Hilarionas

“Pamokų“ pakartojimas

Sveika, čia Hilarionas.

Mes kalbėjome apie galimybę įeiti į bendrąją sąmonę. Turiu pabrėžti, ne į Visatos bendrąją erdvę, o į Žemės ir žmogaus elipsės bedrąją sąmonę. Žmogus, atskleidęs savo esybę, bus pajėgus įeiti į bendrąją Visatos sąmonę. Bet šiuo metu tikslas yra sužadinti esybę. Pasiekti, kad tu, kaip žmogus, sujungęs visus savo išgyvenimus (reinkarnacijas), galėtum sąmoningai susivokti savojoje erdvėje. Tai iš tiesu yra Amžinybės dalis. Sukurtas žmogus – vadinasi, atsiranda laiko riba. Lai būna ji milijonus metų – bet vis tiek riba. Nes buvo momentas, kada atsirado gyvybė – žmogus. Ir nuo tada prasideda fiksuotas laikas. Nuo tada pradeda formuotis Žemės elipsės laikas ir bendroji sąmonė. Jūsų dabartinis siekis – susivokti šioje erdvėje. Erdvėje ir laike, kuriame užfiksuotas žmogaus atsiradimas ir gyvenimas. Suprantate, žmogaus požiūriu, tai didžiulis laikmetis. Mūsų požiūriu – yra riba: nuo atsiradimo iki šios dienos (žinoma, yra ir ateitis). Bet mes fiksuojame šį laiko tarpą, nes būtent dabar dirbsime su ateitimi. Yra pradžia ir dabartinis taškas. Šiame laikotarpyje susiformavo žmogaus bendroji sąmonė. Ji nėra atskirta nuo Visatos bendrosios sąmonės. Nes, jeigu būtų atskirtis – tai jūsų sąmonė būtų tarsi uždarame rate. Nieko naujo neįvyktų. Stovintis vanduo pūva. Todėl jūsų bendroji žmogiškoji sąmonė susieta su bendrąją Visatos sąmone. Viena kitai daro įtaką. Jūsų paskirtis susivokti savojoje bendrojoje sąmonėje. Ne vieno asmeninio žmogaus gyvenimo patirtyje, o žmonijos bendrojoje sąmonėje. Tai ne kolektyvinė  sąmonė. Kolektyvinė sąmonė yra materiali dabartinė minčių išraiška. Ji kinta priklausomai nuo žmogaus patirties, apmąstymų ir t.t. Žmogaus bendroji sąmonė susieta su atmintimi: kam buvo suformuotas žmogus. Kolektyvinėje sąmonėje ši mintis neaktuali, be to, joje ji ir negali būti teisinga. Nes kolektyvinę sąmonę kuria „vieno gyvenimo“ žmogus. Žmogus, kuris sugeba susivokti gyvenantis ne tik vieną gyvenimą ir susivokiantis, kad yra susietas su Dievu, pradeda įsileisti informaciją iš bendrosios sąmonės (Žemės elipsės). Jis suvokia savo gyvenimo liniją, jis suvokia savo paskirtį ir suvokia, kad ta paskirtis nėra susieta tik su jo dabartiniu gyvenimu. Žmogus, pradedantis pajusti šią paskirtį, kitaip įvertina visą situaciją Žemėje. Žinoma, pirmiausia jį ištiks šokas, supratus kaip neteisingai dabar gyvena žmogus. Visiškai neteisingai. Atsiras beviltiškumo jausmas. Bet prisiminkite, jums nereikia keisti kitų žmonių, nereikia keisti net vieno kito žmogaus. Reikia tik pačiam pasikeisti. Pamažu, kryptingai keistis. Atitolti nuo sukurtos sistemos iš karto neįmanoma. Nes reikia išgyventi, o į pirmykštę bendruomenę ir mes žmonių nekviečiame. Jūs esate ten, kur esate. Bet savo mintimis, savo emocijų valdymu galite įtakoti aplink save esančią erdvę. Tu pasikeisi, pasikeis šalia tavęs esantis žmogus ir t.t. keisis visi, tarsi užlieti tam tikros bangos. Tu mąstysi kitaip, kitas mąstys kitaip – kolektyvinė sąmonė keisis ir įtakos tuos, kurie „tingi“ keistis. Viskas įmanoma, pradedant nuo savęs. Bet jokiu būdu, nereikia drastiškai keisti aplinkos, nereikia prieštarauti sistemai. Jeigu emocingai prieštarausi sistemai – vadinasi, jai atiduodi savo energiją. Išlikite ramūs. Reikia eiti į darbą ir eikite. Bet nebūtina ten pykti ant kitų žmonių, nebūtina vertinti, apkalbėti ar kenkti. Nebūtina kurti įtampos. Galite išmokti šypsotis ir skleisti gerą, ramią nuotaiką. Taip jūs keisite erdvę aplink save. Ne prieštaraudami ir kovodami, o tiesiog suvaldydami save. Savo mintis, savo emocijas. Kai išmoksite suvaldyti save, išmoksite įvertinti ramybės būseną. Tylios, švelnios ramybės būseną. Tada jūs mąstysite truputi plačiau, ne vien apie kasdienes problemas. Pamąstysite ir apie amžinybę. Ieškosite atsakymų į klausimus kas esate, koks yra pasaulis ir atsakymai pradės ateiti. Analizuokite, mąstykite, kai kas atsakymus išgyvensite širdimi, kai kas pajusite protu. Taip jūs kelsite savo sąmoningumą, o kadangi mokėsite susivaldyti, vadinasi, pakelsite ir savo vibracijas. O tada atsivers naujos galimybės. Pažintis su energijomis. Nieko nedarykite per prievartą – neįmanoma pasiekti aukštesnio lygmens su žemomis vibracijomis. Pagrindinis darbas – tai darbas su savimi. Ne su aplinka, o su savimi. Ir neperšoksite vystymosi laiptelio, neįvykdę šių sąlygų. Bet ateina laikas ir žmogus peržengia šią ribą. Žinoma, pats to neįvertins. Bet mes įvertiname. Mes pradedame bendrauti su žmogumi. Mes galime bendrauti tik su įsikūnijusiu žmogumi. Mūsų bendravimas neįmanomas kai žmogus nėra „aktyvuotas“. Nes nedirba jo kuriančioji energija. Gimęs (įsikūnijęs) žmogus turi kuriančiąją energiją. Ji kuria, ji daro įtaką aplinkai, vadinasi ir mūsų žinios gali daryti įtaką jums, o kartu ir jūsų  aplinkai. Atėjus momentui – pradedame bendrauti su žmogumi. Tai nereiškia, kad su juo kalbame, ar rašome jam laiškus (retai būna, kai žmogus užfiksuoja mūsų pagalbą). Dažniausiai jis informaciją gauna per intuiciją, per sapnus, per netiesioginį bendravimą (minties suteikimas per kitą žmogų, per tv, per žinutę spaudoje, internete ir t.t.). Mes nukreipiame dėmesį į tam tikrą žinutę. Jei žmogaus vibracijos leidžia, tai tą žinutę užfiksuoja ir priima kaip labai lauktą informaciją, kaip savo „atradimą“. Ta žinutė jam būna labai svarbi. Mes dažnai nukreipiame jūsų dėmesį į tam tikras žinutes, bet ne visados jas užfiksuojate. Jei nėra sąskambio su jūsų širdimi, su jūsų branda – tai ji ir nebūna įsisąmoninta. Bet jeigu jūs ją užfiksuojate – tai vyksta mąstymo procesas. Buvo kalbama apie proto įtaką žmogaus gyvenime. Kai eini į bendrąją sąmonę – protas nebėra reikalingas. Bet iki to momento jo svarba ypatinga. Reikalinga mąstyti, kelti klausimus, gauti atsakymus. Hasėjas kalbėjo, kad mes nusprendžiame, kokia energija turi jungtis prie žmogaus. Ir tai tiesa. Jeigu jūsų vibracijos kyla, jūs sugebate ne tik suvaldyti savo mintis ir emocijas, bet pradedate įsiklausyti į intuiciją. Ir ne tik įsiklausyti, bet ir gyventi pagal ją, tada vibracijos kyla, tai mes pastebime ir žinome, kad galite daug daugiau. Tada ir jungiasi kitos energijos. Taip jūs galite pradėti energetinį gydymą, išėjimą į praeitį, vidinio pasaulio suaktyvinimą, bendravimą su kitu išoriniu pasauliu, informacijos nuskaitymą, laiškų rašymą ir t.t. Tai paprasčiausias savo galimybių praplėtimas. Jūs įeinate į truputi aukštesnių vibracijų lygmenį, o ten veiklos ribos plečiasi. Plečiasi ir suvokimas. Jums atsiveria nauja erdvė. Jūs gaunate daug potyrių, jūs pradedate matyti pasaulį truputi kitaip. Pasaulis tai tas pats, bet jūs įvertinate savo padėtį Žemėje truputi kitaip. Prasiplečia sąmoningumas. Pirmiausia, jūs nustojate apriboti save ir savo gyvenimą laike ir erdvėje. Tai rimti pokyčiai, po to jūs įvertinate naujas galimybes ir mokotės su jomis „susidraugauti“. Mokotės gyventi kitaip. Ir vėl jungiasi stipresnės energijos. Tada jūs galite įvertinti ne tik matomą ir nematomą pasaulį, bet galite susivokti bendrojoje erdvėje tiek Žemės, tiek Visatos. Suprantate, keldami savo vibracijas (savo elgsena), jūs pereinate į vis aukštesnį energetinį lygmenį, kuriame įgaunate naują suvokimą ir naujas galimybes. Ir tik eidami palaipsniui „aukštyn“, jūsų riba plėsis. Suvokimo riba plėsis. Būsite pajėgūs daugiau pamatyti, suvokti, įvertinti ir prisitaikyti. Mes, prisijungdami prie jūsų, stipriname jus, jūs įgaunate tam tikrą apsaugą. Nebegalite taip greitai smukti žemyn. Pradedame užkirsti kelią kritimui žemyn, tam tikromis pamokomis. Ir jeigu į jas nekreipiate dėmesio, o mes matome, kad esate pajėgus dirbti su aukštomis energijomis, tai mes „pasiūlome“ žmogui mirti anksčiau, nei jam planuota, kad galėtų atgimti su tam tikro lygio suvokimu. Nes, jeigu „degraduosite“ – tai teks vėl pradėti nuo nulio. Geriau sutrumpinti gyvenimo Žemėje laiką, nei leisti sielai degraduoti. Jeigu jūs nepriimate atitinkamų sprendimų, po nuolatinių pamokų, atleiskite už atvirumą, bet mes „organizuosime“ jūsų mirtį. Ir tik vardan jūsų sielos išgelbėjimo. Nelabai sąmoningų žmonių mes neužgauname. Jie eina tolygiai savo keliu. Bet jeigu žmogus yra sąmoningas ir su juo dirba stiprios energijos, žinoma, jis gali klysti, klupti ir vėl keltis, bet ne degraduoti. Kodėl tu labiausiai bijai, kad šalia tavęs esantys artimi žmonės nedegraduotų. Kodėl tai tau ypatingai svarbu? Tikrai, ne dėl kitų žmonių taip jaudiniesi. Todėl, kad turi prisiminimą: kaip skaudu, kai degraduoji, kaip skaudu, kad neįgyvendini visų savo galimybių. Sąmoningumas bendrojoje erdvėje išlieka, jeigu Žemėje buvai pakankamai sąmoningas. Ir tada gali įvertinti savo gyvenimo Žemėje eigą. Gali įvertinti ką pasiekei ir tai gali suteikti vidinį skausmą. Kodėl tiek metų ėjai ligi šio momento? Daug metų rašei, mąstei, keitei gyvenimo būdą, sakei, kad tavo gyvenimas – tai įrodymas, kaip paprastas žmogus gali išmokti įeiti į bendrąją erdvę. Iš tiesu, tai netiesa. Tu niekada nebuvai „paprastas žmogus“. Tavo sąmoningumas buvo labai aukštas praeituose gyvenimuose, bet tavasis ego tave užvaldė ir tu suklupai. Sustabdei savo vystymosi kelią. Tu nebesiekei pažinti subtiliojo pasaulio. Vibracijos smuko, kol galiausiai nustojai pripažinti, kad tas pasaulis yra. Kodėl dabar tave užpuola netikėti psichologiniai priepuoliai, vidiniai prieštaravimai tavo ir mūsų skelbiamai idėjai? Tebėra prisiminimai iš praeitų gyvenimų. Tau davėme ramų, bet sudėtingą gyvenimą, įpareigojantį save suvaldyti. Tu visados turėjai galimybę kontaktuoti su aukštomis energijomis. Bet reikėjo pakelti vibracijas. Praėjusiame gyvenime tu sustabdei vystymosi kelią, lengvai tariant – degradavai. Todėl tave ištiko mirtis, bet ji įvyko truputi per vėlai. Daug ko netekai. Todėl teko išgyventi įvairius išbandymus dabartiniame gyvenime. Iš paprasto eilinio žmogaus turėjai išaugti, subręsti rimtu mąstytoju. O jeigu būtum nedegradavusi praėjusiame gyvenime – būtum gimusi tokioje šeimoje, kur visos sąlygos skleisti savo ir mūsų idėjas pasauliniu mąstu. Tai būtų buvę lengva ir tikslinga. Šiuo metu tu turi atidirbti savo karmą. Todėl supranti, kaip svarbu suvaldyti save, kai pradedi abejoti tuo, ką darai. Atleisk, bet būtų negrįžtamas procesas. Mes negalime eikvoti energijų nuolat, jeigu nematome perspektyvos. Su tavimi dirba stiprios energijos. Tu gali tapti sąmoningu žmogumi, sąmoninga struktūra – einanti per gyvenimą, neprarasdama atminties. Įsivaizduok, kiek galėtum duoti žmonėms, jeigu tavo visa atmintis būtų „gyva“. Keistum kolektyvinę sąmonę labai galingai. O tu dabar pamiršti net kas buvo vakar. Iš tiesu, kasdienybės problemų atsiminti ir nereikia. Bet gyvenimo eigą reikia suvokti, suprasti ir atsiminti. Pasakiau daugiau, nei tu galėjai tikėtis. Mylime ir tikime, kad tu prisiminsi mus tiesiogiai, o ne „aklu rašymu“. Mes nuolat su tavimi bendravome. Ir tu žinojai bei galėjai daugiau, nei dabar. Prisimink tai ir tikėk tuo, ką pasakiau. Su Meile, Hilarionas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s