Gautama Buda

Dievą pažinti įmanoma tik per besąlyginės meilės potyrį

Jei nori pažinti žmogų, turi pažinti Dievą. Tokia yra realybė. O kaip pažinti Dievą, jeigu Jis yra Absoliutas, o tu esi maža Visatos dalelytė?

Dievą pažinti įmanoma tik per besąlyginės meilės potyrį. Tik tai atveria kelią į suvokimą. Visata nuolat formuojasi. Ji yra kintanti, pulsuojanti. Ir jeigu tu šiandien Visatą pažintum vienokią, rytoj ji būtų kitokia. Todėl pažinti Visatos neįmanoma. Ji yra nuolat kintanti. Nereikia siekti visiško jos pažinimo, tiesiog žmogaus protui tai neįmanoma. Lieka pažinti tą dalį, kuri svarbi žmogaus brandai, kuri svarbi žmogaus raidai. Ir ta dalis yra susieta su Dievu. Be sugebėjimo išgyventi besąlyginę meilę, nesugebėsi išjausti vienybės su Dievu, su gamta, su kitais žmonėmis.

Žmogus atskiria save nuo kitų tik tam tikrame sąmoningumo lygmenyje. Kai sąmoningumas kyla, jis sugeba pajusti bendrumą su visais, kas yra aplink juos. Pažiūrėkite į veidą pvz. Dalai Lamai. Ar jūs matytumėte jo atskirtį nuo kitų? Tikrai ne. Jo akyse matytumėte besąlyginę meilę, jaustumėte draugą šalia savęs, nors jis nemoka nei tavo kalbos, nepažįsta tavęs asmeniškai ir nežino, kas tu esi. Bet vis tiek tu pajustum jo Meilę, jo gerumą ir švelnumą. Jaustum jo besąlyginę meilę, jo vienybę su tavimi ir su kitais žmonėmis. Jis panaikina atskirtį tarp savęs ir tarp kitų žmonių. Tokią vienybę turi išjausti didžioji dauguma žmonių. Jau dabar yra sielų, kurios niekada nebus pajėgios išgyventi besąlyginę meilę, jos sunyks negatyvių dulkių debesyse. Bet kita dalis turi galimybę išgyventi, išjausti vienybę. Tai nėra draugiškumas arba supratingumas. Tai yra susiliejimas su Dievu ir kartu, su visais žmonėmis.

Šiandieną, kai apie tai kalbu, aš žinau, kad tikrai mažai yra žmonių, kurie jau išgyveno besąlyginės meilės ir vienybės pojūtį. Tai labai aukštos vibracijos ir paprastame kasdieniame šurmulyje to neišgyvensi. Tam reikalinga tiek išorinė, tiek vidinė ramybė. Ar jūs ją turite? Ramybę… Kiekvienas naujas potyris reikalauja tam tikro įdirbio, tam tikrų pasiruošimų. Vaikams lengviau, jie gimę su vaivorykštine aura, jie pasaulį jaučia švelniau, lengviau. Bet juos gali prispausti aplinkos triukšmas ir agresija, ir tą sugebėjimą jie gali greitai užblokuoti.

Aš norėjau pakalbėti, kaip svarbu yra vidinė žmogaus kultūra, kaip svarbu disciplina ir pagarba Aukščiausiajam. Pagarbos išreiškimas Aukščiausiajam – tai įrodymas, kad tu juo tiki ir pasitiki. Maldaujate, meldžiatės tai tik dėl savęs. Dėl to, kad jums sunku ir liūdna ir norite, kad kažkas jums padėtų, kažkas jus paguostų. Prašote ir meldžiatės tik dėl savęs. Dėl Dievo reikia nulenki prieš Jį galvą ir padėkoti. Reikia išmokti išreikšti vidinę pagarbą Dievui. Tai nėra tušti žodžiai, tai vienybės su Dievu išraiška.

o Dieve, koks galingas tu esi – tai padėka ir pagarba. Šiuos žodžius reikia nuolat kartoti ir juos reikia išgyventi visa širdimi. „O Dieve, koks galingas tu esi“. Kai išmoksi išjausti tą didybę, kokia laimė bus suvokti, kad tu esi tos didybės dalis. Taip tu įvertinsi save. Taip tu pamilsi save. Tu pajusi savęs didingumą. Tu įvertinsi savo gyvenimą ir kiekviena diena bus nuostabi akimirka.

Labai daug laiko praleidžiate veltui. Labai daug. Mums skaudu matyti, kaip švaistomas laikas Žemėje. Ne tam Dievas jus sukūrė, kad pyktumėtės, kad rodytumėte ambicijas, kad kariautumėte. Ne tam, kad žiūrėtumėte nebrandžias TV laidas, skaitytumėte literatūrą ir žurnalus, kurie skatina atskirtį ir susireikšminimą. Didžioji dalis darbų nėra verti amžinybės. Jūs dirbate nuo aušros iki vakaro, netenkate savo sveikatos, kaltinate gydytojus, kad jūsų neišgydo, bet o kodėl turėtų išgydyti? Kad vėl dirbtumėte akių nepakeldami į Dievą? Dievas jūsų neužjaus, matydamas kaip jūs  dirbate vardan pinigų. Tai jūsų pasirinkimas. Ko norite, tą ir turite. O turite karmą.

Net ir medituodami jūs ne visi sugebate išjausti besąlyginę meilę. Jaučiatės pažengę, susireikšminę, arčiau Dievo… Nieko nėra arčiau Dievo, kaip paprasta, nuoširdi ir tyra širdis. Ne deklaruojamas paprastumas, o tikras, atviras, toks kaip jį skleidžia Dalai Lama ir kiti aukštos vidinės kultūros dvasininkai įvairių konfesijų. Yra daug nuoširdžių žmonių, bet jie užspausti nesėkmių, bado, suirutės. Jie nebegali išjausti besąlyginės meilės, nes jie pavargę ir alkani. Fizinis kūnas pavargsta, protas pavargsta, o širdis užsimerkia. Ir nebegauna žmogus daugiau dieviškojo palaikymo, nebegauna jo energijos. Kaip tokiam žmogui padėti? Tik išskleidžiant savo besąlyginę meilę, o tam turite gyventi vidinėje ir išorinėje ramybėje.

Sugebantys išlaikyti vienybę su Dievu, sugeba išlaikyti vidinę ramybę bet kokiomis išorinėmis sąlygomis. To turite išmokti, to turite siekti. Žingsnis po žingsnio jūsų sąmonė derinsis prie šių vibracijų ir jūsų sąmonė leis išjausti vienybę su Dievu. Tai nėra tik žodžiai, tai reiki išgyventi. Toks yra siekis visų Pakylėtųjų Valdovų – išmokyti jus išjausti vienybę su Dievu. Tik tada jūs pradėsite suvokti savojo gyvenimo esmę, tik tada suvoksite tą Visatos dalį, kuri yra prieinama žmogaus sąmonei. Nebūkite akli, nusiimkite užsispyrimo raištį nuo akių – jūs turite jausti bendrumą, vienybę, o ne atskirtį. Neįmanoma pažanga be šios savybės. Nes jūs esate Dievo vaikai, jūs esate vienis ir neįmanoma pažanga, jeigu bendrumas bus išsiskaidęs. Tik vienybėje vieni su kitais galite žengti į aukštesnį pragyvenimo lygį, į laimę ir meilę.

Atskirties negali būti. Ji negali egzistuoti Žemėje. Ir tie, kurie esate individualistais, turiu jus nuliūdinti – jūs stabdote virsmą. Jūs elgiatės neteisingai, vadinasi, kuriate sau karmą. Komunizmas – tai priverstinė vienybė. Tai negerai, nes nėra išjaučiamas bendrumas. Tai tik reikalavimas būti kaip visi ir elgtis kaip visi. Įvairovė buvo, yra ir bus. Priverstinė vienybė, nesvarbu kokiu lygiu – ar valstybiniu, ar organizacijos, ar šeimos – skatina nesantaiką ir pasipriešinimą. Tai nėra gerai. Svarbu bendrumas su Dievu ir su visu pasauliu. Kai kas mano žodžius suvoks, o kai kas ir liks sename suvokime ir tas tekstas jo širdies gerumo neužgaus, nebent tik ten esančią atskirties pyktį ir pasipūtimą.

Su meile ir pagarba,

Gautama Buda

P.S. Kodėl tiek bendraujame su jumis? Dėl bendrumo išjautimo. Kol jums sunku ir mums negera, todėl mes nuolat čia ir nuolat stengiamės padėti. Viskas todėl, kad išjaučiame bendrystę su Dievu ir su visu pasauliu. To turite išmokti ir jūs.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *