Valdovė Sofija

Nežaiskite su astraliniu pasauliu

Astralinis pasaulis yra materiali struktūra. Ji pilna „gyvybės“ – tamsos egregorų ir kitų struktūrų. Tai nėra matomas pasaulis, jis labiau jaučiamas. Jaučiamas kaip baimės ir skausmo būtis. Šiame negatyvumo pasaulyje užsilieka kai kurių mirusių žmonių struktūra. Ji nebeturi fizinio kūno, bet tebeegzistuoja jausmų, minčių ir dvasinis kūnas (siela). Kai žmogus miršta, praėjus laikui nuo jo atsijungia jausmų, minčių kūnai ir siela atsilaisvinusi patenka į aukšto energetinio lygmens pasaulį, kuriame egzistuoja sielos iki sekančio įsikūnijimo. Sieloje lieka prisiminimai patirties, išgyvenimų, bei suformuota karma. Tiek geroji, tiek blogoji. Siela gali prisiminti buvusius įsikūnijimus. Atmintis joje lieka, bet pati žmogaus struktūra – mentalinis ir astralinis kūnai išnyksta. Kaip miršta fizinis kūnas, taip turi mirti ir tie du kūnai. Sielos atmintyje išlieka prisiminimai apie jį mylėjusius žmones, todėl jis gali globoti Žemėje likusius artimuosius. Globoti gali siela. Astralinis ir mentalinis kūnai turi būti atsilaisvinę, tai yra, jie privalo atsiskirti ir „ištirpti“. Kaip sunyksta fizinis kūnas, taip sunyksta po ilgesnio laiko ir tie kūnai. Jei žmoguje buvo daug negatyvumo, tai jo suformuotos mintys ir jausmai yra tokio žemo energetinio lygmens, kad sielą užspaudžia ir viskas lieka astraliniame pasaulyje. Kai žmogus gyvena nesąmoningai ir visiškai neišskleidžia savo gyvenime sielos, tai ji po mirties taip pat lieka astrale. Nėra energijos kilti. Tokia jau ta karma. Žmogus gauna tai,  ko nusipelnė. Todėl tai sielai, užstrigusiai astrale būna labai sunku atsilaisvinti. Ten jos niekas nepuola, niekas neskriaudžia ir niekas nebaudžia. Tiesiog egzistuoja tam tikroje nesvarumo ir neveiklos zonoje. Būna, kai dėl tokios sielos susirūpina angelai, susirūpina kiti mirę artimieji  ir jie padeda sielai. Padėti gali Žemėje išlikę gyvieji tą žmogų vis prisimindami  geru žodžiu. Tokiu atveju, ta siela gauna papildomos energijos ir gali atsilaisvinti. Tai priklauso nuo to, kiek mirusysis buvo suformavęs negatyvumo ir kiek bus žmonių, galinčių jį prisiminti gerai. Supraskite, ne palikti išradimai ir pasiekimai padeda žmogui po mirties, o tik palikti geri prisiminimai, suformuoti geri jausmai padeda mirusiajam ne tik atsilaisvinti, bet ir sėkmingai reinkarnuotis.

Astrale užstringa ir tie mirę žmonės, kurie mirties akimirką jautė baimę, nepasitikėjimą, pyktį. Vienu žodžiu – jautė stiprų negatyvų jausmą. Tas jausmas tarsi uždeda antspaudą ant išeinančios sielos ir ji įstringa astrale. Didžiulis skausmas, kurį artimieji suformuoja prie mirusiojo karsto, taip pat trukdo sielai atsilaisvinti. Žmogus niekur nedingsta. Miršta jo kūnas, o siela vystosi toliau. Jūs, artimieji, turite jausti pagarbą ir meilę buvusiam artimam žmogui ir turite jam padėkoti už kartu nueitą kelią, o ne verki ir rodyti savo asmeninį skausmą. Taip jūs parodote nepasitikėjimą Dievu, parodote savo silpnumą, nesugebėjimą susivokti tikrojoje realybėje arba didelį prieraišumą, kas taip pat nėra gerai.

Būna, kai nesąmoningos sielos tiesiog nesuvokia, kad yra mirusios, jos toliau gyvena tarp žmonių. Nuo jų gali sklisti šaltukas, galite jausti prisilietimus, matyti šešėlius. Tai dažniausiai būna savo kūną nužudžiusios sielos skausmas. Siela žino, kad jos gyvenimo laikotarpis buvo numatytas kitoks, o kūno nebeturi (savižudžiai) ir tai yra begalinis skausmas sielai. Nes ji nebegali įvykdyti savo misijos. Jos astralinis ir mentalinis kūnai gali išnykti tik atlikę savo misiją. Todėl šie kūnai blaškosi, neranda vietos nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų, tai yra, siela negali atsilaisvinti. Tokios sielos yra labai materialios ir norint joms išsilaikyti jos naudoja gyvųjų energiją. Nusiurbiama energija nuo jiems artimų žmonių. Tokie žmonės gali jaustis pavargę, nusilpę, truputi nelaimingi. Jeigu tai dvasiškai stiprūs žmonės, jie gali ir nepajusti tos  nusiurbiamos energijos trūkumo. Bet silpnesni žmonės gali pajusti šį trūkumą, gali jausti silpnumą. Patys jūs nesuprantate ar iš jūsų kas traukia energiją, ar netraukia, nes šis procesas yra toks paplitęs tarp gyvų žmonių, kad nepastebėsite, kad yra prisijungę ir mirusieji. Žmonių – vampyrų jūs savo gyvenime nuolat sutinkate. Net patys kai kada jais būnate. Jeigu jūs pvz. išprovokuojate pyktį ir tuo džiaugiatės, vadinasi, esate vampyrai – nuėmėte dalį energijos nuo supykusio žmogaus.

Yra vienas būdas, kaip atkratyti nuo savęs vampyrus, tiek gyvus, tiek mirusius. Tai aukšto dažnio vibracijos, kurias galite iš savęs išskleisti. Aušto dažnio virpesiai degina tamsą, degina negatyvumą. Gyvenant pakylėtoje, džiaugsmingoje būsenoje, mylint žmones ir pasitikint Dievu, jūsų vibracijų lygmuo jus pakels į aukštesnį energetinį lygmenį, kurio nepasiekia tam tikro lygio negatyvumas, nepasiekia astralinis pasaulis. Todėl ir kontaktuotojai, kurie dirba su subtiliuoju pasauliu privalo kontroliuoti savo energetinę būseną. Nes tai yra pati galingiausia apsauga nuo astralinio pasaulio, nuo užvaldymo tamsiųjų jėgų. Jeigu kontaktuotojas yra susireikšminęs, jeigu siekia garbės ir pripažinimo, jeigu jis atviras savo aistroms – jis atviras ir astraliniam pasauliui. Tada toks kontaktuotojas nebegali skleisti šviesos ir jis nebevykdo Dievo valios. Jis pasiduoda  savajam ego ir tamsos pasauliui. Taip dažnai nuklystama nuo kelio. Kontaktuotojas gali bendrauti tik su vienu lygiu: arba su Aukštųjų Oktavų pasauliu arba su žemu energetiniu lygmeniu. Su tuo ir kitu pasauliu bendrauti neįmanoma, nes jei dirbi su Aukštųjų Oktavų pasauliu, tu neprileisi tamsos prie savęs. O jeigu tu bendrauji su astralu, tai tikrai tau nepasiekiama Aukštųjų Oktavų informacija. Tai tiesiog vertinimo kriterijus, kuriuo galite nustatyti ar kontaktuotojas švarus ir priima aukštų vibracijų energiją ir skleidžia tiesą, ar tai yra tamsos jėgų žaidimai, kurie skleidžia tiesą, bet pajungia negatyvią energiją. Kontaktuotojas negali bendrauti ir su tuo, ir su kitu pasauliu. Jeigu jis bendrauja su tamsos ir šviesos jėga vienodai – jis yra apgautas. Kontaktuotojas gali susisiekti su sielomis iš astralinio pasaulio ir joms padėti, bet tai bus tik tada, kai tai leidžia daryti ir tai organizuoja Pakylėtieji Valdovai arba angelai.

Patys prisišaukdami mirusiųjų sielas, pažeidžiate jų lygmenį. Jūs gi nežinote kaip tiksliai jam padėti. Ir dažniausiai, kviečiatės ne dėl jų, o dėl savo smalsumo. Taip pažeidžiate ramybės ir pusiausvyros dėsnį. Jūs, prisišaukdami mirusiojo sielą, galite nesugebėti padėti jam išeiti ir jis gali užstrigti jūsų pasaulyje. Taip ir lieka šmėklos šalia jūsų. Niekados, jokiais spiritizmo seansais nesišaukite sielų. Nes jūs joms pakenkiate, vadinasi ir sau suformuojate karmą. Siela gali ateiti pas gyvuosius tik tada, kai pati to nori ir kai tai padeda vykdyti sielą supantys angelai. Čia labai sudėtingas pasaulis. Jūs savajame nesusitvarkote, tai net nebandykite su savo sąmone leistis į tą pasaulį.

Jūs galite tik vieną: paleisti gerą mintį mirusiajam. Pasidžiaugti jo suteiktomis geromis gyvenimo akimirkomis, padėkoti jam už jums suteiktą meilę. Tik paleisdami aukštų vibracijų mintį, padėsite mirusiajam ir nedrumskite ramybės ir pusiausvyros dėsnio apie kurį net nežinote. Todėl ir sakau: nežaiskite su astraliniu pasauliu. Ir neformuokite savyje negatyvumo, kad nereikėtų užstrigti tame astrale. Kai žmonės pasieks tam tikrą sąmoningumo lygį, kai atsisakys negatyvumo, šis pasaulis išnyks, kaip nebeturintis prasmės. To laukiame ir mes. Ne mes turime įdėti labai daug pastangų, gelbstint sielas iš to pasaulio, o jūs nekurti negatyvumo. Mes turime atiduoti savo visą energiją kita kryptimi, labiau pažangesne, kūrybiškesne.

Jeigu būtumėte sąmoningesni, tai ir jūsų pasaulis būtų kitoks: nebūtų neįgalių žmonių namų, ligoninių, vaikų namų. Žinoma, neliktų kalėjimų, policijos. Neįsivaizduojate tokios struktūros? O turėtumėte ne tik įsivaizduoti, bet ir gyventi taip, kad nereikėtų šių  struktūrų.

Su pagarba ir meile, Valdovė Sofija

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *