Zaratustra.
Šiandieną norėčiau pakalbėti apie žmogų – kūrėją. Dievas suteikė galią kurti. Jis suteikia žmogui tokią pačią galią, kurią pats turi. Galią kurti. Žmogus negimė tam, kad tik egzistuotų. Žmogus gimė tam, kad kurtų. Kurtu tai, kas neprieštarauja dieviškajai sąmonei. Bet dieviškoji sąmonė nesuvaržo žmogaus kūrybos laisvės. Žmoguje yra žmogiškoji ir dieviškoji sąmonė. Kol žmogus vadovaujasi tik savo žmogiškąja sąmone, jo kūryba pasireiškia tik eilinėje kasdienybėje ir tai, dažniausiai, ta kūryba vyksta nesąmoningai. O kai žmogaus sąmoningumas tiek atlaisvėja, kad gali pasiekti jame esantį dieviškąjį sąmoningumą, žmogus gali kurti visos Visatos atžvilgiu. Tokia yra žmogaus galia. Galia kurti, pasiremiant Meilės ir Išminties energija. To siekė Dievas, suformuodamas žmogų, suteikdamas jam galią kurti savo mintimis. Ir šiai kūrybai negali prieštarauti net pats Dievas. Jis palaimino žmogaus kūrybos galią. Jis palaimino žmogaus minties galią. Tik Visatoje veikia karmos dėsniai ir tik jie neleidžia žmogui padaryti neatitaisomų klaidų. Žmogus Kūrėjas savo galią pajusti gali tik tada, kai jo sąmoningumas atlaisvėja, kai jo energetinis laukas yra aukštų vibracijų. Tada žmogus pajėgia aiškiau suvokti jį supančią aplinką, aiškiau suvokti kas ir kodėl vyksta ir, kas labai svarbu, suvokia savo kūrybos pasekmes. Suvokia, kas vyksta jam suformavus tam tikrą mintį. Prisiima visas pasekmes. Ir suvokęs, kad padarė klaidą, ne kaltina ir smerkia save, o daugiau tokių klaidų nedaro ir veikia toliau. Norint tapti žmogumi kūrėju, žmogus turi mokėti suvaldyti save, turi išmokti atsisakyti asmeniškumo ir egoistiškumo. Nes asmeniškumai žeidžia ir neleidžia tiksliai įvertinti padėties. Egoistiški siekiai neatitinka visumos siekių, vadinasi, kūryba pasireiškia tik žemiškosios sąmonės lygmenyje.
Žmogus Kūrėjas privalo suvokti savyje kylančius jausmus ir mintis, jis privalo atpažinti, kodėl ir kada kyla tam tikri jausmai, turi suvokti, kodėl jie kyla ir turi išmokti jų atsisakyti. Pvz., nerimas, įtampa, baimė kyla tik todėl, kad žmogus netiki ir nepasitiki Dievu. Tai paprastas rodiklis. Žmogus Dievu pasitiki tik tam tikrais momentais, bet nuolatinio išjautimo, kad Dievas visados jus saugo ir visada padeda – trūksta. O tie jausmai – baimė, nerimas, įtampa parodo, kad jūs nepasitikite Dievu. Gal tikite, bet nepasitikite. Be tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu jūs nepakilsite į žmogaus – kūrėjo būseną. Aukštesnių vibracijų lygmenyje tiesiog neįmanoma gyventi netikint ir nepasitikint Dievu. Tiesiog neįmanoma. Žmogus – kūrėjas turi būti visiškai atsakingas už savo mintis ir savo jausmus. Jis turi sugebėti visiškai kontroliuoti mintis, jausmus, veiksmus. Jeigu nėra kontrolės, gali iškilti netikėta neigiama emocija arba neigiama mintis ir ji pažeis kūrybos erdvę. Ji įneš disharmoniją į tą kūrybos erdvę ir suformuos skaudžią karmą žmogui – kūrėjui.
Kiekvienas žmogus privalo asmeniškai eiti tuo mokymo keliu ir kiekvienas asmeniškai turi atlikti savo namų darbus. Niekas negali nueiti tobulėjimo keliu už kitą žmogų. Todėl suvokite, jūs privalote atlikti savo namų darbus patys. Patys privalote išsiaiškinti, kodėl pas jus vis dar egzistuoja nerimas, baimė, įtampa, nepasitenkinimas. Turite išmokti suvaldyti savo mintis ir savo emocijas. Ir supraskite, ne viską esate pajėgūs suvaldyti vien dabartinio pasaulio suvokimu. Nes jumyse yra išlikusi informacija iš praeitų gyvenimų, informacija iš sielos informacinio lauko. Todėl gali iškilti pačios netikėčiausios mintys ir netikėti jums patiems, jausmai. Jūs turite išmokti tai suvaldyti. Tai užfiksuoti ir suvaldyti. O dar turite išmokti atsisakyti asmeniškumo, emocingumo, jautrumo. Tiesiog, atsisakyti savęs. Tada jums kyla klausimas – o kas lieka? Jeigu atsisakytumėte viso to tada, kai jūsų energetika žema – tai, atvirai pasakius, nieko ir neliktų. Bet atsisakius to, kai jau bręstate, kai kylate į aukštesnių vibracijų lygmenį, jūs tiesiog atlaisvėjate. Jūs nusimetate didžiulį emocinį šlamštą, jūs atlaisvinate mintis, atlaisvinate jausmus, atlaisvinate protą ir širdį. Jūs galite lengviau kvėpuoti, jūsų kūnas prisipildo gyvybinės energijos ir stiprėjate, sveikstate, sąmoningumas tampa aiškesnis. Jūs tampate ramūs, džiaugsmingi, kūrybingi. Jums aiškūs veiksmai ir pasekmės. Jums aiški gyvenimo idėja, jūs džiaugiatės kiekviena savo diena. Ir visa tai patiriate savo paprastoje kasdienybėje, savo paprastoje žemiškoje aplinkoje. Jums nereikia persikelti į kitą planetą ar būti tik tarp tobulų žmonių. Ne, jūs čia ir dabar galite mėgautis vidine ramybe ir vidine laisve. Laisve kvėpuoti, laisve mylėti ir laisve kurti.
Kiekvienas žmogus privalo atlikti savo namų darbus. Ir niekas už jus to negali padaryti ir tų namų darbų negalite nedaryti. Jūs atsiveriate Kristaus mokymui. Erdvė atsilaisvina, galimybės atsilaisvina. Jūs galite žengti tuo nauju keliu, galite jį patirti ir jį išgyventi. Tik turite atlikti savo namų darbus.