Hilarionas

Hilarionas: Atsiverkite Dievui

Tikėjimas – tai dovana, kurią reikia branginti, nes ji gali greitai išnykti. Kasdienėje rutinoje Tikėjimas gali išnykti, o tada išsikreipia ir vertybės. Žmogus nesusimąsto, kaip ir tikrųjų praleidžia dieną ir ar teisingai jis elgėsi. Bet, kai širdyje rusena Tikėjimas, tas jausmas neleidžia žmogui daryti klaidų. Tai sulaiko žmogų nuo neteisingų poelgių, išsiblaškymo, egoistinių pasireiškimų.

Tikėjimas žmogui labai svarbus. Be jo neįmanoma laikytis teisingos gyvenimo krypties. Bet tai turi būti visiškai suprantama ir net nebediskutuojama tema. Šiandieną pokalbiai turėtų kryptį rimtesne tema. Pamirškite savo įsitikinimus, prieš pradėdami skaityti toliau.

Žmogus, atėjęs į Žemę, susiduria su daugybę pasipriešinimų jo kūrybai. Jeigu mes susitiktume prieš du tūkstančius metų – pokalbio tema būtų vienos krypties. Dabar pokalbio tema yra privaloma kitokia. Ir ne todėl, kad būtumėte labai pažengę į priekį, o todėl, kad jūsų bendras energetinis lygis labai smuko. Jis yra daug žemesnis nei prieš du tūkstančius metų. Tada žmonių suvokimas buvo lengvesnis, labiau priėmė Dievą į savo širdį, labiau suvokė ir gerbė gamtą. Šiuo metu yra labai gerai išsivysčiusi žmogaus logika, protas. Jis gali sukurti nuostabius techninius dalykus, bet visa tai neturi prasmės. Žemė, šiandieną, yra vaikų žaidimo aikštelė. Patys kuriate problemas, patys ieškote sprendimų. Tai gal ir reikėtų pirmiausia išmokti nustoti ieškoti problemų visur: tiek savo gyvenime, tiek aplinkoje. Išmokite džiaugtis tuom, ką turite. Išmokite mėgautis išaušusia diena. Jūs prabundate ir pradedate nuo minties apie problemą – kas šiandieną laukia, ką reikia padaryti ir t.t.  Nebėra mėgavimosi paprasta akimirka. Jūs iš lovos dar neišlipę save apipilate problemomis, o juk tą akimirką tikrai galėtumėte pasimėgauti naujos dienos pradžią. Jus juk gyvenate Žemėje ne amžinai. Bet kuris darbas neturi prasmės. Jūs mirsite, o jūsų darbai taip ir liks nepabaigti. Gal ir baigti, bet ar kam reikalingi? Gyvenimas keičiasi, jūsų techniniai darbai tikrai nereikalingi (nebent būtumėte mokslininkai ir be jūsų išradimo Žemė žūtų. Bet ar yra tokių išradimų?). Kai galvojate apie mirusius tėvus, ką prisimenate: kiek jie dirbo? ar kaip jie sugebėjo išreikšti meilę jums? Ir kas svarbiau? Žinoma, jeigu nepatyrėte meilės, tai net negalite atsakyti į šį klausimą, tada lieka ieškoti ką jie gero nuveikė. Žinoma, surastumėte, bet ar nuo to jums geriau. O jeigu prisimintumėte jums dovanotą meilę – tai jaustumėte gyvenimo pilnatvę iki pat savo mirties valandos.

Supraskite, tai, kai jūs turite milijoną darbų ir neturite laiko atkreipti dėmesio į artimą – tai jūsų didžiulė problema. Jūs formuojate karmą ir jūs darote neteisingus sprendimus, suformuojate netinkamą energiją, kurią reikės perdirbti. Truputi gąsdinu, bet su jumis neįmanoma susikalbėti. Aiškiai sakau: mėgaukitės gyvenimu, mėgaukitės paprastumu, įsiklausykite į gamtą, įsiklausykite į artimo žmogaus širdį. Atsipalaiduokite, neskubėkite – mėgaukitės. O jūs vis tiek darote savo: man reikia padaryti tą ir aną. Taip, „tau reikia“, o man, Dievui, to nereikia. Man reikia tavo šilumos, atsipalaidavimo, mėgavimosi gyvenimu. Aš nesukūriau pragaro. Jūs jį tokį suformavote savo Žemėje. O paskui šaukiate :“Dievas baudžia“. Kada gi įsisąmoninsite – Jūs kūrėjai savo gyvenimo. Kokią mintį sukūrei, tokią aplinką ir turite. Ar patenkinti savo aplinką?

Prieš du tūkstančius metų žmogus mokėjo girdėti Dievo šnabždesį. Dabar tai sunkiau padaryti, nes vibracijos žemos. Žmogaus ir aplinkos. Bet juk nuolat ir kalbame: išmokite kelti vibracijas. Kasdien. Nežinote kaip tobulėti, ką veikti? Viskas bus aišku, bet tik palaipsniui. Neperžengus laiptelio, suvokimas neatsivers. Jokie užrašai nepadės, jei nesistengsite savęs suvaldyti, savąjį ego atpažinti ir suvaldyti. Žinote, kas jums sudėtinga? Ego atpažinimas. Kai kada esate susiformavę tokį nuostabų įvaizdį sau apie save, kad ego ir nepajuntate. Todėl, kad įvaizdis sau suformuotas nuostabus. „Ir kaip to nesupranta kiti“ – pagalvosite. „Aš toks nuostabus žmogus, o to niekas neįvertina“. Jeigu taip mąstote – vadinasi jūsų ego didžiulis. Ir jis meistriškai palaiko jūsų sukurtą įvaizdį. Iš tiesų, tokiems žmonėms pajusti tiesą labai sunku. Nes tiesa nepraeina pro jūsų sukurto įvaizdžio filtrą. Žmogus net neišgirsta pašnekovo, jeigu jūsų pasakyta mintis neatitinka jo suformuoto įvaizdžio filtro. Ta mintis nepasiekia žmogaus sielos. Nepasiekia. Ir tas žmogus tik egzistuoja. Jis tarnauja sau, jis garbina tik save. Žinoma, būna ir kitas nukrypimas. Kai garbinamas kitas žmogus. Kai kito žmogaus tiesa pati tikriausia.

Supraskite, jūs galite šimtu procentu atsiverti tik Dievui. Ne sau, ne artimam žmogui, bet tik Dievui. Nes jūs jo dalis. Nesvarbu, kad esate kažkieno vaikai ir jumyse teka tėvų kraujas. Jūs turite tėvus gerbti, bet atsiverti galite tik Dievui. Tai apsaugos jus ir nuo įsiskaudinimo, prisirišimų ir t.t.

Atsiverkite Dievui, ir kai kasdien seksite mintis ir elgesį, jūs apsivalysite, atsikratysite to, kas ne nuo jūsų, kas jūsų, bet seniai nereikalinga ir tada jūsų suvokimas plėsis. O kai suvokimas plėsis – gausite daugiau žinių. Nes jūs sugebėsite išgirsti reikalingas žinias. Jūsų filtras neblokuos informacijos. Sėkmės jums.

Su meile, Hilarionas

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s