Gautama Buda

Vienybė su aplinka

Gautama Buda.

Vienybė su aplinka. O kokią aplinką tu gali išjausti, jeigu tavyje daug pykčio, nuoskaudų, susierzinimo. Tu negali atsiverti net gerajai aplinkai, o ką jau kalbėti apie šviesos ir meilės išskleidimą. Vienybę su aplinka galima pradėti jausti tik tada, kai tavo asmeninė aplinka bus tyra. Lengva ir švari. Todėl, pirmiausiai, reikia pajusti, kas tavyje yra. Džiaugsmas ar nuoskauda? Negali įeiti į aplinką su savo negatyvumu. Tokiu atveju, į aplinkos vienybę įneši savo negatyvumą. Reikia išmokti peržiūrėti save. Gali suvaldyti emocijas ir mintis, bet kas lieka tavyje? Lieka jausmas. Pvz. jausmas, kad trūksta laimės. Lieka vienatvės jausmas ir t.t. Išgryninkite save prieš Dievo šviesą. Vizualizuokite tyrą žydrą šviesą priešais save ir joje pamatysite savo jausmus. Pamatysite savo užslėptą ar kitaip tariant, neįsisąmonintą būseną. Paprašykite manęs, kad suteikčiau jėgos ištirpinti tą negerumą. Tik tą negerumą turite įsisąmoninti, atpažinti, o tik po to sudeginti žydroje spalvoje.

Vienybė su aplinka. Kas tai yra? Vienybė su smurtu, su pykčiu? Tikrai ne. Vienybė su liūdesiu – tikrai ne. Vienybė su aplinka – tai besąlyginės meilės išskleidimas visai aplinkai, tiek materialiai, tiek nematerialiai. O besąlyginę meilę gali išjausti, kai jūsų vidinė erdvė nėra užteršta žemiškuoju negatyvumu, kuris vis dar jums artimas. Sakysite, kad negatyvumas nėra jums artimas – žinoma, jūs jo nenorite. Bet pažiūrėkite į savo vidinę būseną ir suprasite, kad negatyvumas užvaldęs didžiąją dalį jūsų minčių ir jausmų erdvės. Todėl visados kartojame: Džiaugsmas nugali viską. Pozityvus požiūris į bet kurią gyvenimo situaciją nugali viską. Be džiaugsmo, be nusiteikimo, kad viskas bus gerai, neįmanoma iš savęs išvalyti negatyvumo. Kai šimtu procentu tikėsite ir pasitikėsite Dievu – džiaugsmas jūsų neapleis. Ir jūs visados pozityviai žiūrėsite į savo gyvenimą. Tik tikėti ir pasitikėti Dievu reikia visados, o ne tik tada, kai tai jums palanku. Pvz. jūs Tikite ir Pasitikite Dievu, bet norite, kad problema išsispręstų jūsų naudai. Tai jau nebėra pasitikėjimas, yra noras, kad Dievas įgyvendintų tavo norus. O pasitikėjimas yra savo norų atsisakymas. Tu turi džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka ir tikėti, kad tai, ką tą akimirką duoda tau Dievas – tau yra reikalingiausia. Bet jūs dažnai norite „praslysti“ ir norite, kad diena ar situacija susiklostytų, kaip norite. Žinoma, minties galia turi jėgą ir jūs turite galvoti, turite siekti – jeigu tai neprieštaraus Dievo valiai – tai lengvai ir išsipildys. Jūs  nereikalaukite Dievo, kad jis išspręstų situaciją naudingai jums. Jūs nežinote, kas iš tikro reikalinga ir naudinga jūsų gyvenime. Gal jūsų tikslai neatitinka Dievo plano ir jis iš karto blokuoja prasidedančią veiklą, kad tik nurimtumėte ir iš naujo permąstytumėte savo sielius, savo pasirinkimus. Tik visiškai pasikliaujant Dievu, gali atverti širdį džiaugsmui. Tu žinai, Dievas tave myli. Jis niekados neorganizuos tau skausmo. Jis niekados tau nekeršys ir nepažemins. Jis tave myli, nes Jis myli save. Jis žino Meilės galią ir svarbumą. O jūs to dar nesuvokiate. Todėl žinokite – Dievas jus tikrai myli ir viską padarys, kad tik galėtumėte išreikšti savo sielos siekius. Kad galėtumėte įsilieti į visumą su savo besąlygine meile. Bet suprantate, kad čia nekalbama apie žemiškuosius troškimus, apie ego troškimus. Jų Dievas nevykdo, nebent jūsų ego troškimai sutaptų su Dievo planu, bet taip būna retai.

Šiandieną žmogui svarbiausia išvalyti savo vidinę erdvę. Reikia išsiaiškinti, kas ją sudaro. Su ta erdve tu įsilieji į bendrą žmonių aplinką. Tu į kitų žmonių vidinę erdvę įneši savo erdvės turinį. Tai kas joje yra? Šviesa ir meilė ar daug niūrių spalvų, kurios susilieja su kito žmogaus niūriomis spalvomis ir taip aplinka tamsėja. Su savo niūriomis spalvomis tu sustiprini ir kito žmogaus niūrias (arba tamsias) spalvas. Tai kaip tada tu neši Meilę ir Gerumą per Žemę, jeigu tavo vidinė erdvė tamsi ir tu stiprini aplinkinių tamsą.

Meilė ir Gerumas lieka tik teorija, tik siekiamybė. Gerai, jei dar siekiamybė, tada ateis laikas, kai to pasieksite. Bet kol kas tai tik graži teorija. Siekite Meilės ir Gerumo, bet būtinai pažvelkite į savo jausmus. Emocijas įvaldote (kai kas) ir tai gerai, tai jau pažanga, bet kokie giluminiai jausmai yra jūsų širdyje, kokie skaudžiausi prisiminimai yra jumyse ir kaip visa tai įtakoja pasirinkimus? Labai sudėtinga išsiaiškinti, kas iš tikro viduje, nes jūs į viską žiūrite labai asmeniškai. O asmeniškumas neparodo visos tiesos. „Aš geras“ – taip manote apie save, tuo tikite, tuo gyvenate. Todėl, kad aš geras, aš pamokau kitus kaip gyventi; todėl, kad aš geras, aš pasirūpinu kitų ateitimi ir ji tokia, kokios aš noriu; todėl, kad aš geras, aš dėl tavęs pergyvenu ir siunčiu tau baimės ir nerimo bangas. Tai ar tikrai tu geras? Tu siunti baimę, nerimą, tu reikalauji, kad jis elgtųsi, kaip tu nori, tu laikaisi savo tiesos, vadinasi, nėra pas tave nei tolerancijos, nei pagarbos, nei meilės. Štai taip ir sunaikinu jūsų viltį ir tikėjimą, kad esate geras…

Besąlyginė Meilė, besąlyginis Gerumas. Kas yra „besąlyginis“? Kai  tu neturi jokių asmeninių norų, tu tiesiog skleidi Meilę ir Gerumą, net slapčiausioje širdies kertelėje nesitikėdamas, kad ta Meilė ir Gerumas sugrįš tau. Tau reikia mylėti net ir tada, kai tave žemina, ant tavęs pyksta, bet ta meilė neturi draskyti akių nei savo gerumu, nei savo agresyvumu.

Paaiškinti žodžiais, ko iš jūsų reikalaujame yra be galo sudėtinga. Lieka tik pasiūlymas – išmokite išvalyti savo vidinę erdvę, susiliekite su Visatos besąlygine Meile ir jūs suvoksite, kas tai yra. Tada žodžiai nebus reikalingi. Bus vidinis žinojimas. Siekite to…

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *