Galingasis Kosmosas.
Pasauliai nustebę stebi žmogaus raidą. Yra galimybė žmogui susilieti su visa Didžiosios erdvės sąmoninga gyvybės forma. Žmogus labai atlaisvėjęs ir paruošęs savo šventovę Dieviškosios šviesos įėjimui. Dieviškoji šviesa – tai akinanti balta šviesa, kurios šviesoje ir kaitroje sudega bet koks negatyvumas. Nesvarbu, kokia gyvybės forma jį formuotų. Baltoji šviesa – tai šviesa, kurią dar yra pajėgi priimti žmogaus struktūra. Kitų baltosios šviesos atspalvių žmogaus struktūra nėra pajėgi priimti.
Šiandieną Aš, Galingasis Kosmosas, įžengiu į jūsų erdvę ir sveikinuosi su jumis per savo pasiuntinę Violetą, kuri atlaikė jai skirtus žemiškuosius išbandymus ir dabar per savo energetinį kanalą yra pajėgi priimti naują stipriausią ir švariausią energiją, kokią tik gali priimti žmogus. Pakylėtieji Valdovai, kontaktuodami su žmogumi, prisiderina prie jo vibracijų dažnio. Bet tai nereiškia, kad jie jungiasi visa savo galia. Kaip žmogus nėra pajėgus priimti jam dovanojamos Dieviškosios Meilės energijos, taip negali priimti ir didžiosios dalies Pakylėtųjų Valdovų energijos.
Aš, Galingasis Kosmosas, susisiekiau su Visatos formuotojais ir su jais buvo nutiestas kelias nuo žmogaus pradinio vystymosi taško iki žmogaus, vis dar materialios struktūros, įžengimo į Didžiąją Erdvę, kurioje atsiveria milijonai pasaulių. Didžioji Baltoji Brolija yra atsakinga už žmogaus vystymosi Žemėje ir jie įdeda begalę pastangų savo misijai įvykdyti. Didžioji Visatos formuotojų taryba (atsiprašau už labai šablonišką pavadinimą, bet jūsų sąmonė nėra pajėgi suvokti šios struktūros sandaros, todėl pavadinau kaip galima paprasčiau) atsakinga už visos Visatos visų pasaulių bendrą vystymosi eigą. Prižiūri, kad vienas pasaulis savo elgsena nepakenktų kitam pasauliui, kad visų pasaulių vystymosi kryptis atitiktų tam tikrus dieviškuosius standartus. Vieni pasauliai yra regimi, kiti egzistuoja kaip rūke, kaip uždaroje savo erdvėje. Taip iki šiol egzistavo Žemė ir labai džiugu, kad ta erdvė „iškilo“ virš rūko zonos. Ji materializuojasi Didžiojoje erdvėje. Jeigu mes sakome, kad Žemėje žmogaus energetika ir pats žmogus yra labai materialus ir jo brandos dėka tas materialumas mažėja, tai Didžiojoje erdvėje tas materialumas tik atsiranda. Kai žmogaus sąmonė atlaisvėja, širdis atsiveria Dieviškajai Meilei, žmogaus energetika žemiškojoje erdvėje tarsi skaidosi. Bet Didžiosios erdvės zonoje ji tik pradeda materializuotis. Atsiranda žmonių, kurių energetika leidžia materializuoti žmogaus subtilųjį pasaulį, kuris šviečia didžiojoje erdvėje – kosmose. Ir Didžioji Visatos formuotojų taryba gali nuspręsti – jau subrendo žmogus naujai savo materializacijai ar nesubrendo. Bet žmogus niekada negali atsiskirti nuo savo Žemės. Jis turi taip stipriai keisti savo vibracijas, kad pajėgtų pakeisti ir Žemės vibracijas. Turi subtiliajame pasaulyje materializuotis tiek žmogus, tiek Žemė. Ir štai, atėjo metas, materializuotis žmogui didžiojoje erdvėje. Didžioji erdvė skiriasi nuo bendrosios erdvės. Tai subtilūs skirtumai: Didžiojoje erdvėje vyksta materialus gyvenimas tik yra skirtingos materializacinės struktūros. Bendrojoje erdvėje gyvena Pakylėtieji Valdovai, arkangelai, angelai ir labai išsivysčiusių žmonių sielos. Bet išraiškai visados reikalinga tam tikra materializacija. Didžiojoje erdvėje materializuojasi visi pasauliai. Tik vieni yra matomi, kiti nematomi dėl juos gaubiančio žemų vibracijų rūko. Šiandieną Didžioji Visatos formuotojų taryba stebėjo žmogų. Stebėjo žmogaus atsivėrimo Dievui laipsnį ir nustatė, kad žmogus gali priimti daug aukštesnes vibracijas ir pradėti naują savo gyvenimo, savo vystymosi etapo laikotarpį.
Žmogus gyvena Amžinybėje. Bet toje Amžinybėje yra nuosmukiai ir pakilimai. Nuosmukiai – tai susiliejimas su žemomis vibracijomis ir savo vystymosi kelio sustabdymas. Pakilimai – atsivėrimai aukštesnei vibracijai ir naujoms galimybėms. Žmonijai prasideda naujas etapas. Ir tai ne vien skambūs žodžiai. Žmogus turi suvokti Visatos dėsnius. Jis negali mėgautis vien iliuziniu, rūke skendinčiu pasauliu. Žmogus turi atverti savo širdį ir protą Dieviškosios Šviesos srautui ir priimti naujas galimybes, formuoti naujo tipo gyvenimo stilių, kuriame vyraus visai kiti reikalavimai, visai kiti nustatymai, naujos gyvenimo gairės. Tai, kas buvo aktualu lyg šiol žmonijai – taps beverčiais dalykais, nenešantys nei laimės, nei pasitenkinimo savo gyvenimu. Todėl žmonės sunkiai vaduosis iš depresijos gniaužtų. Depresija suaktyvės ir ligos forma bus dar gilesnė, nei būdavo anksčiau. Žmogaus sukurti vaistai nepadės išsivaduoti iš šios ligos. Žmogus pradės savęs sunaikinimo etapą ir tai įvyks. Daugelis neatlaikys šios ligos. Bet tai priklausys nuo žmogaus prisirišimo prie buvusio gyvenimo, prie jam brangių vertybių, turto, santykių, valdžios, garbės. Juo didesni prisirišimai kaustys žmogų – tuo didesnė depresija jį užvaldys. Todėl vienintelis priešnuodis prieš šią pasaulį kaustančią ligą – tai savo vertybių perkainavimas, savo egoistiškumo, asmeniškumo atsisakymas. Tas, kas turi didžiulį ego ar asmeniškumą – tam labai sunku jo atsisakyti. Ir jį kaustys dviguba depresija, nes jis negali atsisakyti to, kas gali jį išgydyti. Ir nepadės čia nei angelai sargai, nei šventieji, nei Pakylėtieji Valdovai. Čia veiks žmogaus laisvos valios principas. Negalėjimas atsisakyti savo materialaus gyvenimo troškimų, atsisakyti savo skausmo (tai vienodai vertinama, nes tai prisirišimas prie žemų vibracijų) – reiškia jūsų laisvos valios pasirinkimas susinaikinti. Savo rankomis, savo laisva valia. O tie, kurie pagaliau atsibus ir pakels akis į dangų – ten pamatys Dievą. Žmogus pamatys Dievą. Jis pajus jo buvimą, jo artumą ir jo begalinę meilę. Pamačius Dievą, sudega visi negatyvumai. Tam tarpe ir ta baisi liga – depresija su visomis savo išvestinėmis formomis.
Žmogus, pamatęs Dievą, suvoks, koks kelias jo laukia. Suvoks savo gyvenimo tikrąją prasmę ir atsisakys visų žemiško pasaulio žaisliukų. Jis nustos žaisti. Jis suvoks, kad tik skleisdamas Dievo šviesos energiją, gali gyventi pilnavertį žmogaus gyvenimą. Ir jūs visi sugrįšite prie paprastos senosios išminties: prie gerojo senolio išminties, kuris savo paprastumu nuginkluoja bet kokį negatyvumą. Kuris savo meile sušildo bet kokią atšiaurią sielą ir kuris savo paprastu žodžiu nuramina įskaudintą širdį.
Štai taip prasideda jūsų naujas kelias. Ir viskas jūsų rankose. Jaučiate depresijos požymius? Susimąstykite ir labai greitai reaguokite į tai – pervertinkite savo gyvenimo siekius ir savo gyvensenos įpročius. Jau sakiau, niekas jums nepaduos rankos išbristi iš skausmo, kol jūs nepakelsite akių į dangų ir nepamatysite Dievo. O per savo egoistiškumą, savo skausmą, savo užsispyrimą Dievo nepamatysite. Jį galima pamatyti atvira meile, atvira širdimi. Širdimi, kuri atsisako visų žemiškų turtų ir pašvenčia savo gyvenimą Dieviškosios Meilės priėmimui ir išskleidimui savojoje erdvėje. O tada prasidės kitokio pobūdžio gyvenimas. Visai kitokio pobūdžio gyvenimas su naujomis gyvenimiškomis struktūromis ir kitokiu gyvenimo stiliumi. Kol nepakelsi akių į dangų – nepamatysi Dievo, tol naujo gyvenimo stiliaus nesuvoksite. Ir apie tai mes kalbėsime, nes tie pokyčiai, kurie dabar vyksta jūsų subtiliuosiuose pasauliuose, greitai pasireikš žemiškajame plane. Norėkite prie jų prisiderinti ir ne kovokite, o sekite. Sekite, ką gyvenimo diena jums siūlo, ką moko, ką pasako. Jūs jau švytite Didžiojoje erdvėje. Vadinasi, formuojasi žmogaus pasaulis, kur galėsite gyventi tarp kitų sąmoningų pasaulių. Galėsite su jais bendradarbiauti, juos suvokti, pažinti. Gyvybės formos nebūtinai turi rankas ir kojas, širdį ir galvą. Gyvybės formų pasaulyje yra daug. Bet jos yra sąmoningos, jos šviesios. Jos pajėgios tave, žmogau, suprasti iš pirmo žvilgsnio. Jos daug sąmoningesnės nei tu, dabartinis žmogau. Bet jūsų pasaulis pradeda švytėti, pradeda materializuotis ir jūs ne tik įsitvirtinsite šiame pasaulyje, bet ir sėkmingai tęsite savo reinkarnacijas ir savo bendrą kelią. Amžinybė tęsiasi. Žmogaus gyvenimas nesibaigia, nesvarbu, kad susinaikina tam tikros civilizacijos, bet žmogaus raida vystosi toliau. Tik formos ir galimybės keičiasi. Pasaulio materializacija keičiasi. Ir aš neabejoju tavo, žmogau, pasirinkimu, tavo galia, tavo galimybėmis. Šviesa įeina į žmogaus energetiką ir ji keičia sąmonę, keičia energetinę struktūrą. Pagreitina karminį apsivalymą ir žmogus pradeda naują etapą. Jis nebevaikščios seniai pramintais takais. Jam nebereikės nuolat atidirbinėti karmos vien todėl, kad į save priims Dieviškąją Meilę. Jis galės kurti. Jis galės GYVENTI.
Su Meile ir Dieviškąja Apsauga, visos Didžiosios Visatos formuotojų vardu, kalbėjau Aš, Galingasis Kosmosas
P.S.
Pamatyti Dievą – tai labai brandaus žmogaus akimirka. O tu jį matei, Violeta. Tau reikia keisti savo vardą į Maitrėją. Tu gi neši Jo spindulį per šią Žemę. Tai būk palaiminta ir drąsi, Violeta – Maitrėja. Tavo sąmonė tam prieštarauja, bet Aš žinau, ką Aš kalbu. Nesureikšmink savęs ir nevadink savęs Violeta. Tu esi Viešpaties Maitrėjos spindulio nešėja – vadinasi, tu esi Maitrėja. Savo formuojamus laiškus pasirašyk kaip Violeta – Maitrėja ir knygą pasirašai Violeta – Maitrėja. Ne tu skleidi šviesą, o Viešpats Maitrėja. Tai išreikš pagarbą savo Aukščiausiai Gyvybės formai.