El Morija

Apie Meilę

El Morija.

Dieviškoji Meilė apgaubia Žemę, apgaubia Visatą ir apgaubia kiekvieną gyvybės formą. Dieviškoji meilė spinduliuoja ramybe, palaima, džiaugsmu, supratingumu, palaikymu, gerbimu, atjauta. Žmogus žino, kas yra Meilė artimam: tėvui, motinai, žmonai, vyrui, vaikui, draugui, gyvūnui. Bet Dieviškoji Meilė yra daug galingesnė ir švelnesnė. Kai žmogus nurimsta ir atveria širdį Dievui, jis gali pajusti šią meilę. Jis gali „ištirpti“ tame gerume. Nei viename žmogiškajame plane suformuota meilės kryptis neatitinka Dieviškosios Meilės suvokimo, jūs nesate leidę sau pajusti to jausmo.

Pakylėtieji Valdovai, Arkangelai, visos subtiliosios būtybės išspinduliuoja meilę savaip, bet ji būna stipresnė, nuoširdesnė, galingesnė nei žmogiškoji meilė. Žmogiškoji meilė yra apribota žemiško suvokimo ir ji aptraukta, apdengta įvairiais reikalavimais, nuoskaudomis, įsiskaudinimais arba skubėjimu, ambicingumu, susireikšminimu. Žemiškoji meilė daugiau paremta protu: myliu – vadinasi, rūpinuosi. Ne taip turi būti išreikšta meilė. Meilė tai ne rūpestis ir ne vien pagarba. Meilė žmogui turi egzistuoti nuolat. Ji neturi priklausyti nuo išorinių veiksnių. Kiek laiko meilė egzistuoja jūsų Žemėje? Sutuoktiniams – 3 metus? Tėvams – kol jie nepradeda per daug reikalauti ir kištis į vaiko gyvenimą – 10-20 metų? Draugams – iki pirmo susipykimo. Meilė negali iš niekur ateiti ir išeiti. Ji turi egzistuoti širdyje nuolat. O jūs tokios meilės tikrai nesuformuojate. Nes jūs išgyvenate žemiškąją meilę, kuri taip pat priklauso tam energetiniam lygmeniui, kuriame formuojasi ir nuoskaudos, ir pyktis, ir baimė. Meilė jūsų gyvenime – tai emocija, kuri atsiranda dėl kažkokių priežasčių ir išnyksta dėl kažkokių priežasčių. Žinoma, būna akimirkų, kai išgyvenate atvirą meilę savo vaikui, bet, deja, ir ji greitai užsiblokuoja dėl jūsų gyvenimo stiliaus.

 Aš kalbu apie Meilę tam, kad suprastumėte: tai, ką dabar išjaučiate išgyvendami laimės jausmą, tai toli gražu neatitinka Dieviškosios Meilės suvokimo. O mes norime, kad žmogus sugebėtų atsiverti ir priimti tą jausmą. Šis jausmas nuginkluoja visus kitus jausmus, jo įtakoje niekada neformuotumėte piktų, kerštingų jausmų, niekada neskleistumėte neapykantos. Tiesiog, šie jausmai negali egzistuoti ten, kur pasireiškia Dieviškoji Meilė. Čia kalbu ne apie Meilę Dievui. Ji taip pat priskiriama prie žemiškosios meilės. Čia kalbame apie Dieviškąją Meilę, kuri egzistuoja subtiliajame pasaulyje ir kuri nori įsitvirtinti žmogaus suvokime, žmogaus širdyje. Tik atsivėrus šiam jausmui, jūs tikrai išspinduliuosite Meilę ir tada atsivers Išmintis ir Galia.

Kiekvienas užrašytas žodis yra suprantamas pagal žmogaus suvokimo lygį. Pagal jo išgyventą patirtį ir prasmę tų žodžių. Todėl, kalbėdami apie Meilę, Tikėjimą, Išmintį, Galią, Dievą – jūs viską primate skirtingai. Logiškai, gal ir galėtumėte rasti panašumo tarp mąstančiųjų, bet širdies suvokimas kiekvieno yra individualus. Žodį reikia suvokti širdimi, savo vidumi, tada jo prasmė nuolat keisis, nes jūsų širdis vis labiau galės suvokti plačiau, giliau, subtiliau. Subtilusis pasaulis apgaubia jus Dieviškąja Meile, dovanoja šviesą, viltį, bet žmogiškasis protas to nepriima. Pirmiausia, apie tai net negalvoja – kad žmogus gali patirti Dieviškąją Meilę, antra – jis skuba gyventi ir jis mano, kad net nereikalinga siekti pažinti tą meilę (tai žemų vibracijų įtaka), ir trečia – žmogaus bendra energetika tokia žema, kad Dieviškoji Meilė, kad ir kokius galingus spindulius leistų, negali pramušti žmogaus energetikos, kurios turinį įtakoja žmogaus laisva valia. Žmogaus energetika yra tokia, kokią pasirenka jo laisva valia. O tai pasako, kad Dieviškoji Meilė negali per jėgą įtakoti žmogaus. Be to, niekas ir nesigautų, nes žmogus atmestų tą jausmą, kaip nereikalingą, kaip „širdies suminkštėjimą“ ir neįvertintų to jausmo galios.

Ne protas išves žmogų į gerą ateitį, į bendrą žmonijos ateitį. Tik Meilė gali išvesti visą žmoniją į gerą ateitį. Į ateitį, kurioje asmeniškai bręsdamas žmogus, padės bręsti ir šalia esančiajam. Jis nesieks augti vienas. Jo tikslas bus bendradarbiavimas ir pagalba kitiems. Ėjimas kartu į bendrą ateitį. Į bendrą žmonijos ateitį, kur nebeliks nei skurdo, nei bado, nei karo, nei patyčių, nei nusikaltimų, nei apgaulės ir išnaudojimo. Žmogus vienas nėra pajėgus susitvarkyti su šiomis problemomis, nežiūrint į tai, koks jis protingas būtų. Nes protingų žmonių ir dabar yra milijonai, o nesantaika, baimė ir visos kitos negerovės egzistuoja pilnu tempu. Tai, kur tie protai, kad nesugeba sutvarkyti paprasčiausių žmogiškų problemų? Protą valdo asmeniškumas ir egoistiškumas. Jeigu jūsų gyvenimą valdytų nors ir žemiškoji meilė ir tai padėtis pagerėtų. Tik, problema, kaip išsiaiškinome, žemiškoji meilė greitai išnyksta, vėl išnyksta pagrindas ant kurio galėtum kurti gerą rytojų. Lieka tik viena galimybė – atsiverti Dieviškajai Meilei. O tai reiškia, keisti gyvenimo stilių, keisti savo įpročius daug protauti, daug planuoti ir kuo daugiau skirti laiko ramiam pasidžiaugimui tuo, kas iš tikro gražu jūsų gyvenime: gamta, vaikų sukurtomis geromis emocijomis, apkabinimu, nuoširdžiu bendravimu, tylos minutėmis, kai įsiklausai į save, maldos akimirkomis, kai susilieji su Dievo energija. Dieviškoji Meilė nepasieks jūsų, kai nerimausite, kai skubėsite, kai vadovausite ir nurodinėsite. Ji gali ateiti pas jus tik jums suformavus vidinę ramybę ir tylą širdyse ir mintyse.

Siekite pažinti Dieviškąją Meilę, o kai ją pajusite – išlaikykite tą akimirką savyje kaip galima ilgiau. Kad kuo ilgiau įsisąmonintumėte, kuo skiriasi žemiškoji meilė nuo Dieviškosios Meilės ir kaip svarbu ją išgyventi. Ji turi stebuklo jėgą. Jėgą pakeisti visą žmonijos gyvenimo stilių. Ne vieno žmogaus, bet visos bendros žmonijos. Jūs atsakingi už visą žmoniją. Sąmoningas žmogus formuoja savo dieną taip, kad pats bręstų, teisingai elgtųsi ir priimtų teisingus sprendimus vardan visos žmonijos. Visados mąstykite plačiau, ne vien „savo kiemo ribose“.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *