Be kategorijos

III knyga Visatos pažinimo link

Dieviškoji energija suteikta žmogui, todėl jis gali formuoti gyvenimą Žemėje. Jo dieviškoji energija atsispindi, teisingiau, įeina į kosmoso erdves. Ji sujungta su Šaltiniu. Tik Žemėje ši energija įgauna tam tikrą išraišką – žmogų. Jeigu žmogui pavyksta pralaužti savo sąmonės blokus, žmonijos kolektyvinės sąmonės blokus, ši energija atsiskleidžia kitokia jėga, paskirtimi,  nei žmogus yra įpratęs ja naudotis. Energija, tekanti iš Šaltinio, turi galimybę susilieti su pačiomis įvairiausiomis energijomis ir daryti pačius įvairiausius procesus. Dievas, sukūręs žmogų, tą trapią būtybę, gyvenančią minimalų laiką Visatos atžvilgiu, labai apribojo jo išraiškos galimybes. Ir ta riba neteikia pasitenkinimo nei Šaltiniui, nei Visatai, kurioje vyrauja begalinė Išmintis. Išmintis, taipogi, eina iš Šaltinio, bet ji yra veikla. Veikla visoje Visatoje. Išmintis vyrauja erdvėje ir formuoja procesus. Šioje Išmintyje susilieja ir formuojasi pačios įvairiausios energijos. Kam reikalinga Energija? Išraiškai. Be energijos nėra proceso. Visatos išmintis suformuoja energijas, jos pasireiškia begaline forma ir taip vyksta visuminis procesas. Žemė, tai maža išraiškos forma Visatos Išminties atžvilgiu. Nekalbu apie Žemės reikšmę. Dabar kalbame apie Visatos sandarą. Struktūrą. Žmogus nori suvokti Visatos struktūrą – todėl mėginame žinią priderinti prie jo suvokimo. Šaltinis – tai visa ko pradžia. (Tai žmogaus supratimu – Dievas). Šaltinis suformavo substansiją – Išmintį. Ji kuria. Jos pagrindu formuojasi energija. Šaltinis – tai šviesa, tai visa ko pradžia. Toliau – Išmintis – tai struktūra, kuri skaido šviesą į formas. Atsiranda Mintis. Išmintis suformuoja dieviškos energijos srautus ir sukuria, pvz. – žmogų. Norime pasakyti: Šaltis – tai šviesa. Jis tiesiog yra. Procesai Visatoje prasideda nuo Išminties. Ką šiuo atveju vadinti Dievu pagal žmogų: Šaltinį – visa ko šviesą ar Išmintį – visa ko kūrėją? Neprisiriškite prie savo suformuotos idėjos –„Dievas”. Apie tai daug kalbėjome, dabar pagrindinė idėja keičiasi. Bet esmė lieka ta pati – žmogus nėra vienas pats sau šeimininkas. Jis yra išraiška. Jis turi išmokti gyventi pagal suformuotą išraiškos procesą.

Išmintis – tai substansija, kurianti tam tikrus procesus visos Visatos atžvilgiu. Begalinės, neturinčios ribos Visatos procesą. Kiekviename Visatos taške vyksta procesas. Paimkite mažą Visatos taškelį- jame vyksta procesas, paimkite didelę sritį – jame taip pat vyksta procesai. Jie tarpusavyje susipynę, bet gali veikti ir nepriklausomai viens nuo kito. Ta nepriklausomybė – tai galimybė kurti žemiausiame lygmenyje (žemiausioje išraiškos formoje). Žmogus nėra žemiausias lygmuo, nors jo išraiška labai materiali. Kūrybiniai procesai vyksta nuolat. Bet Išmintis juos įtakoja. Tarsi švelnia banga paliečia pasaulį ir jį apvalo, įstato į teisingas vėžes ir vėl leidžia kurti. Tai toks visuminis bangavimas. Priliečia vienus pasaulius, paliečia kitus. Procesas turi vykti. Kiekviename pasaulyje turi gyvuoti kūrybinis procesas. Išmintis pasaulį paliečia tada, kai mato jo griūtį (neteisingą vystymosi kryptį). Jei griūtis beviltiška, tai energija išskaidoma ir kuriamas naujas pasaulis. Bet dažniausiai tie procesai būna natūralūs, juo žemesnio lygmens, tuo dažniau gresia griūtis. Tai savaime suprantami procesai Visatos atžvilgiu. Ir Išmintis tuos procesus seka. Kaip sakėme, švelniu prisilietimu pasaulį apvalo ir stebi jo kūrybinį procesą toliau. Šiuo metu Išmintis palietė Žemę. Ji siekia apvalyti negatyvias Žemės energijas ir leisti žmogui toliau kurti. Vystyti procesą. Kūryba – tai energijos gaminimas. Visata pulsuoja. Jeigu žmogus nenori kurti (nors tai neįmanoma, žmoguje yra kūrybinė energija ir jis privalo kurti), tai yra formuojama kitokia struktūra. Žemės, kaip tokios žmonių struktūros, teoriškai gali ir nelikti. Tai nėra kažkas ypatinga Visatos atžvilgiu, bet skaudus praradimas toms energijoms, kurios nuolat globoja Žemę. Priėjome prie kitos Visatos struktūros dalies. Energijų. Išmintyje vyksta procesai: formuojasi energijos. Žmogaus suvokimu net nereikia stengtis suvokti kiek jų daug ir skirtingų. Tai ne esmė. Svarbu žinoti, kad Išmintyje formuojasi energijos, kurios turi tam tikrą dažnį, tam tikrą spalvą ir, svarbiausia, tam tikrą paskirtį. Jos renkasi kryptis – darbo kryptis, veiklos kryptis. Jos (atskirai) nėra tokios stiprios, kaip Išmintis, plačiąja prasme, bet jos sudaro pačią Išmintį. Po dalelytę, po sukurtą procesą. Energijos suformuoja gyvybę. Materialią išraišką, kur procesai vyksta sunkiausioje aplinkoje. Šaltis – tai šviesa, bet jį sudaro kiekviena Visatos dalis, tame tarpe ir materialioji išraiška. Materialioji, sunkioji išraiška, kur vyksta galutinio taško išraiška. Erdvėje, tų materialių taškų yra daugybė. Jų išraiška pati įvairiausia, bet bendras tikslas yra vienas: gyventi pagal bendrą Išminties išraišką. Jeigu susitiksite ateivį, neišsigąskite. Jo tikslas toks pat, kaip ir žmogaus – išreikšti kūrėjo valią. Ar jam tai daryti sekasi ar nesiseka, tai jau jo problema. Žinoma, gali tapti ir tavo problema 🙂, bet prisiminkite – šaltis yra bendras. Vadinasi galima rasti kalbą su bet kuria gyvybės išraiška. Užkoduota galimybė bendrauti ir suprasti viens kitą…   2014.02.08

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *