Be kategorijos

Besąlyginė meilė

Riba. Kai kada žmogus pajaučia ribą. Ribą suvokimo, ribą siekio, ribą gyvenimo. Tai nėra blogai. Riba – tai kažko pabaiga. Po to seka naujas suvokimas, nauja pradžia. Todėl neliūdėk, kad jauti ribą. Mes esame šalia, mes turime planą dirbti toliau. Tą ribą peržengsime. Atsipalaiduok ir lauk. Kai kada situacija nepriklauso nuo žmogaus noro. Mes norime, kad tu žinotum: pasikeitimui reikalinga pasiekti ribą. Bet reikalinga ją pereiti. Tikslingai. Nuo šių metų pasaulis įgauna daug naujų vibracijų. Daug naujų energetinių dalelyčių, kurios įtakos pokytį. Žemės pokytį, žmonių kolektyvinės sąmonės pokytį. Šis procesas įgauna tam tikrą formą – žmogus pradeda vertinti savo gyvybę, pradeda suprasti savo esmę. Kai tu atsakingas prieš Dievą, negali nevertinti jo duotos gyvybės. Be jo valios žmogaus Žemėje nebūtų. Kadangi tu, žmogau, esi Dievo kūrinys, tai tu neatsakai tik už save. Tu atsakai už tai, kaip tau sekasi įgyvendinti Dievo siekius. Jis sukūrė tave. Tu atsakai prieš jį už tai, kaip supranti ir įgyvendini jo siekius. Suvokti santykį su Dievu, žmogui dabar svarbiausia ir sunkiausia. Žmogus bando suvokti santykį su savimi, ar su artimu žmogumi. Ir su Dievu reikia rasti santykį. Vidumi išjausti jo siekį. Susitapatinti su jo kūrybine energija. Žinoma, tai pripažįstant, tenka atsisakyti žmogiškojo ego. Be žmogiškojo ego, žmogus gali pasijusti kaip robotas, vykdantis kažkieno kito valią. Logiškai galvojant – tai tiesa. Jei atsisakai savo laisvos valios, vadinasi priklausai kažkam kitam. Bet šiuo atveju, tu priklausai ne kažkam kitam. O kūrėjui – kuris tave sukūrė. Neturi būti priešpriešos tai idėjai, kad tu įgyvendini savo kūrėjo valią. Tik žmogaus suvokimas nori pasakyti, kad kažkam priklausyti yra blogai. Nepamirškite, kad kūrėjas besąlygiškai myli savo kūrinius. Žmogus dažniausiai myli už „kažką“. Nes jam taip lengviau įvertinti savo jausmus: aš elgiuosi teisingai, nes yra už ką mylėti. Bet mylėti besąlygiškai, nevertinant, nereikalaujant, yra didžiulė vertybė. Todėl nepykite ant kūrėjo, kad jis jus sukūrė ir davė paskirtį Visatos atžvilgiu. Pajuskite Dievą savyje. Tą besąlyginę meilę, švelnumą, siekį padėti kai to reikia, siekį suprasti, atjausti. Kūrybos procesas visos Visatos atžvilgiu neįmanomas be sugebėjimo išjausti Dievą savo širdyje. Ir ne tą „Dievą“, kuris baudžia, baugina ir skirsto į Rojų ar Pragarą, o tą Dievą, kuris jus besąlygiškai myli. Sugebėjimas išjausti Dievą širdyje, leidžia peržengti ribą, kuri dažnai žmogų sukausto. Suvokimo ribą, pažinimo ribą. Kūryba, suvokus ir pažinus dieviškosios energijos galią, atveria žmogui didžiules galimybes. O pirmiausiai – tai keičiasi gyvenimo suvokimas. Žmogaus gyvenimas nebūna skirstomas į etapus, pvz. mokykla, darbas, šeima ir t.t. Žmogaus gyvenimas – tai nuolatinis pažinimo procesas. Nuolatinė kūryba bendraujant. Bendraujant tu sukuri jausmus, išgyveni tam tikrą procesą. Yra veiksmas, yra ir atoveiksmis. Energijos kontaktuoja, jos išspinduliuoja tam tikrą dažnį. Virpėjimas (ypač aukštų vibracijų) jaučiasi visoje erdvėje. Žmogus dažnai neįvertina paprasto nuoširdaus poelgio reikšmės. Nuoširdus poelgis – tai aukštų vibracijų skleidimas. Jis turi didžiulę įtaką visos Visatos atžvilgiu. Tai suvoksite truputi vėliau. Nereikia būti genijumi ar didžiu politiku, kad tavo veikla įgytų vertę. Vertę įgyja kiekvienas nuoširdus poelgis, kiekvienas nuoširdus santykis, kuriame pasireiškia besąlyginė meilė. Todėl, žmogau, žinok: tu gali daryti didžiulius darbus savo paprastoje kasdienėje veikloje. Mylėk žmogų, vertink savo gyvybę ir surask tą dieviškosios meilės išraišką savo širdyje.

O dabar pakalbėkime apie tavo baimes suvokti naujas žinias ir atitolti nuo kasdienybės. Vis dar nori kontroliuoti savo gyvenimą. O supranti, kad tai, ką gauni – kontroliuoti neįmanoma. To nereikia. Tavo baimės ne iš praeities, tuo labiau ne iš ateities. Tai paprastas egoizmas. Juo labiau dirbi su aukštesnėmis vibracijomis, tuo labiau išsigrynina ir ego. Prie ryškios šviesos gerai matosi tamsos šešėlis. Tai reiškia, kad ego mėgina sukelti baimę ir išsaugoti pozicijas. Gyvenimas – tai kūryba, pagal tam tikrus dėsnius. Didieji politikai, verslininkai tuos dėsnius supranta ir valdo žmones. Tavo išskirtinumas būtų tas, kad suvokdama dėsnius, tu žmogui padėtum, o ne valdytum jo. Gavus galimybę suvokti dėsnius, tu nepereini į “blogąją pusę”. Atvirkščiai, įrodai sau ir kitiems, kad suvokiant gyvenimo dėsnius – žmonės gali tapti savo laimės kūrėjais 100 procentu. Tavo pagrindinė baimė ir pasislepia už tai, kad bijai neatsispirti galimybei manipuliuoti. Čia tu bręsti, tu gauni Visatos žinias, niekas neverčia tas žinias naudoti blogiui. Nebijok suvokti dėsnių. Apie juos galėsi garsiai kalbėti kitiems. Ką tavo sapnas sakė: nugalėk baimę ir aiškiai kitiems pasakyk, kad nėra ko bijoti. Daugelis žmonių apsimeta, kad nesuvokia dėsnių, nesuvokia, kad jie yra. Nes jie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Geriau tų dėsnių nežinoti ir kaltinti aplinką dėl visko. O žinant dėsnius yra aišku: viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Absoliučiai viskas. Bet tai yra taip giliai, taip subtilu, kad sunku ir patikėti, kiek daug žmogus “paleidžia” į erdvę ir kaip veikia veiksmo ir pasekmės dėsnis.

Sapnas: sapnuoju daugiaaukštį namą. Ir jo viršutiniame aukšte yra “kažkas”, ko aš labai bijau. Aš pabėgau iš to namo ir pasislėpiau. O balsas man ir sako: nuo savo baimės niekur nepasislėpsi. Ji bus visur, kur tik tu būsi. Todėl turėsi lipti į tą viršutinį aukštą ir nugalėti baimę. Suprasi, kad nėra ko ten bijoti. O jeigu negali suvaldyti baimės, tai šok iš viršutinio aukšto. O mes čia, apačioje, padėsime plytas, kad tu užsimuštum iš karto ir be skausmo, ir be galimybės išgyventi. Pasirinkimas tavo. O jeigu tau pavyks tame aukšte suvaldyti baimę, tai išėjusi į balkoną garsiai šauk. Žmonės, esantys apačioje, taip pat bijo. Jie iš karto atkreips dėmesį į tavo šauksmą. O tu tuo metu visiems aiškiai pasakysi – nėra ko bijoti. Tame aukšte nėra ko bijoti. Baimė slypi tik žmoguje. “  Mane labiausiai šokiravo pasirinkimo galimybė: arba suvaldai baimę ir priimi žinias, arba miršti ir neeikvoji dieviškos energijos be reikalo. Kam reikalinga dieviškoji energija, jeigu žmogus jos net nemėgina naudoti? Kam reikalinga dovanoti perlą žmogui, jeigu jį numeti kiaulėms… Aš maniau, kad bijoti (bijoti keistis) tai žmogiška, natūralu, bet baimė sukausto energijos tekėjimą. Vystymosi proceso nebėra. Tada žmogui nereikalinga ir gyventi. Dar nesusitvarkau su baimėmis, o jau šokiruoja logiški Visatos dėsniai: nemoki naudoti kūrybinės energijos, nesiekti to išmokti – ir negyvenk. Nenaudok be reikalo dieviškos energijos. Prisiimk atsakomybę už gautą galimybę gyventi. Todėl ir masažo metu dažnai atsiklausiu savo klientų, ar jie pasiruošę spręsti savo problemas, ar pasiruošę keistis?  Energija veltui neduodama, žmogus privalo už tai susimokėti – privalo keistis. Privalo priimti tam tikrus sprendimus ir keisti susidariusią neteisingą situaciją. Privalo priimti atsakomybę už savo veiksmus. Dėlioji mintį po minties ir pradeda aiškėti visuma… Ačiū, vadovams, už suteiktą aiškumą. Jis kaip visada, būna paprastas, bet žmogui taip sunku tuos paprastus dalykus suvokti… Ačiū už bendradarbiavimą…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s