Sveika, čia Atėnė Paladė.
Aš atėjau, nes noriu pakalbėti apie vaikus. Vaikus, sugebančius prisiminti praėjusius gyvenimus, sugebančius išjudinti nusistovėjusias senas tiesas, senus įpročius. Nepykite tėvai ant vaikų, kai jie neklauso. Pagalvokite labai tiksliai, kodėl jie neklauso. Neklauso ne todėl, kad yra neklaužados, o todėl, kad tu, mama ar tėti, savyje laikai daug senų įsitikinimų ir jie nebūtinai turi būti susieti su vaikų auklėjimu. Tiesiog vaikai nori išvesti tėvus iš pusiausvyros, iš sąstingio tam, kad išjudintų tėvų energetiką ir jie galėtų pradėti mąstyti taip, kad pajėgtų suprasti ateities kartą. Suprasti ateities kartoms keliamus reikalavimus. Džiaukitės, kad vaikai dar maištauja, reikalauja dėmesio, gali būti truputi agresyvūs. Tai ne apsėdimas. Tiesiog jų pareiga pramušti seną energetiką. Tą energetiką, kurioje gyvena tėvai ir kurios jie patys nesugeba pramušti. Arba tam neturi jėgos arba to nesuvokia. Vaikai maištauja dažniausiai toje aplinkoje, kurios nesusitvarko tėvai. Tėvai turėjo priimti kitokius sprendimus, kitaip reaguoti į senas tiesas. Neklaužados vaikai tik stengiasi tą aplinką išderinti. Tėvai dėl to gali pykti. Ir, žinoma, pyks. Kam patinka tie, kurie griauna nusistovėjusią tvarką? Niekam. Bet vaikai „žino“, kad jie gali tą seną tvarką sugriauti ir taip padėti ne tik sau, ateities kartai, bet ir tėvams.
Ne visi maištaujantys vaikai yra likimo dovana šeimai. Bet apie kuriuos rašome, tai tėvai supras savo širdyse. Jau skaitydami pirmąsias eilutes pagalvos – gal tas laiškas skirtas man. Taip – tau. Mąstyk, tėtuk ir mamyte, kokie seni įpročiai, senos tiesos trukdo eiti pažinimo keliu, kas trukdo atsiverti Dievui, kiek tu pažįsti save ir iš viso, ar susidomėjai kada, kaip tu įtakoji aplinką, ką kuri ir ką toleruoji? Džiaukis, jai vaikai tau sudrumsčia ramybę – vadinasi nesi beviltiškas. Gali mąstyti, gali ieškoti tiesos, gali ją rasti. Vaikai kitaip supranta pasaulį. Neprimeskite jiems savo tiesų. Kas žino, kieno tiesa tikresnė: tavo ar tavo vaiko?
Apmąstyk ramiai šią informaciją. Ir tik save keisdamas galėsi padėti vaikams atsikratyti ydų ar sveikatos problemų. Jie jūsų veidrodis. Jūsų tikrosios erdvės atspindys. Ir jeigu jiems ta erdvė nepatinka – jie maištauja. Ne vaikams mąstyti apie mano pamokymus, o tėvams. Būkite geri, mylėkite vaikus ir blaiviai įvertinkite save. Savo prisirišimus, įpročius, susiformavusias nekintamas tiesas. Kaip niekada anksčiau, dabar viskas labai kinta. Pastovumo nebėra. Ir išgyvens tie, kurie sugebės prisitaikyti prie naujumo. Jei vaikai skatina jus išsijudinti, tai tik todėl, kad jie nori padėti prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Jei jūsų gyvenime niekas nesikeičia, viskas tobulai ramu – tai blogai. Jūs jau kerpėjate liūne. Jūs nebeieškote tiesos. Jums nebesvarbi Dievo Tiesa ir Meilė. Tai kas pastovu ir nekintama – nebeturi prasmės. Pasaulis labai keičiasi ir būtų gerai, kad tai pastebėtumėte. Naujas gyvenimo būdas turi sugriauti senas tiesas. Sėkmės visiems ir mylėkite savo vaikus. Jie kovoja už jus.
Su meile, Atėnė Paladė