Vairočana

Krištolas

Aš atėjau. Aš, Vairočana, kalbėsiu apie pokytį, kuris laukią žmonių. Žmogaus sandara keisis. Kūno ląstelės kitaip funkcionuos. Jos leis žmogui ilgiau išbūti budriam, aiškiau suvokti aplinką, leis aprėpti platesnį mąstymo horizontą ir vertikalą.

Reikia jau dabar pradėti taikytis prie naujų pokyčių. Savo loginiu aštriu protu neatmeskite to, kas „nenatūralaus“ vyksta su jumis dabar. „Natūralu“ yra tai, kas sena. Pavyzdžiui, kaip jūs galėsite skraidyti, jeigu esate įsitikinę Žemės traukos dėsnio teisingumu (tai natūralu). Bei jis blokuoja jūsų mąstymą. Štai kodėl elohimas Matrica nori pakeisti kolektyvinę sąmonę. Todėl, kad ji neatitinka naujojo pasaulio suvokimo. Todėl, kad kolektyvinė sąmonė paremta jūsų mokslinėmis teorijomis ir įrodymais, dėsniais, kurie neleidžia keisti iliuzijos. O iliuzija ir lieka iliuzija. Ją visados įmanoma pakeisti. Vadinasi, žmogus galėtų pakilti nuo Žemės, jeigu tai leistų įsitikinimai, prisirišimai prie teorijos. Juk dinozaurai skraidė ir jie yra daug sunkesni už žmogų. Ereliai skraido, jie sunkesni už vaikus, o jų neveikia Žemės traukos dėsniai. Kodėl vienus veikia traukos dėsniai, o kitų neveikia? Žmogų veikia jo sąmonė. Jo pasaulio suvokimas.

Galėtume neaiškinti jums naujų tiesų, gyvenkite taip, kaip lyg šiol gyventa. Tik bėda, kad mes matome ir suvokiame daugiau už jus. Ir mes matome eilinį civilizacijos žlugimą. Šito nereikia. Kadangi jūsų tarpe yra žmonių, kurie savo širdimi gali mus išgirsti, mes kalbame, mes mokome ir keičiame jūsų pasaulį per jūsų sąmonę. Daug žmonių, tikinčių Dievu ir suvokiančių (bent jau stengiančių suvokti) jo galią, žino – pasaulis turi išlikti. Ir turi prisiderinti prie naujai kintančių dalelyčių, prie naujai formuojamos aplinkos. Iš beždžionės iki dabartinio lygio jūs keitėtės labai neprieštaraudami vykstančiam procesui. Bet, ėmėte ir sumąstėte, kad vystytis užtenka ir galite gyventi nebetobulindami savęs. Nes išorę visai gerai ištobulinote, o vidų tobulinti sunku. Sunkumas didesnis, nei tyras ketinimas keistis. Motyvacijos nebėra, o tai ir blogiausia. Kaip gali kažko siekti, jei neturi tam motyvacijos. Per prievartą sunku keisti įsitikinimus ir įpročius. Kai kada tai sunku daryti ir su stipria motyvacija, o be jos – beveik neįmanoma. Žmogus aptingo. Pradėjo „slysti“ gyvenimo paviršiumi. Jis žino, vienaip ar kitaip, gyvenimas vis tiek praeis. O laikas dabar taip sparčiai bėga, kad gyvenimas praeis dar greičiau. Ir dėl kažko labai stengtis kaip ir nebėra prasmės. Nebėra prasmės, jeigu tu gyveni vienadienį gyvenimą. Gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Tu suvoki gyvenimo tempą ir suvoki, kad laikas greitai  bėga. Ir tu nebežinai ko iš tikro reikia siekti. Tai lieka gyventi „paviršiumi“ – pasimėgauti tuo, ką tau aplinka geriausio pasiūlo, neįsileidžiant į vidų rimtų jausmų (tuo labiau, kad žinote, jog prisirišimų neturi būti, reikia mėgautis akimirka ir t.t.) ir gyvenate, dėl nieko nepersistenkdami. Jūs mėginate pritaikyti naujas žinias. Bet suvokimas tų žinių yra klaidingas.

Mėgautis šia akimirka – tai ne imti iš gyvenimo, ką jis duoda geriausio, bet tau reikia gyvenimui atiduoti, ką turi savyje geriausio. Ir tada mėgautis akimirka. Jūs turite įsisąmoninti naują žinią: gyvenate amžinai, vadinasi turite išmokti išnaudoti dabartines galimybes. Jos buvo suformuotos tam, kad kažką išmoktumėte, suvoktumėte, atidirbtumėte karmą. Lengviausia pasakyti, aš juk karmą atidirbinėju, ko dar reikia. Karmą atidirbate savaime, ne tam suformuotas kūrybingas žmogus. Žmogus yra kūrėjas savojoje erdvėje. Ir jis turi suvokti, kad šios dienos gyvenimas – tai tik tinkamiausia vieta išraiškai. Nes kitame įsikūnijime bus kitokia išraiška. Kitokios situacijos, kitokie žmonės ir tu vėl kursi. Vėl analizuosi ką iš tikro gali ir kodėl kažko negali. Ką savyje turi pakeisti, kad galėtum laisvai kurti. Jūs nustokite gyventi nuo gimimo iki mirties. Nustokite manyti, kad gimėte su tam tikru charakteriu, kurio negalima keisti. Jūs gimėte su tam tikrais charakterio bruožais būtent tam, kad išsiaiškintumėte ar jie padeda jums vystytis ar trukdo. Jeigu trukdo, vadinasi jų reikia atsisakyti. Charakterio bruožas – tai nėra kažkokia vertybė, kurią reikėtų išsaugoti. Atvirkščiai, charakteris dažniausiai būna suformuotas toks, kad kuo daugiau turėtum savyje įveikti tam tikrų bruožų, įpročių ir keistis. Ir aplinka suformuojama tokia, kurioje galėtum geriausiai išryškinti savo charakterio netinkamus bruožus ir juos pakeisti. Tu esi kūrėjas.

O kūrėjas turi būti švarus. Kaip krištolas. Jis negali savyje nešiotis nereikalingo bagažo. Negali būti „sunkių“ jausmų, „sunkių“ vertybių. Žemės energetika ir taip perpildyta neigiamumo, o jūs ją galite atlaisvinti, atlaisvindami save nuo sunkių jausmų, blogų įpročių, nuo tam tikrų charakterio bruožų, kurie trukdo atsiverti Dievui ir priimti kitą žmogų visiškai atvira širdimi. Nei vienas sutiktas žmogus, nei viena kito žmogaus ištarta replika neturi tavęs užgauti, neturi įskaudinti. Viskas turi pereiti per tave kiaurai, tavęs neužgaunant ir negana to, tai, kas negero išėjo iš to žmogaus, turi pakeisti. Turi sušvelninti situaciją, turi padėti tam žmogui pakeisti mintį ar jausmą iš neigiamo į teigiamą. Bet tas keitimas neturi iššaukti neigiamų emocijų nei tau, nei kitam žmogui. Tik atvira širdimi ir begaline meile apgaubdamas žmogų, tu galėsi pakeisti jo skleidžiamus virpesius.

Kūrybos jūs turite daug daugiau, nei suvokiate. Bet to, kol kas nesuvokiate dėl savo pačių žemų vibracijų. Kad ir kokiu geru ir nuoširdžiu gali save laikyti, tai dar nereiškia, kad ir tavo vibracijos aukštos ir kad tu gali keisti kitą žmogų.

Kito žmogaus negali keisti. Negali. Tu kišiesi į jo gyvenimo erdvę. Jis turi norėti pats keistis. Jis turi jausti tavo pokyčius, jais džiaugtis, mėgautis ir turi norėti to siekti pats. O tu tada, apgaubdamas jį savo begaline ir atvira meile, jam padėsi. Padėsi, suformuodamas aukštų vibracijų aplinką.

Ir jeigu tu sakai – aš esu geras, bet jis blogas ir dar manęs neklauso, kai kam aiškinu, kaip turi keistis, tai, atleiskite, didesnio egoisto nemačiau. Taip mąstydami jūs dar nesuvokiate, kas yra tikroji meilė it tikrasis gėris. Mokytis tikrai turite ko, tobulėti tikrai turite kur. Klysti – ne problema. Problema manyti, kad nieko nereikia keisti. Jūs gi žmonės, mes aiškiai matome jūsų siekius ir paklydimus. Ir ne viskas yra taip, kaip jums atrodo.

Su meile ir pagarba,

Vairočana

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s