atliko Marmos taškų masažą (ačiū Rūtai). Juo metu tarsi panirau į nesvarumo būseną ir man pradėjo „rodyti „ mano gyvenimo tam tikras akimirkas. Manau, buvo parodyti esminiai gyvenimo momentai, nors aš pati būčiau laikiusi kitus momentus svarbesniais. Bet čia ir parodo, kad mąstau šabloniškai, pagal taisykles kas gerai, o kas nelabai. Čia buvo viskas tiksliai sudėliota ir vienas momentas sekė kitą, tarsi paaiškindami, tarsi parodydami esmę. Manau, čia buvo pamoka man, kad mąstant apie civilizacijų vystymosi neprisiriščiau prie tam tikrų šabloniškų taisyklių.  Viskas prasidėjo nuo prisiminimo kaip mirė tėvas. Tas vakaras, kai jis gulėjo lovoje be sąmonės, kaip atsisveikinau su juo, pasakydama, kad myliu  ir jo mirties diena. Po to mane nukėlė į gimimo pradžią. Mano tėvo rankos buvo labai didelės (to niekas nepaneigs iš šeimos narių). Ir rodo, kaip į suglaustus tėvo delnus įdeda mane – mažą sielą. Ir taip šiuose delnuose jis ir nešė mane per visą savo gyvenimą. Net jo kalbos su draugais apie mažą mielą dukrytę, suformavo didelę meilės erdvę. Niekada nesusimasčiau, kodėl kaime žmonės man tokie nuoširdūs buvo. Maniau, taip įprasta, bet man parodė, kad kaimą dengė paskleista tėvo meilės energija, kurią jautė ir kiti žmonės. Paskui parodė mano pagrindinį kompleksą. Aš visados jausdavausi truputi atstumta. Augau viena su savo mintimis. Ilgą laiką tai buvo kompleksas, kol užaugau ir tai tapo mano stiprybė. Bet tą akimirką parodė visą skausmą, kurį jausdavau, pasijutusi atstumta. Vėliau parodė mano jaunystės draugus. Vienas po kito jie pasitraukė nuo manęs (berniukai), ir ne todėl, kad nemylėjo, o todėl, kad jų energetika visai neatitiko manosios. Kad ir kaip būčiau norėjusi, nebūtų buvę galimybių gyventi kartu. Tik dabartinis vyras atitiko šią energiją. Po šios minties mane nukėlė į tą laikotarpį, kai aš išėjau iš seniūno darbo. Tai esminis gyvenimo momentas. Ne vestuvės, ne vaikų gimimai, ne mokslai, ne atsakingo darbo pradžia, bet jo atsisakymas. Priimtas sprendimas. Ir tada vaizdas persikėlė į Lopaičius, kai pirmą kartą susidūriau su stipriąja Lopaičių energija. Vėliau atplaukė kaip ir ateities vaizdiniai: knyga, paskaitos, bendravimas su aukštomis energijomis. Matėsi šviesa. Svarbu ne dieviškosios tiesos skleidimas, o Dievo idėjos, skirtos žmogui, įgyvendinimas. Tarsi žiūrėjau į Žemę iš Visatos pozicijų. Sako: tu dabar save suvok ne vien kaip Žemės gyventoją. Čia jau kitos vertybės svarbiausios. Stenkis išlaikyti aukštas vibracijas. Aš mintyse galvoju: gerai, neskaitysiu spaudos, nežiūrėsiu televizoriaus, po gamtą dažniau vaikštinėsiu… o man atsako – neteisingas požiūris. Gyveni žemėje, joje visados bus daug žemos vibracijos. Jos neįmanoma išvengti. Ir to nereikia. Reikia viduje susikoncentruoti, jausti vidinę ramybę, harmoniją. Reikia apie kitus žmones gerai mąstyti, gerai kalbėti. Mylėti aplinkinius. Tik taip reikia kelti vibracijas. O kai vibracijos bus aukštesnės, tai turėsi galimybę ilgiau išbūti kitoje plotmėje.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s