Mes dažnai kalbame nelabai suprantama kalba, bet taip yra todėl, kad tai kas nauja, dar neturi tikslių apibūdinimų, tikslių įvaizdžių. Kiekvienas žmogus yra unikalus. Jis turi savo charakterį, savo patirtį. Praėjusių gyvenimų patirtį. Žmonės, atėję iš kitų žvaigždynų, savyje turi ir to žvaigždyno patirtį. Tik ji būna giliai pasąmonėje pasislėpusi. Vakar, tavo naujam draugui darant masažą, kaip tik atsivėrė prisiminimai iš jo žvaigždyno. Tau kilo mintis, tarsi jo kūne būtų dar viena gyvybė. Pagalvojai, jei tai būtų moteris, viskas būtų logiška, bet šiuo atveju, taip nėra. Iš tiesu, ta gyvybė – tai žvaigždyno sąmoningoji dalis. Žmogus, atėjęs iš žvaigždyno, yra suskurtas pagal žmogaus standartą, bet jo viduje yra dalelytė „gyvybės“ iš jo „pirmosios gimtinės“, t.y. iš Žvaigždyno. Šią gyvybės dalelytę atgaivinti Žemėje visados tikėjomės, bet dažniausiai, žmonės vadovaudamiesi savuoju ego, neleisdavo prasiveržti vidinei gyvybei. Tai labiau subtilu,, nei intuicija, nei vidinis balsas. Įsivaizduojat, kaip būna sunku įsiklausyti į vidinį balsą, o išgirsti „paslėptos gyvybės“ balsą – praktiškai neįmanoma. Tavo naujasis draugas tuo ir nuostabus, kad jo energetika labai pralaidi ir jo vibracijos yra aukštesnės nei daugumos žmonių. Ir tai nepriklauso vien nuo jo gyvenimo būdo ar charakterio. Tai susiformavo per keletą gyvenimų. Jo energetika labai pralaidi. Jis gali priimti informaciją iš įvairių energetinių sluoksnių (todėl angelus lengva matyti). Sukėlus viso kūno vibracijas, pavyko išderinti susikaupusius „negerumus“, o stuksenant į grindis, pavyko „pramušti“ tą sluoksnį, kuris saugojo „paslėptą gyvybę“. Kuo ypatingas šis momentas? Pirmiausia – „paslėptoji gyvybė“ turi ryšį su savuoju žvaigždynu. Ten yra tam tikra išmintis, kurią (Kūrėjas tikėjosi) bus įmanoma perduoti Žemės gyventojams. Kol kas tai vykdavo tam tikrais momentais. Šį kartą, tavo draugas turės galimybę (jeigu tik patikės tuo, ką matys per meditaciją, susikaupimą), perduoti informaciją Žemės gyventojams. Jis turėtų būti atidus keistoms vizijoms ir mėginti suprasti, ką įmanoma pritaikyti Žemėje. Taip keisis jo gyvenimo būdas, nors jis ir dabar „keistesnis“ nei daugumos. Iš tikrųjų, norime jį palaikyti: turi išmokti balansuoti tarp žemiško ir žvaigždžių gyvenimo. Nei vieno gyvenimo nereikia ypatingai sureikšminti (ir kada gi žmonės atpras ką nors sureikšminti?..) Gyvenimas žvaigždynuose buvo nuostabus. Gyvenimas Žemėje taip pat nuostabus. Čia kaip skirtingos šalys: jos skiriasi, bet principai tie patys ir negalima sakyti, kad vienoje šalyje geriau, nei kitoje. Visur vienodai gera ir įdomu. Norėtųsi tavo draugą pavadinti „Saulės zuikučiu“. Jo energetika atspindi šviesą. Manau, kad tau dar pavyks susitikti su jo esybę saugančia energija ir kartu padėsite jam pažinti pasaulį ir žvaigždes…
Kiekvienas žmogus yra savitas. Tai, kaip neišsenkantys lobynai. Juo giliau eini į žmogų, juo didesni lobynai atsiveria. Tavo ir mūsų tikslas, tuos lobynus atskleisti Visatai, Žemei, ir svarbiausia, pačiam žmogui. Nuėmus negatyvumą ir tamsą, atjungus prisikabinusius praeitis šešėlius, galima sužadinti energijas, kurios padeda žmogui pažinti save ir pažinti subtilųjį pasaulį. Žmogus pradeda įsiklausyti į savo vidinį balsą, pradeda keisti požiūrį į Visatą (plačiąja prasme), atsiranda kiti siekiai ir taip prasideda naujas kelias į „nežinią“. Ta „nežinia“ yra labai tiksli, dėsninga ir didžiajame chaose yra ypatinga tvarka. Norime pasakyti, kad kiekvienas žmogus, pradėjęs įsiklausyti į save, pradėjęs valdyti savo mintis ir elgesį, gali patirti naujų potyrių, naują pasaulio suvokimą. Nors viskas labai kinta, bet pats pokyčio procesas vyksta labai lėtai. Todėl negalima tikėtis (juo labiau negalima norėti), kad pokytis atsiras per dieną ir labai staigus. Čia labai svarbios smulkmenos. Smulkmenos keičia pasaulį. Išmokai suvaldyti pyktį – santykiai pagerėja. Išmokai suvaldyti blogas, liūdnas mintis – diena šviesesnė išaušta. Nuotaika gera tau ir kitiems. Atsisakai įtampos, nuolatinių problemų kėlimo – turi daug laisvo laiko naujiems apmąstymams. Keiskitės patys. Nors pamažu, bet patys. Tada patys ir stebuklus pamatysite. Už kitų žmonių gyvenimą nenugyvensite, taip, kaip ir kito žmogaus gyvenimo neperkelsite į savąjį. Kitas žmogus gali būti patarėjas, pagalbininkas, bet keistis turite patys. Pradedant nuo smulkmenų. Įsivaizduokite didžiulę krūvą akmenukų. Ši krūva prispaudusi žmogų gali jį uždusinti, nors akmenukai ir maži. Taip ir su smulkmenomis. Jos žmogų dusina, spaudžia, jam iš tiesu būna sunku kvėpuoti ar net gyventi. Bet nuimant po vieną akmenuką (smulkmeną), krūva mažėja, žmogui darosi lengviau. Todėl pasistenkite mažuose darbeliuose, tada pajusite kaip atsiveria galimybės dideliems darbams. Tokia žmogiškoji paskirtis. Bet, kai žmogus nuima bent jau dalį akmenukų, jis pradeda suprasti savo gyvenimo vertę, savo gyvenimo laiko vertę. Žmogus negyvena amžinai, nes jo ego per greitai pavargsta, nusilpsta. Jis išsikelia daug tikslų, reikalavimų, troškimų ir nėra pajėgus viską įgyvendinti. Tada atsiranda nuoskaudos, kaltės jausmas ir beprasmybė. O kai žmogus atsipalaiduoja, jis pasijunta gyvenąs amžinybėje. Nereikia skubėti, galima mėgautis čia ir dabar. Taip gaunasi nenutrūkstamas amžinybės procesas. Iš vienos plotmės pereini į kitą ir visur mėgaujiesi buvimu. O skubėdamas kažkur vis skubi, skubi, vis leki link galutinio tikslo, o jį pasiekus, pajauti, kad tai ne tas tikslas. Pajuskite amžinybės jausmą, pajuskite ramybę ir akimirkos palaimą. Taip pratęsite savo laiką čia, Žemėje ir išgyvensite gražias akimirkas.