Kas yra laikas? Tai atkarpa gyvenimo materialiame pasaulyje. Jūs laiką skaičiuojate nuo gimimo iki mirties. Visumoje laikas neturi prasmės. Yra amžinybė ir amžinybėje funkcionuoja gyvenimai. Vieno pasaulio, kito pasaulio, bei visos didingos Visatos gyvenimai. Bet jie egzistuoja amžinai. Yra tik materialaus pasaulio laikas, kuris aktualus žmogui. Žemei laikas neaktualus. Nesvarbu, kad žiemą keičia pavasaris, o pavasarį vasara ir t.t. Bet visados yra žiema, visados yra vasara. Niekas iš esmės nesikeičia. Koks skirtumas ar tu savaitės pradžioje įsimylėjai ar savaitės pabaigoje. Laikas tam neturi reikšmės. Vadinasi, žmogaus išgyvenimams, žmogaus patirčiai laikas nesvarbus. Žmogaus brandai laikas nesvarbus. Jis reikalingas kaip atskaitos taškas: nuo atėjimo į Žemę ir išėjimo. Nes išeini į tą erdvę, kur jau buvai. Kur jau esi. Nes tavo esybė, bet kokiu atveju, yra toje pačioje erdvėje. Tik siela ir žmogiškasis įsikūnijimas pereina iš vienos zonos į kitą. Iš nematerialumo į materialumą. Tam siela ir suformuota. Tai materialesnė būsena už esybę, bet ne tokia materiali, kaip žmogaus kūnas. Kūnas, tai tik įrankis, kuris leidžia sielai vystytis. Sąmonė – tai sielos kaupiamoji dalis. Sąmonė brandina sielą. Ji suteikia sielai jėgos, suteikia kūrybos galią.
Sąmonė – tai materialioji sielos jėga. Ji ne tik išreiškia pačią sielą, bet ir papildo ją. Papildo branda. Sąmonė yra sielos įrankis, kaip ir kūnas. Tai dvi atskiros dalys. Tiesa, yra dar keletas subtilesnių dalių, kurios perduoda sielos užduotis, kurios priima tam tikras Visatos sąmonės užduotis. Žmogus nėra toks, kaip jums dabar atrodo. Jis yra daug sudėtingesnis ir atlieka daug daugiau funkcijų, nei žmogus tai supranta. Žmogui kai kada pasirodo, kad jis yra valdomas nematomų jėgų, pvz. likimo. Todėl nesijaučia visiškai saugiai. Bet, iš tiesų, žmogus turi tam tikrų savęs sudedamųjų dalių ir jis puikiai atlieka savo užduotis, sąmonei to neužfiksuojant. Šiandieną tik sukeliu intrigą, susidomėjimą, kas yra žmogus. Bet, iš tiesų, apie tai labai rimtai ir daug diskutuosime. Nes tai naujos žmogaus galimybės. Ir jos yra visiškai naujos dabartinei sąmonei. Bet pripažinkite, čia nieko keisto ir neįprasto nėra. Kai žmogus gyveno pirmykštėje bendruomenėje, tai jis nemąstė, kad yra Dievas, nekūrė į kosmosą skrendančių raketų ir t.t. Pasaulis žymiai pasikeitė. Tai kodėl reikėtų abejoti, kad po 10 tūkst. metų pasaulis išliks toliau, koks yra dabar? Tikrai ne. Jis bus pasikeitęs. Ir jūs jame gyvensite (dauguma), kaip naujai įsikūniję ir pasiekę tam tikrą vystymosi lygį. Laiko nėra. Jūs esate amžini. Jūsų esybė yra amžina (amžina, kiek tai yra numatęs Dievas) ir jūsų išraiška, vienokia ar kitokia, visados bus. Jūs nuolat gyvensite ir kursite savo gyvenimus. Tik sąlygos bus kitos, kiti išbandymai, kitos jūsų galimybės. Jūs naudojatės penkiais jutimo organais. Dabar jau pripažįstate ir intuicijos galią. Bet kas sako, kad jūs neturite daugiau jutiminių organų, kurie informaciją nuskaito subtiliajame pasaulyje? Žinoma, yra. Nors tai dar nelabai išsivystę, bet yra. Aiškiaregystė, aiškiagirdystė, energetinis gydymas, susiliejimas su kitomis subtiliomis energijomis į jų energetinį lauką, meditaciniai išėjimai į praeitį, ateitį ir t.t. Viskas dabar jau yra. Bet tai tik pradžia naujų galimybių. Jos atsiveria. Jūs prie to priprasite ir kursite savo gyvenimą toliau. Nors visos šios galimybės buvo, yra ir bus. Tik žmogaus vystymosi galimybės neleidžia joms iki galo pasireikšti. Yra daug apsauginių saugiklių. Tame tarpe ir karma. Bet yra ir kitų saugiklių, kurie neleidžia pildytis visoms jūsų į erdvę paleistoms mintims, žodžiams, jausmams. Jums trukdo ne tik žinių, bet ir tolerancijos, pagarbos, įsiklausymo stoka. Vėl sudėti saugikliai. Kol jumyse egzistuos negatyvūs jausmai, tol turėsite pakankamai daug saugiklių. O jie apriboja jūsų veikimo laisvę. Saugiklius galite nusiimti tik įrodę savo sugebėjimą nesudegti šviesoje.
Būkite šviesa ir uždekite šviesą kitų žmonių širdyse. O tada jums atsivers ir Akašos kronikos, ir subtilieji pasauliai ir kiti materialūs pasauliai.
Su meile, Andrijanas Hošė