Jėzus

Kristaus sąmonė

Aš atėjau. Atėjau tam, kad pasidalinčiau savo patirtimi. Žmogus gali viską, jis yra kūrėjas. Bet žmogus gali viską tik tada, kada jo širdis tyra ir kupina begalinės meilės. Tada jis įžengia į tą subtilių vibracijų erdvę, kur kūryba neturi ribų. Juk ir Dievas sukūrė Visatą tik iš savęs išskleidęs aukštų vibracijų energiją, kuri gali viską – suformuoti žvaigždynus, suformuoti sąmonę, suformuoti materialią gyvybę.

Žmogaus kūnas tai tik materialus įrankis, kuris leidžia įgyvendinti sielos – esybės – Dievo planus. Tam, kad įsigyvendintų šie planai yra suformuota ir žmogaus sąmonė. Vadinasi, kūnas ir sąmonė, tai pagrindiniai įrankiai, kurie materializuoja patį gyvenimą. Sąmonės sudedamoji dalis – mintis. Ką mintis suformuoja, tą sąmonė ir pasąmonė materializuoja. Nuolat sakoma, kad žmogus turi pasiekti Kristaus sąmonę. Taip, tai tiesa. Bet kas yra Kristaus sąmonė? Tai sugebėjimas gyventi (būti) labai aukštų vibracijų lygmenyje net ir tada, kai tave spaudžia žema Žemę supanti energetika. Pati Žemė niekados nebuvo ir nebus žemos energetikos, nes iš jos šerdies sklinda Meilės energija. Bet Žemę supanti energetika, kurią suformavo žmogus – yra žema. Jus, įsikūnijant į Žemės erdvę, labiausiai ir užspaudžia žema Žemę supanti energetika. Ir jūsų sąmonė prisiderina prie tų virpesių. Prisiderina, nes jaučia, kad taip lengviau išgyventi, taip lengviau skleistis išorinėje veikloje, bet taip užsiblokuoja vidinis pasaulis. Žmogus prisiderina prie aplinkos nuo vaikystės. Jis prisiderina prie tėvų skleidžiamų virpesių, prie draugų skleidžiamų tokių pačių virpesių ir t.t. Atsiskirti nuo bendros, tave supančios sąmonės darosi sunku. Vibracijos visur žemos. Vidutiniškai žemos arba labai žemos. Jeigu šeima dar gali suformuoti savo vaikams meilės erdvę, gali suformuoti paskatinančią, palaikančią erdvę, tai išėjęs į aplinką, vaikas susiduria su kitokia energetika ir jam sunku išsilaikyti savo pakylėtoje būsenoje. Tokia yra  dabartinė padėtis didžiojoje jūsų pasaulio dalyje. Bet, norint pasiekti Kristaus sąmonę, reikalinga atsijungti nuo daugumos. Atsijungti – tai sugebėti suvaldyti save. Sugebėti atsisakyti savojo asmeniškumo ir suvaldyti savąjį ego. Kitu būdu jūs neatsijungsite nuo žemų vibracijų jus supančios aplinkos. Atsijungti – nereiškia atsiskirti nuo žmonių, nuo bendro žmonijos gyvenimo. Atsijungti – reiškia pakilti į aukštesnių vibracijų lygmenį ir jį išsaugoti savyje, tuo pačiu atiduodant save žmonėms, kurie to nesupranta ir net nevertina. Jeigu pasiduosi savo asmeniškumui, tu nesugebėsi atsijungti nuo aplinkos, tave skaudins, žeis ir viską tu priimsi asmeniškai. O kai priimi asmeniškai – tu sužemini savo vibracijų lygį, tu tampi dauguma. Ir Kristaus sąmonė tau tampa ne tik nepasiekiama, bet ir nesuvokiama. Kaip pirmokui aukštoji matematika yra nesuvokiamas dalykas, taip ir žmogui, kurio sąmonė pasireiškia žemų vibracijų lygmenyje, taip pat nėra įmanoma suvokti kas yra Kristaus sąmonė.

Todėl nuolat ir kartojame: šis mokymas ne skambių žodžių deriniai. Reikia nuolat formuoti savo gyvenimo dieną taip, kad kuo labiau sugebėtumėte išsilaikyti pakylėtoje būsenoje net žemų vibracijų apsuptyje. Niekados nesakykite, kad „esant tinkamoms sąlygoms aš daugiau pasiekčiau“. Netiesa. Sąlygos visados yra pačios tinkamiausios, tik jūs nesuvokiate, kodėl tos sąlygos yra būtent tokios. Gal jos labai tikslingai suformuotos, kad tikrai galėtumėte įtvirtinti savo žinojimą, įtvirtintumėte savo sąmoningumą, savo ryžtą. Gal tik tokiose apsunkintose sąlygose ir sugebėsite įrodyti, kiek turite ryžto ir ketinimo eiti mano mokymu. Niekada nesakiau, kad šis mokymas lengvas. Pažiūrėkite į mano gyvenimo pabaigą. Ar ji buvo maloni mano žmogiškajai sąmonei ir žemiškajam kūnui? Bet esmė buvo ta, kad ir pačiose sudėtingiausiose sąlygose aš išlaikiau savo sąmonę aukštų vibracijų lygmenyje. Aš nepykau, aš nekovojau, aš atleidau savo skriaudėjams, nes žinojau, kad jie taip elgiasi dėl savo žemo sąmoningumo. Aš neturėjau dėl ko pykti, aš tik apraudojau jų nesuvokimą, jų būsimą kančią. Ne fizinę kančią, o dvasinę sielos kančią, kai siela nebus pajėgi dar daugybę įsikūnijimų atsiskleisti. Aš apraudojau savo kankintojų likimą, ne save. Aš buvau Dievuje. Man mano likimas buvo aiškus ir kitoks jis negalėjo susiformuoti, nes mano sąmonė labai skyrėsi nuo daugumos sąmonės ir tai iššaukė pasipriešinimą. Šiuo metu žmonijos sąmonė labai pakilo, nebėra tokia grubi. Galbūt, manęs šiandien niekas nenukryžiuotų. Galbūt, mane šiandieną tiesiog ignoruotų. O tai taip pat suformuotų sudėtingą mano gyvenimo aplinką. Jeigu jums atrodo, kad esanti aplinka (šeima, darbo kolektyvas, artimieji, draugai) tau trukdo vystytis, bręsti – tai jūs labai sureikšminate save. Jūs atskiriate save ne taip, kaip aš mokiau. Jūs atsiskiriate save susireikšminę. Save iškėlę virš kitų. Niekados nelaikykite savęs aukščiau kitų. Nes tai smerkimas kito žmogaus, vadinasi, savo vibracijų sužeminimas. Todėl negalite smerkti nei vieno, kuris yra jūsų aplinkoje, nes jie yra tavo mokytojai. Jie sudaro sąlygas tau išreikšti savo tvirtumą Dievuje. Jie sudaro tas sudėtingas sąlygas, kuriose išryškėja tavo tikrieji siekiai, tavo tvirtas ketinimas žengti mano keliu. Bet kuriose gyvenimo sąlygose, situacijose jūs turite išlikti pakylėtoje būsenoje. Kol to neišmoksite, negalėsite suvokti, kas yra Kristaus sąmonė. Nes žodžiai lieka žodžiais, juos galite išgirsti, galite ir neišgirsti. Viską reikia išgyventi ir nuolat reikia pakelti ir išlaikyti aukštų vibracijų savo energetinį lauką. Aš esu jums pavyzdys, priminimas – kad bet kuriose situacijose reikia išlikti tikroje sąmonės būsenoje, o tai galima pasiekti tik atsisakius asmeniškumo, tik suvaldžius savąjį ego ir tik nuolat sufokusuojant savo dėmesį į teigiamas mintis, teigiamas emocijas.

Su meile ir šviesa, Numylėtinis Jėzus

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *