Hasilionas
Erdvė kupina staigmenų žmogaus suvokimui. Tau pavyko mažu akies krašteliu apčiuopti ir pamatyti bendrąją erdvę į kurią įžengei per žmogaus subtilųjį pasaulį. Pojūtis buvo toks, kad ten visko daug, tik suprasti sunku. Tai ir yra pagrindinė problema. Žmogaus suvokimui tai suprasti sunku. Nes ten vyksta daugelis dalykų vienu metu (taip, kaip ir Žemėje). Tik Žemėje jūs tų visų dalykų neapjungiate į visumą, o bendrojoje erdvėje susijungia. Tiesiog tu galėtum iš karto pajusti, ką tą pačią akimirką išgyvena dešimtys žmonių, suprasti kiekvieno įvykio priežastis, pasekmes, įtaką kitam. Ir viską vienu akimirksniu. Nes kitą akimirką – jau kita informacija. Žmogaus smegenys perdegtų nuo tokios informacijos gausos ir aktyvumo. Todėl tau ir buvo sunku suvokti, kas vyksta toje bendroje erdvėje, bet jautei, kad ten daug kas vyksta. Nėra išskaidyta į atskirus objektus, atskirus įvykius. Žemėje daiktas turi pavadinimą, spalvą, medžiagą, paskirtį. Jūs tą daiktą galite apibūdinti kaip atskirą vienetą paimtą iš visumos. Bendrojoje erdvėje nėra „atskirų vienetų“. Tu negali apibūdinti vieno objekto, nepaliečiant daugybės kitų objektų, jų prasmės, tarpusavio santykio ir t.t.
Bendrojoje erdvėje egzistuoja didžioji dalis žmogaus struktūros. Tik ji ten neturi galingos išraiškos, nes visa žmogiškoji struktūra pasireiškia per žmogų jo materialiausioje išraiškoje – įsikūnijime. Toje erdvėje Žemėje neįsikūnijusios sielos išraiška būna neaktyvi. Ji sąmoninga, gali analizuoti, svarstyti, pasireiškia tam tikri tarpusavio santykiai, bet galutinės išraiškos nėra. Tik žmogus formuoja galutinę išraišką savo žemiška veikla. Tik tai yra svarbiausia žmogaus struktūros egzistencijoje. Kad ir kokia galinga siela ir esybė, bet tik žmogaus išraiška turi kuriančiąją galią, kuri suformuoja progresą. Visatos vystymosi progresą. Be žemiškos materialios išraiškos „nepagaminsi“ energijos, dėl kurios galėtų išsilaikyti ir vystytis visa Visata. Tai yra be galo svarbu suprasti. Tik žmogiškoji išraiška Žemėje formuoja kūrybinę galią – energiją, kuri palaiko Visatos egzistavimą.
Yra Visatoje kitokių formų, kitų subtilių pasaulių, bet ir jų išraiška kitokia nei žmogaus. Be,t kalbant apie žmogų kaip struktūrą, kad ir kokie galingi būtų žmogaus vidiniai pasauliai, tik žemiškoji išraiška yra galutinė ir pagrindinė, turinti įtakos bendram virsmui. Todėl taip svarbu suformuoti kaip galima platesnę žmogaus pasaulėžiūrą, kad žmogus galėtų panaudoti ne tik 10 proc. smegenų, bet žymiai daugiau. Kad žmogus galėtų tiesiogiai Žemėje išreikšti tai, ką jis turi savyje, savo neregimoje struktūroje. Vidinės galios yra daug stipresnės, nei žmogaus išorinės žinios. Tik iki šiol žmogus dažniausiai rėmėsi tik savo išorinėmis žiniomis. Tuo, ką išmoko mokyklose, universitetuose, bei savo gyvenimiškoje patirtyje. Bet vidinės galios yra daug patikimesnės, suteikiančios daugiau gebėjimų, supratimų, aiškumo. Paimkime pavyzdį: architektas projektuoja pastatą. Jis turi išmanyti medžiagų sudėtį, konstrukcijų ypatumus, atsparumus oro sąlygoms ir daugelį kitų dalykų. Jis turi būti labai apsiskaitęs, išanalizavęs daug teorinės medžiagos, žinantis visas su statybomis susietas naujoves. Vienu žodžiu, geras architektas turi daug įdėti įdirbio, kad suformuotų saugų pastatą. O pasitelkus vidines galias tu akimirksniu suvoktum, kur yra spraga, kur yra kažkoks neatitikimas, kuri medžiaga netinkama, o kuri tinkama. Tu pajustum visumą. Pastato konstrukcijas, jo saugumą, atsparumą, naudingumą. Iš karto matytum spragas. Žinant techninius dalykus architektas gali numatyti tam tikrus pavojus, tam tikrus niuansus. Bet gali tik numatyti, prognozuoti. O pasitelkus vidines galias – tu žinotum. Tu tiesiog aiškiai žinotum, kaip žmonės jaustųsi tame pastate, kas jiems tinka, o kas neatitiktų jų lūkesčių, jų patogumų.
Vidinė galia nuostabus dalykas. Paimkite gydytoją, kuris tik pabendravęs su klientu iš karto suvoktų visą kliento sveikatos būklę. Jam nereikėtų tyrimų, analizės – jis suvoktų, kokių organų veikla stringa ir kodėl stringa ir ką reikia padaryti. Gal pritaikyti chirurginį gydymą, gal medikamentinį, o gal tiesiog parekomenduotų pakeisti gyvenseną, savo įpročius, savo charakterio ypatybes.
Tik ego pasauliui nepriimtinas vidinių galių pasireiškimas. Nes tu nebegali meluoti, nebegali sukčiauti, pasinaudoti kitų žmonių gerumu ir t.t. Tu kaip ant delno būtum ir su žmogumi, kurio ego vis dar pasireiškia, niekas nenorėtų net bendrauti. Egoistinės savybės būtų nepriimtinos. Ego prarastų savo prasmę. O kadangi dabar žmogų vis dar valdo jo ego, tai vidinių galių išraiška labai apribota. Ir apribota tik dėl žmogaus ego pasireiškimo. Kol žmogus save iškelia, save sureikšmina ir visą dėmesį skiria tik savęs garbinimui (arba niekinimui – ego visaip pasireiškia), tai vidinės galios lieka užspaustos ir neturinčios jėgos pasireikšti žemiškoje erdvėje. Štai kodėl taip svarbu tie paprasti žmogaus žingsniai į savikontrolę ir savidiscipliną. Jeigu jums pavyks įveikti savąjį ego, tai jūs atversite kelią pažinimui. Vartus pažinimui jūs gal ir atveriate, bet jūsų ego vis tik apneša rūdimis jūsų vartų vyrius. Būkite dėmesingi, vertindami savąjį ego. Jis tuo ir stiprus, kad moka pritaikyti savęs išraišką prie žmogaus tikslų ir vėl gali paimti viršų, bet kurioje jūsų išsivystymo stadijoje. Ego kaip rusenanti žarija. Jis gali nusilpti, bet įmetus tam tikrą jausmą, troškimą – vėl gali užsiliepsnoti stipria ugnies liepsna. Būkite visados atidūs savo ego pasireiškimui. Visados. Ir visados siekite vidinių galių išraiškos.