Motina Marija

Šventų Kalėdų laukimas

Marija.

Švelnios ir atidžios meilės dėka pasaulis vystosi. Kiekvienas nuoširdus prisilietimas, rankos paspaudimas, apkabinimas leidžia meilės energijai išsiskleisti. Leidžia ja pasidalyti su kitu ir priimti iš kito. Svarbu ne tik duoti, svarbu mokėti ir priimti. Priimti dovaną, priimti komplimentą, priimti gerus palinkėjimus. Duodami dar sugebate atsiverti, priimdami – sunkiau. Manote, kad tai savaime suprantama, nelabai reikalinga. Gal dovana ir nelabai reikalinga, bet reikalinga priimti siunčiamą meilės, gerumo, dovanojamo džiaugsmo energiją.

Ateina švenčių metas. Pradedate skubėti ir tada pradedate atmestinai dovanoti ir atmestinai priimti dovanas. Todėl noriu jūsų paprašyti. Jeigu jau Kalėdas pavertėte linksma švente, tai bent išmokite priimti dovanas, išmokite tinkamai jas įteikti. Pagarba žmogui svarbiausia, tiek mažam, tiek suaugusiam. Kalėdų šventimas dabar mažai atitinka tikrąją prasmę. Jau nesakau „šventų Kalėdų“ šventimą, nes tai jums liko kaip Kalėdų šventė, praradusi savo tikrąją prasmę ir suteikianti didžiulės sumaišties ir skubėjimo laikotarpį. Bet yra, kaip yra. Tikrosios šv. Kalėdų nuotaikos nebesugrąžinsi. Bet galima šiuo laikotarpiu pasinaudoti, nes tu gali aplankyti senus draugus, giminaičius ir nuoširdžiai su jais pabendrauti, atsiprašyti, jei to reikia, padovanoti savo meilę, supratingumą, džiaugsmą. Šis laikotarpis leidžia būti jums geresniems, neįsipareigojant ir nesukeliant nereikalingų klausimų. Žinoma, taip neturėtų būti. Jūs visatos galite ir privalote skleisti gerus jausmus, bet tai daryti suvaržo jūsų visuomeninės normos, įpročiai. Todėl norisi paraginti, ateinančiu laikotarpiu neskubėkite ieškoti dovanų, o skubėkite aplankyti artimuosius ir su jais nuoširdžiai pabendrauti.

Dovanokite džiaugsmą, linksmą nuotaiką, jei reikia atidumą, supratingumą. Apkabinkite vienas kitą, nuoširdžiai pasveikinkite viens kitą. Dalinkitės savo gražiais jausmais.Todėl pirmiausia, keliaudami aplankyti artimą žmogų ne svarstykite, ką jam nupirkti, o pasižiūrėkite į save, su kokia nuotaika važiuojate jo aplankyti. Dėl pareigos jausmo ar todėl, kad jo pasiilgote. Važiuodami dėl pareigos, jūs nenusivežate gerų jausmų, jūs nedovanojate savo meilės, tai koks skirtumas, kokį daiktą nuvešite – jis nespinduliuos gera aura. Važiuokite, nes mylite artimuosius, nes pasiilgote jų, nes jums smagu ir gera su jais pabūti. Jei reikia, važiuokite atsiprašyti, važiuokite atleisti. Tik nebūkite abejingi ar susireikšminę. Tokiu atveju, jūs nieko nesugebėsite padovanoti, net nuvežę brangų pirkinį.

Šventų Kalėdų laikotarpis skirtas vidiniams apmąstymams. Pažinimui savęs, suvokimui savo prasmės. Šis laikotarpis turi pasižymėti ramybe ir susikaupimu, ne dėl religinių nuostatų – advento, bet todėl, kad šiame laikotarpyje labiausiai valosi žmogaus karma. Prieš naujų metų sezoną kiekvienam žmogui reikalinga įvertinti savo buvusius poelgius, reikalinga suprasti kaip jis sugebėjo pasikeisti, kaip jis sugebėjo išreikšti Dievo valią.

Šiuo laikotarpiu reikia išvalyti save nuo susikaupusių nuoskaudų, atleisti tam, kas tave įskaudino, atsiprašyti, ką tu įskaudinai. Per skubėjimą jūs nesugebate įvertinti savo poelgių, savo išgyvenimų. Todėl ir suformuotas advento laikotarpis – ramaus apmąstymo, savęs įvertinimo laikotarpis. Kaip tu gali formuoti ateities planus, jei nesugebėsi įvertinti to, ką pasiekei. Ir ne išorinėje veikloje, o savo vidiniame pasaulyje. Juk ne vienadienis gyvenimas svarbus jūsų brendimui, o visuma. Sielos brendimas per daugybė įsikūnijimų. O jeigu tu įvertini tik materialius pasiekimus, tai sielos brandos nesugebėsi įvertinti. Nesugebėsi nusistatyti kriterijų, ko turėtum siekti ateityje, ką turėtum išgyventi, kaip save patikrinti. Ar advento laikotarpis dabar pas jus ramaus susikaupimo metas? Nepanašu. Tai kaip galite užsiprogramuoti vidinę harmoniją ateinantiems metams, jei to nesugebate išjausti tam tinkamiausiu laikotarpiu?

Aš, kaip motina Marija, prašau savo vaikų, nustokite kelti sumaištį savo gyvenime. Atsipalaiduokite, raskite (ir norėkite rasti) laiko vidiniams apmąstymams, vidiniam pokalbiui su Dievu. Kalbėkite su manimi, su Jėzumi, su savo vidiniu Aš. Bet apmąstykite, koks jūsų gyvenimas: jus laimingas ar nejaučiantis gyvenimo džiaugsmo? Jeigu nejaučiate džiaugsmo, malonumo gyventi – tai kas su jumis atsitiko? Ir niekada nekaltinkite aplinkos. Tik jūs patys atsakingi už savo gyvenimą ir savo išgyvenimus. Išsiaiškinkite priežastį, kodėl taip yra. O tam reikia būti su savimi labai sąžiningu, reikia suvokti ir pripažinti savo klaidas. Savo vidines klaidas. O tam dabar geriausias laikas – advento, susikaupimo metas – karmos apvalymo metas. Nustokite kelti sumaištį ir skubėjimą, o susivokite savyje. Grįžkite į save. Pagalvokite, kodėl Dievas leido jums įsikūnyti čia ir dabar ir kaip jums sekasi gyventi pagal jo valią?

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s