Melchisedekas

Pati didžiausia paslaptis

Sveika, čia Melchisedekas.

Mes kalbame apie labai sudėtingus energetinius ryšius tarp žmogaus ir Didžiosios Išminties. Tarp Visatos proto ir dieviškosios išraiškos – žmogaus. Juos suprasti yra reikalinga tam, kad suvoktumėte savo padėtį Žemėje. Kad suvoktumėte, jog gyvenate pagal Visatoje suformuotus dėsnius, kad suvoktumėte, jog nesilaikydami šių dėsnių netapsite laimingesni. Aukščiausias Protas suformavo Visatos eigą ir šie dėsniai veikia. Jeigu yra kalbama apie tai, kad žmogus privalo suprasti ir laikytis Visatos dėsnių, tai to ir reikia laikytis. Jūs esate Visatos dalis. Įpraskite gyventi Visatos bendruomenėje. Nebūkite užsisklendę savyje. Praverkite langines ir duris. Įsileiskite į savo širdį daugiau informacijos, priimkite į savo aurą daugiau šviesios energijos, kurkite savo pasaulį. Tai esminiai dalykai. Bet kalbant apie tokius rimtus Visatos dėsnius, apie žmogaus išlikimą Visatos bendruomenėje, sugrįžtame prie idėjos, kad žmogus pirmiausiai turi išlikti savame gyvenime. Išlikti – tai sugebėti išgyventi gyvenimą taip, kad būtų tęstinumas to, ką patyrei praeituose gyvenimuose, ką išmokai dabar ir perduoti į kolektyvinę sąmonę ir kurti ateitį. Norint atstatyti gyvenimo liniją, reikia įvertinti tai, kad daug ką suprantate neteisingai.

Šiandien turėjai seansą, kurio metu iškilo klausimas, aktualus daugumai žmonių: kaip elgtis su mirusiais brangiais žmonėmis? Kaip svarbu savyje išlaikyti prisiminimus apie juos? Kaip išreikšti pagarbą mirusiam artimam žmogui? Pas jus suformuota mintis, kad reikia gyventi taip, kad „kažką“ paliktum ir ateities kartom. Tai ne visai teisinga formuluotė. Viena, jūs gyvendami jau „kažką“ įtvirtinate savo aplinkoje. Jūs perduodate savo jausmus, savo mintis, savo suvokimą apie gyvenimą aplinkiniams artimiems žmonėms. Jūsų mąstymas sudaro pagrindą jūsų vaikams. Viską, ką galite, jūs turite perduoti čia ir dabar gyvendami, o ne tikėdamiesi, kad jus prisimins ateityje. Šis siekis klaidingas, kaip ir klaidingas begalinis prisirišimas prie mirusio žmogaus. Jūs, kiekvienas žmogus, esate individualybė. Tėvai jums padeda ateiti į šį pasaulį, jūs padedate savo vaikams. Bet kiekvienas privalote suformuoti savo gyvenimą, savo pažiūras, privalote išgyventi savo gyvenimą. Ir tai, ką jus sukuriate čia ir dabar yra svarbiausia, nes gyvenant veikia dieviškosios energijos išraiška. Mirus, ji nebeturi savo galios. Viską, ką norite perduoti kitiems, tai turite perduoti iš karto, tiesiogiai. Ir nesitikėkite, kad jūsų mintys bus svarbios po jūsų mirties. Jūs atlikote užduotį, subrendote ir išeinate. Išeinate pasiruošti atgimti naujai užduočiai įvykdyti. Jūs privalote pasitikėti Dievu ir kiekvieną žmogų mylėti kaip savo artimą, nes nežinai, kokiame gyvenime, kiek artimi buvote. Prisiminti ir pasidžiaugti mirusio žmogaus gerais darbais – taip, puiku. Bet nereikia jausti skausmo, nevilties. Dievo planai nežinomi. Vienas praradimas atveria kitas galimybes. Paleiskite mirusiuosius. Jie darė įtaką būdami gyvi. Bet jūs turite galimybę tą įtaką pakeisti čia ir dabar, ir formuoti kitokią ateitį, nepriklausomą nuo tėvų karmos. Naujas žmogus įeina į šeimą. Gimsta tam tikroje šeimoje. Jis atsineša savo išgyvenimų bagažą, bet jį mažą labai įtakoja jo aplinka: tėvai, draugai, visuomeninės normos. Jeigu įtaka būna stipri, net agresyvi, vaikas perima dalį tėvų karmos. Per didelis noras įtakoti savo artimą žmogų – jį sužlugdo. Jis nebėra pajėgus išgyventi savo gyvenimo, savo programos, jį užgožia aplinkinių įtaka. Labiausiai tėvų. Iš didelės meilės ir prisirišimo tėvai sugeba perduoti savo karminius dalykus vaikui. Kai kada tai daroma tikslingai, nors ir nesąmoningai. Vaikai, įgyvendindami tėvų svajones, tarsi nuima atsakomybę nuo tėvų už jų nesugebėjimą realizuoti savo gyvenimo. Visada lengviau, kai perduodi atsakomybę kitam. Bet ar tai teisinga? Ne. Žmogus neįvykdo savo gyvenimo užduoties ir sutrukdo įgyvendinti užduotį kitam žmogui. Mylėkite savo artimą žmogų, bet mylėdami suteikite jam sparnus savarankiškam skrydžiui. Negalima labai smarkiai prisirišti prie kito žmogaus, negalima gyventi jo gyvenimo. Kiekvienas turite formuoti savo gyvenimą. Nepriklausomą, laisvą gyvenimą. Tik tikra meilė suteikianti laisvę, suteiks galimybę tiems žmonėms ilgai ir laimingai bendrauti.

Aš dar norėjau pakalbėti apie mirtį – išėjimą į kitą lygmenį. Kaip supratote iš grįžimų į praeitį, visados yra svarbus mirties momentas. Todėl labai svarbu išmokti būti sąmoningu ir pasitikėti Dievu. Kuo energetika bus aukštesnė, tuo lengviau jūs reinkarnuositės ir jūsų karmos atidirbimas nebus toks didelis. Vietoj to, kad atidirbinėtumėte karmą, jūs galėsite kurti toliau, kilti aukštyn. Bet, kol sulauksite sąmoningos mirties akimirkos, jūs turite išmokti gyventi sąmoningai, suvokiant savo tikslus, suvokiant savo galimybes. Ne primestos artimųjų ar visuomenės normų – o savo pasirinkimus. Jūsų kelias gali būti klaidingas, bet jūs patys jį turite kurti. Širdies balso neišgirsite, jei klausysitės tik artimųjų patarimų ir nurodymų. Gerbkite artimuosius, nes jūs formuojate santykius ir kuriate energiją. Bet turite įsiklausyti į savo siekius, savo galimybes. Reikia išmokti mylėti gyvenimą. O norint būti laisvu, reikia išugdyti didžiulę toleranciją, reikia sugebėti neužauginti savojo ego. Tolerancija, atvirumas, vidinė švara leis nesureaguoti į įsiskaudinimus, apkalbas, įtikinėjimus. Tik vidinė švara leis pratekėti žemai energijai jūsų neužgaunant. Jeigu užgauna jūsų širdį, vadinasi turite problemų su savo požiūriu, su savojo ego išdidumu, arogancija. „Švaraus“ žmogaus niekas neužgaus. Jis supras kas nuo jo priklauso ir kas nuo jo nepriklauso. Žmogus įsižeidžia tiek, kiek jis leidžia save įžeisti. Ne tas žmogus, kuris tave įžeidžia yra kaltas dėl blogos tavo savijautos, o tu pats, leidęs sau įsižeisti. Yra daug neteisingų emocijų. Tų, kurių neturėtų būti, jau nekalbant apie pyktį, neapykantą, žiaurumą. Tai arogancija, savęs sureikšminimas arba begalinis nusižeminimas. Noriu pasakyti, kad labai svarbu išmokti būti “švariu“. Taip jūs išsiaiškintumėte, kas slypi jumyse. Išmokti būti „švariu“ – tai ypatingas menas suvaldyti savąjį ego. Aš noriu pasakyti, kad procesas, kurį dabar vykdome per tave ir tavo visus bendražygius, kurie yra šalia, kurie skaito tinklapį, kurie įsiklauso į save, pradeda pažinti save, turi labai rimtas užduotis. Jūs stengiatės suvaldyti savąjį ego, stengiatės įvertinti savo padėtį visumos atžvilgiu. Visa tai daugeliui žmonių visiškai nauja. Vieniems patinka, kitiems nelabai. Mes eisime vis „gilyn“. Liesime vis skaudesnes temas. Nes reikia išgryninti tiesą. Tiesą, kuri formuotų naują ateitį. Taip pamažu keisime požiūrį į daugybę paprastų, bet labai svarbių dalykų. Viskas prasideda nuo minties pakeitimo. O tada verpetas išsisiūbuoja, daug kas griūna, daug ko tenka atsisakyti, nes nebeturi prasmės ir daug ką turite įvertinti kitaip. Ir šis procesas užgauna žmogaus širdį. Daugybę metų jūs gyvenote pagal tam tikrus įsitikinimus. Ir jų atsisakyti sunku, nes jaučiatės, tarsi atsisakytumėte dalelės savęs. Iš tikrųjų, jūs ir atsisakote dalelės savęs. Jūs atsijungiate nuo tam tikrų prisirišimų, jūs keičiate įpročius, elgseną. Dar skaudžiau būna, kai pradedate valytis energetiškai. Tada iškyla praeitis, iškyla įvairūs blokai. Juos tenka apvalyti, tenka iš naujo daug ką išgyventi. Su viskuo gali susitvarkyti pats žmogus, tik jis turi jausti pasitikėjimą Dievu. Kurie gali gauti tavo seansų, tiems lengviau – greičiau apsivalo. Lengviau gal nėra, bet procesas vyksta greičiau, kai kada ir skausmingiau. Valosi išgyventa praeitis. Dar sunkiau būna, kai valosi energetika platesne prasme: visų praėjusių gyvenimų. Tu žmogus nežinai, ką išgyvenai ir kokią karmą suformavai, todėl išsiaiškinti, iškelti savo nuoskaudas ir baimes yra sudėtinga. Bet galiu pasakyti, kad dabar išgyvenamos nuotaikos ar baimės, nėra atsitiktinės. Su jomis esate ar buvote susieti. Tai prisiminimai iš buvusių gyvenimų. Kūno ląstelės saugo atsiminimus. Ypač tuos, kurie užsiblokuoja neišspręsti. Tai sunkiausia užduotis – atblokuoti emociją, patirtą praėjusiame gyvenime. Bet ir tai įmanoma. Žmogus turi tiek daug galimybių ir tiek daug užduočių, kad jam neturėtų būti laiko ir noro tinginiauti, liūdėti. Jūs sau esate pati didžiausia paslaptis. Ir tik šią paslaptį jūs turite stengtis atskleisti. Sėkmės.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s