Hasilionas.
Mylim mes žmogų. Tai Dievo ląstelė, kuri kvėpuoja ir gyvena vardan Dievo energijos. Mes suvokiame, kokią rimtą užduotį Žemėje atlieka Dievo suformuotas žmogus. Todėl siekiame jam padėti. Padėti suvokti savo gyvenimo tikslą, prasmę, egzistencijos prasmę. Be šito žmogus užsiblokuoja ir išgyvena tik trumpalaikį, vienadienį gyvenimą, kuris jo nedžiugina. Mirties akimirkoje (išėjimo iš Žemės erdvės akimirkoje) dauguma žmonių taip ir lieka nesupratę, kodėl jie gyveno. Jie pajaučia, kad to, ko siekė, dėl ko stengėsi, kovojo, dirbo, iš principo, neturi reikšmės, kai tu miršti. Viską palieki. Tai ko reikėjo, kad mirdamas nesijaustum nelaimingai? Reikėjo meilės, reikėjo žmogiško artumo ir bendrumo, reikėjo sąlyčio su Dievu, kad mirdamas žinotum – grįžti namo. Grįžti ten, kur vyrauja begalinė meilė. Tai lieka klausimas, ar tu, gyvendamas Žemėje, sugebėjai atiduoti nors dalelytę tos meilės, kurią su savimi atsinešei? Ar vis tik, palikai ją kažkur užsispaudęs, nei pats ja pasidžiaugei, nei kitam atidavei. Kodėl ligos formuojasi? Nes užstringa kūno funkcionavimas. Kūnas turi perduoti meilę, kurią tu atsinešei, o tu jos neatiduodi. Vadinasi, tikrasis kūno funkcionavimas užstringa – neatlieka tikrosios paskirties. Mylėk gamtą, mylėk žmogų, mylėk Dievą ir mylėk save. Nes tu esi visa to dalis. Gerbk save ir elkis garbingai. Nėra didesnės užduoties žmogaus gyvenime – kaip tik materialioje aplinkoje iš funkcionuoti meilės energiją, kurią tu atsinešei iš subtiliojo pasaulio. Su meilės energijos išskleidimu prasideda žmogaus kūryba. Sunku apie kūrybą kalbėti, nes neišskleidus meilės, nesusiformuoja suvokimas, kas yra kūryba. Bet džiugu matyti, kaip jūs stengiatės. Kaip stengiatės užmegzti ryšį su savo aukštesniuoju (vidiniu) Aš, kaip stengiatės pakalbinti Dievą, kaip stengiatės nuvyti blogas mintis ir niūrius jausmus. Iš tiesų, aplinka sudaro visas sąlygas žmogui būti laimingam. Pirmiausia turi suvokti, kas iš tikro tave daro laimingu ir kur galima rasti laimę.
Laimę galima rasti netikėtose vietose, netikėtose situacijose. Neužsidarykite, neužsisklęskite ir netingėkite ieškoti to, kas tikrai džiugintų jūsų širdis. Juk Dievas yra sakęs loterijos lošėjui: nusipirk bilietą ir aš tau padėsiu. Bet, jeigu tu nedarai jokių pastangų, kaip tau Dievas padės? Jis į namus neateis ir neatneš ant stalo Laimės, nes tu gi nežinai, kas iš tikro yra laimė. O kas yra tavo laimė? Ne pagal visuomenės normas, ne pagal kažkieno nustatytas taisykles. Pagalvok – kas tau suteikia tikrą laimės pojūtį? Kur būdamas ir ką veikdamas tu jaustumeis laimingas? Išmėginkite ką nors naujo. Ieškokite naujumo, nes prisiminkite, rutina ir elgesys pagal senus įpročius, suformuoja depresiją – tai laimės antonimas. Vadinasi, ieškokite naujų potyrių, pasielkite, kaip nesate įpratę. Atverkite savo širdis ir protą naujam pažinimui, naujam potyriui. Gal jums pavyks pajusti laimę, gal jums pavyks atskleisti meilę?
Pasistenkite gyventi taip, kad jaustumėte begalinį dėkingumą Dievui už suteiktą progą gyventi ir mirties – išėjimo – laikotarpyje džiaugtumėtės, kad pavyko Žemei ir žmonėms atiduoti tai, ką gražiausio savyje turėjote: savo meilę.