Abraomas

Viename poliaus gale yra Dievas, kitame – žmogus

Abraomas.

Aš noriu pakalbėti apie pažangą. Žmonijos pažangą per tuos kelis tūkstančius metų. Žmonija, palyginus su Visata, egzistuoja labai trumpą laiką. Visatoje yra daugybė gyvybės formų. Vienos labiau materialios, kitos mažiau materialios. Vienos sąmoningos, kitos – nesąmoningos. Kiekviena nauja forma prasideda nuo paties materialiausio taško. Suvokimas yra labai ribotas. Bet einant laikui, suvokimas plečiasi, sąmoningumas didėja. Ir gyvybė įgauna veikimo laisvę. Tai yra, atsiranda veiksmas, kurį lydi tam tikras sąmoningumas. Sąmonės nėra – veiksmo nėra. Veiksmo nėra – sąmonės nėra. Todėl atkreipkite dėmesį į savo veiksmus. Sąstingis veiksme – sąstingis sąmonėje. Žmogus, žiūrėdamas televiziją ar sėdėdamas prie kompiuterio – žinoma, mąsto, bet jo išraiška silpna. Veiksmo mažai – sąmonė atbunka. Yra daug šiuolaikinių darbų, kuriuos žmogus atlieka sėdėdamas ar stovėdamas. Bet jis kuria – yra veiksmas. Kai žmogus atbukinęs savo sąmonę tik stebi įvykius – jis nesivysto. Jeigu nesugalvoji kūrybinio darbo, tai imkitės fizinio darbo. Judesys pralaisvins sąstingį jūsų mąstyme. Ir aš noriu pasakyti – nėra tobulėjimo, jei nėra veiksmo.

Turi kasdieniame gyvenime išreikšti naują suvokimą. Gauni žinią, apmąstai, suvoki. Tai puiku, bet jeigu ji ir liks tik tavyje, tai jau sąstingis. Energija neprateka. Turi laikytis naujų vertybių, turi pritaikyti žinias kasdieniame gyvenime. Vien priimti informacijos – nepakanka. Be informacijos jums sunku eiti teisingu keliu, bet jei šios informacijos nepritaikysite kasdieniame gyvenime – jūsų pažanga bus labai ribota. Patiko išgirsta mintis – įgyvendinkite ją. Sakom: svajokite, tai svajokite. Sakom: padaryk gerą darbą – tai ir daryk jį. Turi būti veiksmas. Veiksmas išskleidžia energiją. Veiksmas ne vien fizine prasme. Veiksmas savo mintyse (kai jas suvaldai), veiksmas savo jausmuose (kai juos suvaldai), savo kasdieniuose pokalbiuose, savo bendravime, aplinkos veikloje. Viena teorija, be praktikos neduoda naudos. Turi idėją išgyventi. Pavyksta, nepavyksta, bet reikia. Reikia nuolat mėginti išgyventi apie ką sakome. Sakome: tikėk ir pasitikėk Dievu. Ar atiduodi spręsti savo likimą Dievui? Ne. Valdai jį pats. Nėra pasitikėjimo, nėra pripažinimo idėjos, kad Dievas suformavo mūsų kelią.

Teoriškai daug ką priimate, bet praktiškai taip nesielgiate. Kaip jūs suprasite naujas žinias, jeigu neįvykdysite dabartinių nurodymų? Neįmanoma tobulėti tik perskaičius, tik išgirdus informaciją. Jūs praplečiate akiratį, bet netobulėjate. Galite išklausyti daugybę brangių seminarų, bet paprastas nuoširdus žmogus daug daugiau išskleidžia į aplinką gėrio, nei tas, kuris nuolat klausosi „protingų“ žmonių. Klausytis nepakanka. Reikia veikti. Reikia išskleisti gerumą, nuoširdumą, paprastumą. Negalima savęs sureikšminti, darant gerus darbus. Blogų darbų visai nedarykite. Yra labai daug smulkmenų, kuriose jūs vis dar pasimetate, klystate ir nėra tobulėjimo.

Tobulėjimas negali vykti aplink jus. Jis gali vykti tik tavyje. Tai, pirmiausia, nusiraminkite, susikaupkite, įeikite į save. Suvokite save, ką iš tikro vertinate, ko negalite atsisakyti, kas skaudina, kas dar žeidžia tave. Ar bendrauji su Dievu, ar išskleidi meilę, ar parodai pagarbą Išminčiai. Tobulėti galima tik savo viduje. Jei išklausyta žinia tau padeda save keisti – tai puiku. Bet jeigu ją išklausai tik tam, kad klausytum – tai to nepakanka. Nepakanka žinoti kas tu buvai, kas tavęs laukia ateityje. Niekas neturi prasmės, jeigu tu čia ir dabar neformuoji savęs kitokio. Išklausyta ar perskaityta žinia tik pripildys tavo indą. O jis turi būti švarus. Į jį turi tekėti mūsų energija, dieviškoji energija. Nekaupkite į savo indą (savo vidinį kūną) kitų žmonių energijos. Tai ir lieka kitų žmonių energija. Save turite nuolat keisti, nuolat bandyti pajusti kitokią aplinką. Naują pasaulį jūs turite sukurti. O kaip jis susikurs be jūsų pastangų? Mokyti kitų jums nereikia. Keisti kito žmogaus jums nereikia. Reikia tik save mokyti ir keisti. Tik save. Nes tai tavo sielos užduotis. Nes tai tau Dievas suformavo vystymosi programą. Ir tik tu pats atsakai už savo veiksmus prieš save ( prieš Dievą).

Viename poliaus gale yra Dievas, kitame – Tu. Tų „galų“ artėjimo tempai priklausys konkrečiai tik nuo tavęs. Ne nuo kaimyno ar draugo, tik nuo tavęs. Poliai artėja. Visi. Poliai, kurių viename gale Dievas – kitame žmogus, taip pat artėja. Pasaulių susiliejimas apima viską. Sėkmės tai suprasti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s