Hilantropas

Atsiveriančios galimybės

Sveika, čia Hilantropas.

Aš esu atsakingas už žmogaus esminius pokyčius. Kai žmogus priima teisingus sprendimus, atsiveria naujos galimybės. Tos galimybės nėra tiesiog parenkamos ir loterijos būdu paskirstomos žmonėms. Atveriamos galimybės – tai galimybės, kurios suderintos su žmogaus energetika, kurios buvo atsivėrusios praėjusiuose gyvenimuose, kurios buvo aptariamos pomirtiniuose laikotarpiuose. Žmogui niekas neduodama „šiaip sau“. Viskas turi tikslingą kryptį. Su ta pagrindine galimybe žmogus kiekvieną kartą ateina į Žemę. Galimybė gali turėti įvairių atspalvių, įvairų stiprumo laipsnį. Mes koreguojame žmogaus gyvenimą pagal susidariusias situacijas visos Žemės atžvilgiu, viso žmogaus gyvenimo atžvilgiu. Kai kada tos galimybės yra užblokuojamos, kai kada jos vystosi palengva, tarsi turėtų įsitvirtinti, o kai kada jos įgauna pagreitį ir atsiveria žmogui dar „nepasiruošus“. Iš tiesu, jos niekada neatsivers, jei žmogus nebus tam pasiruošęs. Tik pačiam žmogui gali atrodyti, kad jis nepasiruošęs. Bet tai tik jo riboto mąstymo problema. Su šia problema žmogus susitvarko anksčiau ar vėliau ir pasinaudoja savo naujomis/senomis galimybėmis. Taigi, norėjau, kad suprastumėte: atsiveriančios galimybės, tai tikslinga veiklos kryptis. Ta kryptimi žmogus žengia nuolat. Ir jeigu jums atsiveria naujas gyvenimo stilius, naujos galimybės, nauji energetiniai potyriai – tai tik dabar tai nauja. Jeigu prisimintumėte savo praeitį, suprastumėte – nieko čia naujo nėra. Viskas yra labai tikslinga. Ir jeigu energijos nori dirbti per jūsų kūnus, tai tikslinga. Tam paruošti jūsų kūnai. Ir ne tik šią akimirką jie tam paruošti. Jūs jau gimėte su šia galimybe. Tik galėjote savo klaidingu mąstymu, nepriimti šių galimybių. Jeigu jau priėmėte, tai sugebėkite savo kasdieniame gyvenime ir įtvirtinti šias galimybes. Sakote, negalite iki galo pasikliauti savo vaizduote? Bet ar jūs suvokiate, kas iš tikro pasaulyje yra tikra, o kas netikra. Vaizduotė gali būti ir klaidinga. Neužmiškite to, bet leiskite vaizduotei plėtotis. Vėliau išmoksite pajusti kur tiesa, kur jūsų sąmoninga kūryba. Ir viena, ir kita yra naudinga. Tai leidžia atsiverti naujovėms ir jas apmąstyti. Paleisti mintį į kolektyvinę sąmonę. Esminiai pokyčiai vyksta, kai žmogus peržengia savo mąstymo ribą ir jis gali pradėti pažinti platesnį gyvenimą. Esminis pokytis įvyksta, kai žmogus patiki Dievu, kai pripažįsta jo Valią ir Išmintį. Kai atsiduoda naujam mokymui, kai neprieštarauja energetinių srovių atėjimui. Žmogus peržengia savo mąstymo ribą ir jis atsiveria savo esybės išspinduliavimui, kūrybai. Žmogus apsisprendžia, „persilaužia“. Padaro esminius pokyčius savo mąstyme ir nuo tos akimirkos mes padedame jo esybei atsiskleisti ir išreikšti save materialioje plotmėje. Taip prasideda „sudėtingi“ procesai. Yra derinama praeitis, dabartis su žmogaus paskirtimi. Jeigu tai pavyksta suderinti, žmogus įeina į ateitį, į Amžinybę. Pati ateitis nebeturi prasmės, nes žmogus gyvena čia ir dabar. Jo laikas praranda prasmę, kaip ir jo mirties laikas. Nes žmogus tampa sąmoninga esybe. Jis iš vienos būsenos pereina į kitą, vėliau vėl grįžta į materialią išraišką ir tęsia savo paskirtį. Žmogus gali gyventi neribotą laiko tarpą Žemėje. Tai jis turėtų apsispręsti, kada jam peržengti ribą (tai ne savižudybė, tai paprasčiausiai išreiškiamas noras pereiti anapus ir įvyktų natūrali mirtis). Mirtis reikalinga sustiprėti esybei. Ji kaip sanatorija – sustiprina save, atgauna jėgas, žinias ir sustiprėjusi vėl grįžta į materialiąją formą (nebūtinai į Žemę). Labai subrendusi esybė gali rinktis bet kurią materialią formą. Jeigu ji mano, kad yra pajėgi išgyventi kitokioje formoje ir įnešti progreso į tos kitos formos gyvenimą – tai ji pasirinks ne Žemę, o kitą gyvenamą struktūrą. Bet čia sąmonė turi būti labai prasiplėtusi, labai atvira ir pati Esybė labai stipri. Žmogus gali (ir turėtų) gyventi Amžinybėje ir bet kurioje gyvybinėje formoje. Vystymosi kryptis visur vienoda – tai kelias link Dievo. Tik kiekviena išraiška turi savo priėjimą, savo kelionės variantą.

Pakalbėkime apie praeitį, dabartį ir paskirtį. Praeitis turi būti suderinta su pagrindine gyvenimo galimybe, su esybės pagrindine išraiška. Dabartis – žmogaus dabarties pasiekimai ir apsisprendimai leidžia numatyti žmogaus pasirinkimus, siekius. Ir atsižvelgiant į visus praeities gyvenimus, suformuotą karmą, žmogaus gyvenimo kryptis keičiama pagal jo paskirtį. Praeities pasiekimai, dabarties apsisprendimai leidžia nuspręsti ar žmogus pajėgus atsiverti pagrindinei savo misijai ar ne. Jeigu pajėgus – tai žmogus sujungiamas į Visumą. Jis daro tai, ką ir turėjo daryti, tai, ką pasirinko jo esybė. Nebėra laukimo, yra gyvenimas čia ir dabar. Ir aš, Hilantropas, padedu žmogui susivokti savo visumoje. Mes išanalizuojame (tiksliai) žmogaus buvusius gyvenimus, jo vidinius pasiekimus, atsižvelgiame į jo dabartinius pasiekimus ir pasirinkimus, ir suformuojame tinkamą karmą, kuri leistų iki galo išgryninti žmogų. Kai žmogus atsiveria Dievo valiai – jis save išgrynina, išreiškia Dievo valią materialioje plotmėje. Tai atrodo labai paprasta, bet šis laikotarpis apima milijonus esybės vystymosi metus. Ir iki galo atsiverti Dievo valiai šiuolaikiniam žmogui labai sudėtinga, nes jo ego tebėra stiprus. Tai ne vien nuo žmogaus priklauso. Tai priklauso ir nuo bendros Žemės vystymosi gairės. Todėl taip svarbu atlaisvinti Žemės energetiką, praplėsti Žemės kolektyvinę sąmonę. Bendras vystymasis atlaisvintų energetiką, žmonės laisviau priimtų pokyčius. Ego neberastų atgarsio erdvėje. Dabar erdvėje be galo daug egregorų, kurie siurbia iš žmogaus energiją, naikina žmogų – žinoma, yra ir teigiamų egregorų, bet teisingų labai mažai. Jie nėra dar įsitvirtinę bendroje Žemės energetikoje. Kai įsitvirtins teisingi egregorai, žmogui bus lengviau priimti pokyčius, tie egregorai patys suteiks jėgų elgtis teisingai. Procesai sudėtingi, bet mes pamažu juos judiname ir tikimės bendradarbiavimo.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *