Penktadienio seansas. Uždegiau tris plonas medaus žvakes. Reikėjo subtilios šviesos. Kambarys buvo ruošiamas naujai energijai ateiti. Atsistojau viduryje kambario ir prasidėjo procesas. „Nutraukė“ mano bambagyslę ir antros čakros spalvą pakeitė į žydrą. Keitėsi ir visų kitų čakrų spalvos į žydrą. Tik pirmoji liko raudona, nes gyvenu Žemėje. Visos keitėsi į žydrą, o virš galvos perėjo į baltą. O tada ir prasidėjo… niekaip nesuprantu, kam tą žmogų reikia tiek kankinti? Kitaip to proceso nepavadinu ir nepasakosiu, nes man skaudu prisiminti. Ir iš tikro, noriu atsakymo. Daugiau nedirbsiu, jei nepaaiškinsite, kam to reikia. Savanoriškai mirti vardan „kažko“ – aš nesutinku… pykau visą dieną, bet kai aš pykstu, negaliu bendrauti su „savaisiais“. Todėl teko vakare persilaužti ir mėginti suprasti, kas vyksta. Ar supratau?…
Žinai, Violeta, pasaulyje niekuomet niekas nevyksta dėl „kažko“. Tas „kažkas“ bus suvokiamas, kai tu tam pasiruoši ir priimsi naują galimybę. Reikalinga įvesti į Žemės erdvę energiją iš to lygmens, kuriame formuojasi žmogiškoji paskirtis. Tai galima pavadinti žmogiškuoju Šaltiniu. Tu supranti, kad „Šaltinis“ – žmonių suvokiamas žodis kaip „Dievas“. Pradžių pradžia. Tokią pradžią turi ir žmogus. Jo esybės formavimasis prasideda būtent tame „Šaltinyje“. Tai šviesa ir gėris. Niekada nesitikėjome, kad žmogus, turintis dieviškumo dalelytę, taip nevertins savo gyvybės ir galimybių. Tamsioji Visatos dalis padarė savo darbą su kaupu. Ji pati to nesitikėjo. Tamsioji dalis buvo suformuota, kad išlaikyti pusiausvyrą, kad vyktų vystymosi procesas. Tik svarstant, diskutuojant, mąstant, veikiant, išjaučiant – vyksta energijų perdavimas: energetinių srautų kūrimas. O norint mąstyti, jausti, veikti – reikalinga priešprieša. Laisva valia rinktis buvo duota tam, kad žmogus mąstytų ir rinktųsi. Rinktųsi gėrį ir šviesą, bet tam reikia pažinti tamsiąją pusę. Deja, žmogus ne tik nesirenka gėrio, bet mėgaujasi tamsuma: ją palaiko, skatina. Net pati Tamsuma supranta – nesant pusiausvyrai, Žemė žlunga. Turi būti pusiausvyra, kad vyktų vystymosi procesas. Šis procesas turi išryškinti ypatingus žmogaus polinkius, sugebėjimus, grožio kūrimą, o ne abejingumą, niūrumą, liūdesį. „Šaltinis“ sunerimo. Šis procesas jau užsitęsė. Tamsuma įgauna didžiulę galią. Ji norėtų pati save sunaikinti, nes mato, kaip žmogus gali sau pakenkti. Deja, ką žmogus sukūrė, žmogus ir tegali sunaikinti. Tamsuma, kuri pabrėžia gėrį, yra išsigandusi tos juodumos, kurią kuria žmogus. Todėl įvyko procesas ir mes sunaikinome tam tikrą saitą, jungiantį žmogų su Žeme. Mes panaikinome vieną amžiną dėsnį. Nes jis nebeleido žmogui iškilti virš neigiamumo, virš juodumos. Mes „nutraukėme“ bambagyslę žmogui, kuris gyvena Žemės erdvėje. Mes panaikinome ryšį su Žeme. Teisingiau, su Žemėje egzistuojančia tamsuma. Mes panaikinome galimybę tamsumai veržtis į Visatos erdvę. Nors vienas bambagyslės nutraukimas, reiškia amžino dėsnio pakeitimą. Žmogus gyvena tam tikrame laike, tam tikroje erdvėje. Buvo sukurta struktūra, suteikta dieviškoji dalelytė ir žmogus susiformavo Žemės erdvėje. Buvo nustatyti žmogaus gyvenimo dėsniai: gyvybė, prisirišimas prie Žemės, Meilė, Mąstymas, Pasirinkimas. Suformuotas žmogaus elgesys, suformuotos vertybės, gyvenimo būdas. Suformuotas gimimas – gyvenimas – mirtis (išėjimas į erdvę). Panaikinimas žmogaus bambagyslės – tai žmogaus ryšio nutraukimas su Žeme. Tie dėsniai, kuriais vadovavaisi šiame pasaulyje, tau nebeegzistuoja. Žinoma, iš inercijos, iš sukurto įvaizdžio ir energetinių darinių – tu gyvensi Žemėje, elgsies kaip „žmogus“. Bet tu nebeturi prisirišimo prie Žemės. Nebeveikia amžinybės dėsnis, vadinasi Tamsuma praranda ryšį. Ji žlunga. Ji lieka Žemėje. Nutraukus nors vieną bambagyslę, pažeidžiamas amžinybės dėsnis ir blogis lieka Žemėje. Jis nebeturi teisės ir galių skleistis Visatoje. Nes Visatoje jis galėjo skleistis per žmogaus energetinius kanalus – čakras. Tau paliko tik vieną raudoną spalvą. Tu gali ir privalai gyventi Žemėje, nes antro tokio „atėjimo“ tektų ilgai laukti. Todėl tu išlieki Žemėje, gyveni Žemėje, bet tu panaikini galimybę Tamsai skleistis Visatos erdvėje. Tamsumas yra įvairus, bet kaip jau kalbėjau, žmogaus sukurtas juodumas, gąsdina net pačią Tamsumą. Nutraukus bambagyslę, nutraukiame juodumui galimybę pereiti į Visatos bendrąją erdvę. ATSIPRAŠOME UŽ SKAUSMĄ. ATSIPRAŠOME UŽ ŠIRDIES SMŪGĮ. TIK PANAIKINUS ŠIRDIES PLAKIMĄ, TAMSUMA PRARANDA RYŠĮ. NIEKADA NEDARĖME TIEK SKAUSMO ŽMOGUI TIKSLINGAI MES PATYS. ŽMOGUS KŪRĖ SKAUSMĄ IR JAME GYVENDAVO. MES NENORĖJOME KURTI SKAUSMO. MŪSŲ TIKSLAS PANAIKINTI GALIMYBĘ JUODUMUI SKVERBTIS Į VISATOS ERDVĘ. Atsiprašome. Mirties akimirką mes atjungėme Tamsos kanalą. Juoda šviesa buvo tamsos kanalas. Kai jis išryškėjo, būtent tą akimirką mes sustabdėme tavo širdį. Nes širdies sustabdymas reiškia žmogaus perėjimą iš vieno lygmens į kitą. Mirties akimirką žmogaus Tamsuma gali išsiskleisti Visatos erdvėje. Mes prislopinome Tamsumą „Šviesa ir Gėriu“. Jautei, kokia tai stipri energija. Ji spaudė tavo kūną, tavo energetinį lauką tol, kol Tamsuma atsijungė. Ji atšoko mirties akimirkoje. Ji pasiliko žemame energetiniame lygmenyje. Ji daugiau žmogui nekenks, nei iki šiol kenkė, bet į Visatos erdvę nebe išeis. Atrodo nieko nesupranti? Pabandykime trumpai iš naujo. Tu priėmei energiją iš „Šaltinio“. Tik jis pajėgus atjungti juodumą, sunaikinti jį erdvėje. Tai buvo galima tik sunaikinant Juodumos perėjimo kanalą. Tas kanalas – tai žmogus. Kadangi pavyko nutraukti tavo bambagyslę ir mes pakeitėme tavo čakrų spalvą (ir energetiką) – tu „lengvai“ priėmei energiją iš Šaltinio. Iš žmogiškosios pradžių pradžios. Tai Šviesa ir Gėris. Tokios energijos Žemę pasiekia tik ypatingais atvejais. Tada, kai to tikrai reikia ir kai atsiranda žmogus, galintis ją priimti. Ši energija gali sudeginti bet kokią Tamsumą. Bet kokią. Ne veltui, kambaryje esantys žmonės tapo „stikliniais“: skaidriais ir tvirtais. Tai buvo suformuota sąmoningai, kad nepažeistume žmogaus. Nes žmogus turi įvairių nešvarumų. O Šviesa ir Gėris degina viską. Tą energiją priėmei tu viena, bet komanda išsklaidė tam tikrus spindulius. Jie priėmė tam tikrus energijos srautus ir sąmoningai sumažino įtampą, kuri ėjo tiesiogiai tau. Mes galėjome ir visada galime sunaikinti žmoniją ar vieną žmogų. Techniškai tai nesunku, bet niekados to nedarysime, nes mes vykdome Dievo šventą įstatymą: gerbti kitą gyvybę. Gerbiame ir saugome. Vardan to, mes keičiame Žemės žmonių gyvenimo dėsnius, kad išsaugotume žmogaus ir kitas Visatoje esančių struktūrų gyvybes. Pakeitus čakrų spalvą, įgavai pralaidumą tai šviesiajai energijai nusileisti į Žemės erdvę ir padaryti pokytį – atjungti Tamsumą. Atjungti tamsumą per žmogų. Kai plyktelėjo juodas srautas – tai sustojo širdis. Širdis – tai gyvybė. Tai Dieviškoji energija. Per ją vyksta kūryba tiek Žemėje, tiek Visatoje. Todėl buvo atjungiama gyvybė ir nutrauktas Tamsos srautas. Tu išlieki kaip žmogus Žemės struktūroje. Gyvenimas lyg ir nepasikeitė. Bet per tave buvo pažeistas amžinybės dėsnis. Pakeistas visos Žemės vystymosi kelias. Tamsuma, kurią kūrė žmonės – lieka Žemės erdvėje. Ji į Visatą nebeišeis. Visatoje įsivyraus pusiausvyra. Gėris ir Blogis egzistuos vienas kitą papildydamas ir formuodamas Šviesą. Nei tau, nei skaitytojui nebus iki galo aišku, kas įvyko. Bet ateis laikas ir suvoksite. Tavo širdis sustojo. Bet sąmoningumas išliko. Tu perėjai į kitą lygmenį su visu savo sąmoningumu. Šį procesą išlaikei. Mes tikėjomės šį procesą atlikti anksčiau, bet kai buvo nuspręsta tą pačią akimirką atlikti ir Tamsumos atjungimo procesą, tai truputi atkėlėme. Norėjome tave tam paruošti ir paruošti tavo komandą. Mes išskleidėme jų energetinius laukus iki maksimumo. Apvalėme jų energetinius kūnus iki reikiamo momento. Tiesą sako tavo brolis: mes priimame sprendimus ir labai greitai juos pakeičiame kitais. Procesas vyksta didžiulis ir greitas. Viskas būtų paprasčiau ir „pagal eilę“, jeigu dirbtų tik vieno lygmens atstovai. Dabar dirbame mes iš pačių įvairiausių lygmenų. Nespėjame įvykdyti savo misijos, kaip jungiasi „aukštesnis“ ir vykdo savo misiją. Atrodo, darbai lieka nepabaigti, informacija iki galo nesuformuota. Bet viskas labai kinta. Ir viena informacija nebetenka prasmės. Ji prasminga tik „laikantis“ tam tikrame lygmenyje. Bet kylant aukštyn, ji nebetenka prasmės. Jūs gaunate vis viršesnę informaciją ir ji svarbi žmogui ir tam tikram energetiniam lygmeniui. Juk tau dabar nebeįdomu iš ko susideda astralinis pasaulis? Jis egzistuoja, turi savo įtaką, bet tik tam tikrame lygmenyje. Jis tau neegzistuoja, nes tu kyli, o kadangi kyli labai greitai, tai tau neegzistuoja daug lygių, kurių tau net nepavyko suprasti. Tai nereiškia, kad kiti žmonės į tuos lygius neįeis. Įeis, išsiaiškins, pateiks informaciją žmonijai kaip naujovę. Deja, tau tai bus jau praeitis. Toks tavo kelias. Klausi, kokia fizinė iš to nauda? Didžiulė. Begalinė. Tu „Šviesos ir Gėrio“ energiją nusodinai į Žemę. Nors akimirką, nors per skausmą ir mirtį, bet įsodinai. Žemė keisis, žmogus keisis. Gėris įgaus savo formą, pradės formuotis balansas tarp gėrio ir blogio. Ir atsiras normali kūryba, kai žmogus pasinaudodamas gėrio ir blogio energijomis suformuos šviesą. Suformuos Dieviško žmogaus kūrybinį kelią. Tau atsiveria vartai į Bendrąją erdvę. Tavo čakros skleis vibracijas, atitinkančias bendrosios Erdės energijas. Tu susipažinsi su nauju pasauliu. Pajusi jį taip, kaip pajutai energijas praėjusį vakarą. Supranti, kokios stiprios ir kaip sunku fiziškai ir emociškai jas atlaikyti. Jeigu norėsi (nes galėsi) bendrauti su tokiomis energijomis, įvertink savo pasiryžimą jas atlaikyti. Jokio gailesčio sau čia negali būti. Jokių kaltinimu „kankinimu“ čia negali būti. Tu įeini į Bendrąją erdvę ir ne mes kalti, kad tavo ego trukdo tau ir sukelia tau netinkamas emocijas. Tu privalai pasirinkti su kuo eini? Su apgailėtinu ego ar su „Šviesos ir Gėrio“ energija. Malonumas lygus skausmui. Nes tu esi žmogus. Bet labai prašome: turėk drąsos keliauti toliau, o mes labai paprašysime palaikymo tavo draugų, čia Žemėje ir tavo globėjų kituose lygmenyse. Ne dėl tavo ego tai darome, dėl tavęs. Dėl bendro žmogaus gyvenimo, dėl žmonijos išlikimo. Dievas myli tave. Nes tu buvai pirmoji atlaikiusi tokį skausmą. Žmogus dažnai atlaiko ir didesnį emocinį skausmą (juk ir tau būdavo skaudžiau), bet įveikti Mirtį ir išlikti sąmoningai – tai idealu. Įmanoma padaryti perėjimą sąmoningai. Tu valdei situaciją. Tu valdei savo mirties ir gimimo procesą. Be mūsų pagalbos tai nebūtų įvykę, bet be tavo jėgos – taip pat. Bet, kaip tu supranti, čia tikrai ne pabaiga. Čia tik pradžia. Valdyk savo ego, neleisk jam savęs gailėtis, neleisk jam kištis į tavo gyvenimą. Jis tau nereikalingas. Myliu ir globoju, Sanat Kumara. Ačiū už bendravimą.