Andrijanas Hošė.
Kasdieniame gyvenime žmogus išgyvena įvairius sunkumus. Kai kurie pažeidžia žmogų, kai kurie padeda žmogui sustiprėti. Žmogui dažnai reikia pagalbos, nes palūžęs jis nesugeba priimti teisingų sprendimų. Mes nesakome, kad tokia jo karma ir jis turi išgyventi jį užpuolusias negandas. Taip, karma veikia visados. Bet ji neveikia taip, kad žmogus emociškai ir fiziškai palūžtų. Žmogus suformuoja savo karmą, jis privalo išgyventi pasekmes. Jos gali būti labai skirtingos. Bet kai kada žmogus palūžta susidūręs su maža problema, o su iškilusia didele nelaime susidoroja. Priima kaip neišvengiamybę, pakeičia savo vertybes ir gyvena toliau. Tai kodėl žmogus palūžta? Čia karma tikrai nekalta. Karma priežasčių – pasekmių dėsnis. Ji tikrai apsunkina gyvenimą (teisingiau, jūs patys apsunkinate gyvenimą), bet ji neturi tikslo sužlugdyti žmogaus. Tikslas, kad žmogus suprastų savo klaidas, taisytų jas, atsiprašytų už jas ir bręstų, o ne palūžtų. Čia jau suveikia žmogaus jausmai ir mintys. Jis nesugeba blaiviai įvertinti situacijos. Atsiveria tamsai, o tamsa jį užspaudžia taip, kad žmogui neišeina net kvėpuoti, ką jau kalbėti apie ramybės būseną. Žmogus susiduria su problema. Ir jis renkasi kaip ją spręsti: patikėti problemą Dievui, daug jos neanalizuoti ir neįsijausti ar pradeda kaltinti visus, pradeda nerimauti ir t.t.
Visados yra du variantai ir visados susiduriate su tuo pačiu – kuo vadovaujatės savo gyvenime: kuriate jį ar griaunate. Kai kuriate gyvenimą – jūs tikslingai naudojate dieviškąją energiją. Jūs patikite savo problemą Dievui ir stebite, kaip ji spręsis. Nes Dievas žino, kodėl ta problema ištiko. Ir jeigu tai susieta su jūsų suformuota karma, tai jos greitai niekas nenuims. Tenka su tuo susitaikyti ir suvokti – ne Dievas baudžia, o tavo suformuota karma ir ją, bet kokiu atveju, reikia išgyventi. Dėl brandos. Tenka susitaikyti su esama padėtimi, nurimti ir prisitaikyti. Vadinasi, šis gyvenimo laikotarpis bus apsunkintas, bet kuo greičiau susitvarkysite su savo jausmais, mintimis, kuo greičiau prisitaikysite prie esamos situacijos – tuo lengviau ji išsispręs. Kitas variantas – kai atsiduodate griaunamajai energijai. Iškyla problema, jūs nerimaujate, pykstate, kaltinate kitus, gal save. Jūs pasiduodate baimei, skausmui, jūs atveriate savo širdį ir protą negatyviam jausmui – tamsai.
Vietoj to, kad nurimtumėte ir patikėtumėte problemą Dievui, kada jūs tiesiogiai prisijungiate prie dieviškojo šaltinio, jūs su savo negatyviais jausmais ir mintimis prisijungiate prie tamsos. Prie žemiškosios tamsos egregorų, kurie maitinasi iš žmogaus baimės, nerimo ir t.t. Kiekviena negatyvi mintis pamaitina tamsą, ji stiprėja ir vis labiau užvaldo žmogų. Atima visą jo energiją. Žmogus ne tik nesupranta kas su juo vyksta, bet jis nebėra pajėgus ir veikti. Pritrūksta energijos. Žmogus nebėra pajėgus spręsti savo problemų, nes nebeturi tam jėgų. Visas jo energijos sankaupas paima tamsa. Ir taip būna ne tik ištikus nelaimei, bet ir užvaldžius depresijai. Mechanizmas tas pats. Žmogus savanoriškai atveria savo energetinį lauką tamsai, kuri iš jo paima gyvybinę energiją. Žmogus silpsta dvasiškai ir fiziškai. Jis gali tapti tiek viskam apatišku, tiek ir visiems piktu, agresyviu. Tokiam žmogui rasti savyje jėgų ir nukreipti savo dėmesį į Dievą, tampa neįmanoma. Nes, kai užvaldo tamsa, žmogus mažiausiai betiki Dievu. Žemos vibracijos jį užspaudžia, vadinasi jis nėra pajėgus suvokti Dievo galybės ir nėra pajėgus jo paprašyti pagalbos. Paprašyti taip, kad pats patikėtų Dievo galia. Jeigu turite šalia tokį žmogų, tai pirmiausia ką galite padaryti – tai prablaškykite jį. Paraginkite pakeisti aplinką – išeiti iš namų, pas draugus, į koncertą, į žvejybą ir t.t. Žmogus turi būti fiziškai patraukiamas iš jį sukausčiusios erdvės. Tada į jo energetinį lauką įsiskverbs kitos aplinkos energijos. Atlaisvės jo mintys, atlaisvės jausmai. Jis „įkvėps oro“ ir galės pažiūrėti į savo problemą iš šono. Žmogau, o tu turi suvokti, kad privalai priimti kito žmogaus pagalbą. Nes taip Dievas tau siunčią pagalbą ir nereikia jos atsisakyti. Tu negali savęs leisti naikinti tamsai. Turi suvokti, kad nevaldomi jausmai, kurie tave naikiną yra kilę ne iš tavęs, o iš tamsos egregorų, kurie per tave maitinasi tavo dieviškąja energija. Suprask, tavo dvasinė problema, tai ne vien tavo problema. Tave užvaldė tamsa. Ir ne vien tau vienam ją išspręsti. Turi priimti draugų pagalbą ir turi pats prašyti Dievo pagalbos. Kai draugą, artimą žmogų, prablaškai, jo energetinis laukas pasipildo energija ir žmogus atsilaisvina nuo tamsos. Jis turi galimybę prisijungti prie kuriančiosios energijos, prie Gėrio energijos ir būna pajėgus susitvarkyti su savo gyvenimu, su esamomis arba įsivaizduojamomis problemomis.
Nenaikinkite savęs atsiverdami Tamsos egregorams. Išsaugokite optimizmą, išsaugokite judesį. Nieko neveikimas žlugdo žmogų. Tiek fizinis, tiek mąstymo neveikimas – sustabdo energijų priėmimą iš dieviškojo šaltinio. Todėl, kai nesusitvarkote su savo jausmais, mintimis, užsiimkite fizine veikla: tiek fiziniu darbu, tiek pasivaikščiojimu grynu oru. Bendraukite, kažkuo užsiimkite, tik nepasiduokite nieko neveikimui. Veikimas išjudina energijas. Bet kur ir bet kada prisiminkite su kokia energija jūs susijungiate savo kasdienybėje: su meilės gydančiąja ir kuriančiąja energija ar su griaunančiąja tamsos energija. O su kuo susijungiate būna aišku pastebėjus savo jausmus. Sugebate išlaikyti vidinę ramybę ar siautėjate, pykstate, nerimaujate. Jausmai ir mintys atspindi kryptį, kur teka jūsų energija. Tamsos energija naikina jus kaip žmogų. Dievo, šviesos energija atstato jūsų energetinį balansą ir jus sustiprina. Čia jūs darote savo pasirinkimus. Rinkitės teisingai, kad savęs nesunaikintumėte. Rinkitės ramybę, tikėjimą, pasitikėjimą Dievu, Gėriu. Rinkitės pasitikėjimą žmonėmis, santarvę. Čia negalima plaukti pasroviui, nes labai greitai nuplauksite kita kryptimi. Todėl rinkitės šviesą, ramybę, meilę, džiaugsmą.