Igoris

Kodėl skuba laikas?

Igoris.

Garbė Dievui aukštybėse. Aš atėjau. Aš atėjau pakalbėti apie žmogaus vidinės būsenos pokyčius. Žmogus, kol gyvena viename, jam įprastame energetiniame lygmenyje, išgyvena pasitikėjimą savimi. Jis moka suvaldyti save, suvokia savo silpnybes ir stiprybes. Bet, kai žmogus atsiveria aukštesnių vibracijų bangai, jo sąmonė pradeda strigti. Ji išsigąsta to, kas vyksta. O kas vyksta? Keičiasi sąmonės (ir smegenų) vibracijų dažnis. Tai ir iššaukia emocinius sutrikimus, žmogus nebesupranta, kas su juo darosi. Viskas logiškai lyg ir gerai, bet jaučiasi labai blogai. Jaučia emocinį išsekimą, nuovargį, pasimetimą. Įprasti atsipalaidavimo ar susivaldymo metodai nebepadeda. Žmogus išsigąsta, pasimeta. O kai atsiranda įtampa, organizme tai atsiliepia ligų paaštrėjimu. Atsiranda įvairiausi skausmai, spaudimai, tirpimai, tinimai, širdies ligos. Jeigu žmogus nesuvokia, kad tai tik laikinas procesas, kuris vyks kol jo smegenys ir sąmonė prisiderins prie aukštesnių vibracijų, tai jis palaikys įtampą. O įtampa yra žemos vibracijos. Vadinasi, įsitvirtinti aukštoms vibracijoms dar labiau apsunkinama galimybė. Gaunasi dar didesnis pasipriešinimas ir žmogui tiek psichiškai, tiek fiziškai tampa vis sunkiau. Prisiminkite, laikini, neįprasti fiziniai negalavimai praeis. Nereikia dėl jų bijoti. Prisiderinti prie sąmonėje įsitvirtinančių vibracijų, turi ir kiti žmogaus organai. O tai labiausiai jaučia širdis. Todėl širdies veiklos sutrikimai yra dažnas įvykis. Širdis kupina emocijų ir jeigu joje jaučiasi pervargimas, išsekimas, didelė emocijų sankaupa, širdžiai sunku prisiderinti prie naujo virpėjimo dažnio. Todėl ir vėl būtina suvokti – turite padėti kūnui prisiderinti. Turite jį mylėti ir jį palepinti. Neapkraukite kūno tomis dienomis sunkiu fiziniu ar protiniu darbu. Daugiau ilsėkitės, leiskite sau daryti tai, kas jums malonu, bet dažnai tam nelieka laiko. Bendraukite su mylimais žmonėmis, būkite gamtoje ir skaitykite Pakylėtųjų Valdovų laiškus, kurie jums padės prisiderinti prie aukštesnių vibracijų. Pokalbis su Dievu – visados padės.

Pakylėtųjų Valdovų laiškai diktuojami per keletą kontaktuotojų, jie skiriasi tik dėl kontaktuotojo priėmimo švarumo, sąmoningumo, atsipalaidavimo, energetinio pralaidumo. Tiesa yra visuose laiškuose, energija yra visuose laiškuose. Skirtis gali tik užrašymo stilius, minties suformavimo paprastumas arba sudėtingumas. Nors žmogaus protas dabar yra aukštumoje, nors jis sukuria daugybę sudėtingų mechanizmų, bet dvasingumo lygis iš tikrųjų yra daug žemesnis, nei, tarkime, prieš 100 metų. Todėl dabartiniai tekstai formuojami labai paprasta kalba, paprasta tema, nes norisi, kad skaitytojų būtų daugiau, kad skaitytojai suvoktų apie ką yra kalbama. Jei šias temas skaitytų subrendęs žmogus prieš 100 metų, jis sakytų, kad tai labai banalu ir  paprasta, kad nėra į ką labai gilintis. Deja, laikai keičiasi. Žmogus savo dėmesį sukoncentruoja į išorinę veiklą, į protinę veiklą. Dvasingumo lygis sumažėja. Jis sumažėja ir dėl bendro žmonijos energetinio lygio sužemėjimo. Dabartinis gyvenimo tempas, reklamos, televizijos, interneto įtaka neleidžia žmogui atsipalaiduoti ir susivokti tikrosiose vertybėse. Žmogus skuba gyventi, skuba daug ką patirti, daug ką nuveikti. Jis derinasi prie bendro žmonijos tempo, nenori atsilikti nuo visuomenės keliamų reikalavimų ir nebegali sau leisti sumažinti tempą ir gyventi taip, kaip jam pačiam norėtųsi. Jis skuba, nes toks yra bendras gyvenimo tempas.

 Juo žmonija skuba, juo pagreitėja laikas. Juk pastebite, kaip greitai prabėga diena, savaitė, metai. Tai dėl to, kad žmogus suformavo tokį greitą savo gyvenimo tempą. Iš inercijos tą tempą užfiksuoja ir laikas. Jis skuba. Žmogus nebepastebi, kaip prabėga metai ir sako, kad laikas greitai eina. Laikas, nors ir apribotas konkrečiomis valandomis, vis tik skuba, atsižvelgdamas į žmogaus gyvenimo tempą. Tereikia žmogui atsijungti nuo bendro skubėjimo, tereikia jam atsipalaiduoti, nurimti ir džiaugtis kiekviena savo gyvenimo minute ir laikas sustos. Jūs suspėsite viską atlikti, viską patirti, bet nejausite nerimo, kad nespėjate. Jūsų laikas sustos, nors aplinkiniams jis ir toliau skubės. Supraskite, laikas – tai santykinis suvokimas. Kaip suvoksite jį, toks jis ir bus. Skubėsite patys – laikas prabėgs nepastebimai. Sustabdykite savo gyvenimo akimirką ir ją priverskite dirbti savo kūrybai – laikas sustos. Jis įsiklauso į tave ir jis suteiks tau tiek laiko, kiek tik tau reikės. Diena ta pati, bet laikas tau bus kitas. Tu prisiminsi, ką veikei per dieną, nes tu kiekvieną akimirką būsi išgyvenęs pilnavertiškai, taip, kaip tu norėsi. Tavo atmintyje išliks tikri geri darbai, nuoširdūs potyriai ir tavo diena prailgės. Nes tu būsi daugiau išgyvenęs, patyręs, nei tas, kuris skuba. Skuba daug nuveikti, o širdies ir ramybės į tą veiklą neįdeda. O tai reiškia – laikas yra iššvaistomas. Jis yra tiesiog „suvalgomas“. Ir atėjus laikui mirti (iškeliauti), žmogus susimąsto, kaip greitai prabėgo gyvenimas ir, atrodo, nieko nespėjo nuveikti. Nugyvenkite savo gyvenimą taip, kad nesigailėtumėte nei dėl vienos savo pragyventos dienos. Lai visos jos būna sąmoningos, pilnos kūrybos, o ne skubėjimo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s