Hasėjas

Mes nesakėme visos tiesos… (1)

Sveika, čia Hasėjas.

Jūs nuostabiai atlaikote išbandymus. Unikalus momentas,kai tiek daug žmonių taip nuoširdžiai ir atsidavę siekia to mokymo, kurį jums suteikiame. Viena – kai skaitai naują informaciją, visai kas kita – kai žmogus pasiryžta pakeisti savo gyvenimą, savo požiūrį, kai žmogus kasdien laukia naujos pamokos ir yra visiškai pasiryžęs eiti tuo keliu, net susitaikant su fiziniu skausmu, išorinėmis nesėkmėmis.

Šis procesas iš tikrųjų yra labai sudėtingas. Kol kas jūs to nesuprantate, nes niekada nebuvo kalbama kaip viskas vyks. Buvo užsimenama apie lygius, apie žmonių perėjimą iš vieno lygmens į kitą. Bet kaip tai vyks, nebuvo kalbos. Kodėl? Jeigu būtumėte iš anksto žinoję kaip šis procesas iš tikrųjų vyks, niekada nebūtumėte tam pasiryžę. Todėl apie tai ir nebuvo kalbama. Nei vienas procesas neįmanomas be žmogaus sutikimo. Šiandieną jūs sutinkate, nes širdimi jaučiate – taip reikia. Bet protu nesusigaudote, kas vyksta, kaip, kodėl ir kas iš to išeis.

Nuo vakarykščio seanso, kai jūs sugebėjote suvirpinti aplinkos blokus, galima pradėti kalbėti, kas vyksta ir kaip vyksta. Aplinkos blokai – tai žmonių negeros mintys, negeri veiksmai, netinkami jausmai. Juos visus reikia pralaužti, nes jie slopina energijos patekimą iki esybės lygio. Jūs jau žinote kas yra esybė ir žinote, kad gyvendami Žemėje ir tinkamai išreikšdami Dievo valią, jūs suformuojate energiją, kuri pripildo esybę. Bet ši energija labai sunkiai pasiekia esybę ne vien dėl žmogaus asmeninės kaltės, bet ir todėl, kad bendra atmosfera, bendras energetinis laukas yra pripildytas neigiamumo. Jis blokuoja energijos pakilimą iki esybės. Taip esybės negauna energijos ir jos nyksta. Jei išnyks esybės – išnyks struktūra „žmogus“ ir „Žemė“. Nėra nei vieno loginio ir neloginio paaiškinimo kam būtų naudinga pražudyti tokią struktūrą. Struktūrą, kuri gimė iš dieviškosios energijos, kuri turi tiesioginį ryšį su Šaltiniu. Tai gyvybinę energiją turinti struktūra. Todėl negali būti kalbos apie jos sunaikinimą „iš viršaus“. O kad nebūtų sunaikinama „iš apačios“, tai yra formuojamos pajėgos, kurios techniškai padeda žmonėms išlikti. Bet jūsų erdvė yra visiškai apsaugota, net ir nuo Pakylėtųjų Valdovų energijos. Niekas negali įeiti į erdvę, neperėjęs per žmogaus širdį ir protą. Tai jūsų erdvė. Čia jūs esate šeimininkai ir be jūsų leidimo į šią erdvę niekas negali įžengti. Dievas suteikė jums savarankiškumą ir autonomiją. Jūs kuriate savo pasaulį, savo gyvenimą. Ir jeigu jūs per save įleidžiate į savo erdvę stiprią energiją, tai tik tada ji ir gali žmogui padėti. Net Dievas negali kištis į žmogaus autonomiją. Jis gali ateiti į tą erdvę kaip ir visos energijos: per žmogaus širdį ir protą. Jei žmogus to nenorės, niekas jo neužgaus, neaplankys. Ir ne tik gerosios energijos, bet ir blogosios.

Erdvė pilna pačių įvairiausių energijų. Visata didžiulė, sąmoningos gyvybės yra labai daug. Todėl Žemę gali pasiekti daugybė svečių iš visos Visatos. Kai kurios energijos gali patekti į Žemę per žmogaus širdį ir protą. Bet aukštų vibracijų aplinkoje – blogis neegzistuoja. Jeigu žmogus rimtai pakels vibracijas – jis išeis iš zonos, kur galima susitikti tamsos jėgą. Tamsos jėga, kad ir kokia galinga būtų, bet ji turi savo veiklos ribą. Ir ši riba labai arti materialiosios išraiškos. Ji yra tam tikrame virpesių diapazone. Perlipus per šį diapazoną, žmogaus gyvenimas iš esmės pasikeistų, nes nebeliktų vienos jos gyvenimo sudedamosios dalies – neliktų blogio. Ir vėl kyla klausimas: kas sudaro žmogų? Ne fizinį kūną, o žmogų. Žmogų sudaro jo mintys, patirtis, emocijos, charakterio būdas. Tai, kas sudaro dabartinį žmogų? Pasiaiškinkime. Imame vieną laiko atkarpą – savaitę. Ką galvoji per savaitę, kokie rūpesčiai tave slėgė, o gal džiaugsmas, kad gyveni. Kaip tu jauteisi ir t.t. ir dar nėra labai svarbu, kaip jauteisi ar tai, ką galvojai, kaip svarbu įvertinti: ar tai, ką išgyvenai atitinką dieviškosios idėjos kryptį. Kad tu jauteisi laimingas, dar nereiškia, kad teisingai išgyvenai dieną: laimingas gali jaustis ir apjuodinęs kitą žmogų, pažeminęs, parodęs savo galią. Norint save įvertinti, reikalinga įvertinti kiek tavo veiksmai per savaitę atitiko dieviškumo principus? Dalis iš jūsų net nesuvokiate kas yra šie principai. Tai, kas iš jūsų liktų, jei pereitumėte į aukštesnių vibracijų lygį, kur blogis neegzistuoja? Ar jūs iš viso išliktumėte? Gal liktų  tik kokie 5 procentai jūsų viso kūno. Vadinasi neišgyventumėte. Todėl visuminis virsmas negali vykti labai greitai. Žmogus šiandieną yra labai pažeidžiamas. Jeigu aukštų vibracijų energija pradėtų rimtai tekėti per jo kūną, tai ji degintu visus negerumus, kuriuos suformavo žmogus ir kurie pavirto blokais kūne. Ta energija sudegintų visus negerumus ir, tikriausiai, sudegtų visas kūnas. Nes atėmus neigiamumą iš jūsų dabartinės sandaros – nieko ir neliktų. Skeletas ir oda. Vaiduokliai be energijos. Todėl yra mėginami visi variantai, kad tik jūs savo protu ir širdimi suvoktumėte: pasaulis yra kitoks, prie jo reikia derintis, reikia mėginti jame išlikti. Vadinasi reikia atsisakyti neigiamumo ir kurti gyvenimą, paremtą dieviškumo principais. Tada keisis jūsų sandara. Jūs manote, kad fizinis kūnas yra pagrindinė sudedamoji jūsų kūno dalis? Klystate. Tai tik materiali, bet kartu labai kintanti struktūra. Tai tik iliuzija, kad turite nekintantį kūną. Kodėl jūs susergate? Juk turite nekintantį kūną, juk jūs jo nepjaustote, nebadote, tyčia jo nepažeidžiate – o sergate. Ir sergate pačiomis įvairiausiomis ligomis. O viskas tik todėl, kad jūsų fizinis kūnas yra labai kintantis. Jis reaguoja į kiekvieną mintį, kiekvieną jausmą, elgseną, potyrius. Jis iš karto atspindi tai, kas jūsų energetikoje. Ir jeigu sergate, vadinasi jūsų energetika labai užteršta. Užteršta jūsų pačių nešvariomis mintimis ir jausmais.

Kodėl sakome, kad išmoktumėte nereaguoti į kito žmogaus neigiamus žodžius, veiksmus? Todėl, kad tie žodžiai ne tik žodžiai. Fiziškai jie tavęs nepažeidžia. Bet jeigu tu leidi sau įsiskaudinti, pajusti nuoskaudą, pyktį, susierzinimą, tu atveri savo biolauką visam to žmogaus negerumui įeiti į save. Įeina ne vien tik tas vienas konkretus pasakytas negeras žodis, įeina to žmogaus visas neigiamumas. Jeigu labai jautriai priimsi tą neigiamumą – tai tu į save kaip siurblys įtrauksi to žmogaus neigiamumą. Tam žmogui bus lengviau, nes jūs jį apvalote. Nuimate nuo jo visus nešvarumus, negerumus. Jam palengvėja, atsigauna ir žmogus nesąmoningai ( arba sąmoningai) žino, jei išvesiu iš pusiausvyros kitą žmogų, jis susinervins ir nuims nuo manęs visą negerumą: aš busiu sveikas, o jeigu tu kvailas ir priimi įsiskaudinimus – tai tu būsi ligotas. Čia ne karma veikia. Čia veikia žmogaus neišprusimas. Jis mano „kodėl man, tokiam geram žmogui, taip nesiseka?“. O kodėl tu „dirbti siurbliu“? Kodėl tu nuolat įsiskaudini, nuolat jauti nuoskaudą, pyktį, liūdesį? Kodėl tu nesugebi suvaldyti savo emocijų, savo minčių? Kartoju, karma čia niekuo dėta. Jei tu nori priimti iš kito žmogaus visą jo negerumą – tai laižyk savo žaizdas pats. Tu į savo žmogišką struktūrą įleidi kito žmogaus neigiamumą ir jeigu jo neperdirbi savo mintimis, jis nusėda į tavo kūną tam tikros ligos forma. Karma niekuo dėta, tu nesuvaldai savojo ego, tu pats kaltas. Bet, svarbiausia, kad į savąją žmogaus struktūrą prikiši neigiamumo, kuris net ne tavo. O apsivalyti turėsi pats. Tam reikalinga papildoma energija, vadinasi, reikia daugiau pastangų. Daugiau susikaupimo, daugiau savęs suvaldymo… (Bus tęsinys)

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *