Ciceronas

Netvarka mirusiųjų pasaulyje

Vadink mane Ciceronu.

Energija, gauta iš Didžiojo Šaltinio, koreguoja aplinką. Tai nėra paprastas aplinkos papildymas energija. Ši energija iš esmės darbo pokytį toje aplinkoje, kurioje ji išsiskleidžia. Tampi atsvaros tašku naujų pokyčių Žemėje. Turi būti tvirta kaip uola. Tikėjimas ir pasitikėjimas turi būti absoliutus. Jokios baimės, jokių abejonių. Sumaištis ir nerimas ir taip vyrauja, kas būtų jei tu nesuformuotum ramybės ir pasitikėjimo. Parodėme tavo silpnąją pusę – tu per gera žmogiškąja prasme. Daug metų tą „gerumą“ laužėme tavo tiesioginiame darbe. Nereikia gerumo sumaišyti su gailesčiu. Kiekvienas išgyvena tai, ko nusipelnė. Bet kur ir bet kada. Gailesčio ir užuojautos neturi būti. Tik supratingumas ir palaikymas. O palaikyti gali savo vidine ramybe ir harmonija. Mokykis šį jausmą išugdyti ir sustiprinti. Dievas keičia žmonijos vystymosi kursą. Ateina laikas kardinaliems pokyčiams. Kaip tie pokyčiai palies jus kiekvieną – kalbėsime vėliau. Dabar lieka paprašyti: nuolat bendraukite su aukštesnio sąmoningumo energija. Išlaikykite minčių kryptį. Dievas žino jūsų galimybes. Su laiku tai jūs suprasite ir patys.

Labai daug yra problemų su mirusiųjų pasauliu. Žmonės gyveno neteisingai, buvo paklydę savo pasirinkimuose ir po mirties jie „užstringa“. Trūksta energijos atsijungti nuo Žemės materialaus pasaulio. Vadinasi, daugybė sielų nebegali vystytis. Užstrigo. Kai užstringa, siela nebegauna energijos – silpnėja. Kiekviena užstrigusi siela silpnina esybę. Sekantis įsikūnijimas (jeigu dar galės toks būti) bus dar sunkesnis dėl silpnos energetikos. Luošų dvasiškai ir fiziškai tik daugės. Kas padės tada žmonijai išlikti? Ar daug bus įsikūnijusių sielų, kurios ne tik save išlaikys, bet išlaikys ir silpnuosius? Problema yra dėl Žemę gaubiančio žmonių sukurto negatyvumo. Bet dar didesnė problema yra užstrigusių sielų tarpsnis. Norint joms atsilaisvinti, reikia išspręsti daugybę žemiškų dalykų, o žmonės to nemoka ir nesugeba. Ne visados pakanka melstis ar atleisti mirusiajam. Kai kada reikia, kad jis (mirusysis) susivoktų, ką neteisinga padarė ir kaip galėtų atitaisyti padėtį. Ir kaip suprantate, be mūsų pagalbos to padaryti neįmanoma.

O jeigu norite padėti žmonijai vystytis, būtina padėti mirusiųjų pasauliui. Nes užstrigusios sielos trukdo esybės vystymuisi. Esybei trukdo vystytis ne tik jūsų negatyvumas, kiti įvairūs blokai, bet ir pomirtinis jūsų pasaulis. Labiausiai galėtume padėti, kad patys suvoktumėte padėtį, jog prieš mirtį būtina atleisti, visus nuoširdžiai pamilti, atsisakyti savo pagiežos, nevilties, liūdesio ir su džiaugsmu grįžti į Dievo namus. Mirtis neturi suteikti skausmo. Mirtis – tai tik vienas laiptelis aukštyn (arba žemyn).  Padėkite sau, suformuodami naują/seną idėją – mirtis ne išimtis. Visi tuo keliu eina. Nereikia to dramatizuoti. Viskam savas laikas, savas kelias. Šis procesas turi būti išgyvenamas normaliai ir paprastai. Jūs nemirštate su visam. Jūs toliau gyvensite, toliau susijungs likimas su mylimais žmonėmis. Vėliau net prisiminsite buvusių gyvenimų artimuosius. Dabar tai blokuojama dėl jūsų tolerancijos stokos, dėl jūsų jausmų nevaldymo ir t.t. Bet ateityje galėsite prisiminti tiek buvusius gyvenimus, tiek buvusius artimuosius. Tik negalima prie jų prisirišti. Nesvarbu, kad jie buvo tavo artimieji. Visu pirma, jūs esate asmenybės, kurios turi išreikšti Dievo valią. Ir jūs visi viename lygyje sueinate į vieną tašką – didįjį Šaltinį. Nesvarbu, kas buvo artimieji, nes jūs kiekvieną žmogų turite mylėti kaip patį brangiausią draugą. Be išimčių ir prisirišimų. Todėl neprisiriškite prie mirusiųjų. Jie eina kitu keliu tolyn. Gal susitiksite, o gal ir ne. Bet dėl to liūdėti nereikia. Nustokite dramatizuoti mirtį. Tai natūralus procesas. Kodėl nedramatizuojate, kai vaikas gimsta? Juk jis ateina į sunkesnes sąlygas – į žemų vibracijų pasaulį. Žmogui ta akimirka sudėtingesnė. Tik kūdikiui sąmoningumas labai apribotas, kad nepatirtų šoko, pamatęs kur pakliuvo. O Žemėje gyvendami įgaunate sąmoningumą, tai ir mirčiai pasiruoškite sąmoningai ir ramiai, tiek artimųjų, tiek savo mirties atžvilgiu. Pasitikėkite Dievu, paprašykite jo pagalbos, kad jis padėtų mirštančiajam žengti į savo lygmenį lengviau ir laisviau, kad nereikėtų užstrigti tarp Žemės ir Dangaus.

Netvarka Žemėje, bet netvarka ir mirusiųjų pasaulyje. Jūs su savo neteisingu elgesiu pridarote žalos tokios, kokios net neįsivaizduojate. Užkemšate erdvę įvairiais blokais, sustabdote sielos vystymosi po žmogaus mirties, naikinate aukštų oktavų energiją savo neveiklumu ir bailumu. Atsibuskite pagaliau ir sutvarkykite, tai ką pridirbote.

Su meile ir tikėjimu

Ciceronas

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s