Elohimas Apolonas

Dievo balsas

Sveika, čia Elohimas Apolonas.

Gyvendama Žemėje privalai išmokti įsiklausyti į Dievo balsą. Ne vien į savo vidinį balsą. Vidinis balsas pasako, kaip tu turi gyventi, kad tavo įsikūnijimas įgyvendintų savo siekius. Vidinis balsas pakuždės tau, kokie turėtų būti tavo siekiai ir uždaviniai.

Dievo balsą tu išgirsi tyloje. Ir jis tyliai tau pakuždės, ką tu gali padaryti vardan žmonijos. Kada Dievas kužda apie žmonijos gerovę? Tada, kai žmogaus esybė įsitvirtina materialioje plotmėje ir kai energijos, kurios buvo užspaustos ir neveiklios, atsipalaidavo ir įgavo savo galią. Įgavo galią – tai prisiminė Dievo joms suteiktą paskirtį. O energijos dirba vardan žmonijos. Žmogus dirba vardan savęs, vardan kitų. Bet ne dėl visos žmonijos. Asmenybei aktualu tik tai, kas asmeniška. Bet, kai suaktyvėja energijos, kai jos pajaučia išsiskleidimo jėgą, jos „prisimena“ už ką yra atsakingos ir jos dirba vardan žmonijos ir Visatos. Kiekviena energija, įeidama į žemiškąją plotmę, žino, ką ji turi nuveikti, vardan visos Visatos. Jos materializuojasi Žemėje su konkrečiu tikslu – papildyti Visatos erdvę tam tikros kokybės energija. Ir kai šios energijos „išsilaisvina“ iš žmogiškųjų blokų apsupties, jos pradeda savo veiklą. Ir taip žmogus išgirsta Dievo balsą savyje. Ir tai yra nuostabi akimirka. Susiformuoja „baltasis žmogus“. Tai yra, žmogaus struktūroje didžiąją dalį užima suaktyvuota energija. Vadinasi, žmogaus asmeniškumo kaip ir nelieka. Jo ego nebeturi jėgos. Pagrindinis darbas prasideda – energijų darbas žemiškoje plotmėje. Tada žmogaus protas nebėra pajėgus visko suvokti: kas, kaip, kodėl. Bet, jeigu atsipalaiduoji ir atsiduodi Dievo valiai, tai jis atiduoda save energijoms. Jo tikslų nebėra. Jo asmeninių siekių ir asmeninio gyvenimo nebėra. Yra atsidavimas dieviškajai energijai. Tiesiog, nebėra laisvos valios.

Yra Dievo valia , kuri konkrečiai išreiškiama per žmogų. Dievo balsas – tai jo valios išraiška. Ir žmogus jau atsiduoda jo valiai. Supratote, kad ego nebelieka. Nebėra prieštaravimo tam, kad tu, žmogau, nebeturi savo gyvenimo. Tu esi tik Visatos dalelytė per kurią teka galingos energijos ir kurios daro poveikį aplinkai, tiek Žemei, tiek Visatai. Šios energijos suvokia didesnius tikslus. Jos žino, ką gali pasiekti, kam to reikia, ką gali pasitelkti to siekiant. Tai sąmoninga energetika. Aukšto dažnio sąmoninga energetika. Ji vystosi kartu su žmogaus energetika. Vystymasis vyksta proporcingai. Nors žmogus savo valios ir nebeturi, bet sąmoningumas išlieka. Nes tai kūrybinė varomoji jėga. Be jos, energijos negali išsiskleisti. Jos tam neturi galios. Jos daug ką gali padaryti, bet tam tikrose žmogaus sąmoningumo ribose. Jos plečiasi, plečiantis sąmoningumui. Jos įsitvirtina, žmogaus protui keičiant kolektyvinę sąmonę. O kai kolektyvinės sąmonės didžiąją dalį sudarys energijų sklaida, tai Žemė įgys kitokias užduotis. Ne suformuoti asmenybę, o suformuoti bendradarbiavimą ir palaikymą tarp skirtingų pasaulių. Bendrystė. Ribos išnykimas. Tai nauji procesai žmogaus sąmonei. Bet šiandieną pakanka įvardyti, kas yra Dievo balsas. Tai energijų įsitvirtinimas žemiškoje plotmėje. Energijos yra aukšto dažnio, yra sąmoningos ir žino už ką atsakingos. Žino, kaip turi vystytis žmogus ir žmonija, kad padėtų Visatai formuotis ir išskleisti didžiąją Meilę ir Išmintį.

Žmogaus valios nebelieka. Yra Dievo valia. Ir laimingi tie, kuri supranta, kas yra Dievo valia. Ačiū jiems.

Elohimas Apolonas

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *