Viešpats Sūrja

Leiskite sielai gyventi

Viešpats Sūrja.

Aš atėjau pakalbėti apie šiuolaikinio žmogaus mąstymo vingius. Žmogus yra protingas. Jis seka visas šios dienos naujienas, suvokia, kas vyksta pasaulyje, žino, kaip jam išsilaikyti tame pasaulyje ir suvokia, kad egzistuoja dėsniai, kurie valdo giluminį pasaulį. Egzistuoja taisyklės, kurios nustato, kaip gyventi Žemėje, bet egzistuoja ir dėsniai, kurie įtakoja žmogaus gyvenimą, nežiūrint į tai ar žmogus tai pripažįsta ar ne.

Geriausiai jums žinomas dėsnis yra karmos dėsnis. Nors dauguma jūsų tą dėsnį suvokiate, bet jo neįvertinate kaip nuolat darančio įtaką jums, nes kitu atveju nedarytumėte tų klaidų, kurias darote savo gyvenime.

Jūs pamirštate, kad karmos dėsnis veikia nuolat. Kokią mintį paleidote į erdvę, tokia ir grįžta su materializacija į jūsų gyvenimą. Ar sekate savo mintis, ar sekate savo jausmus? Turite išmokti atsijungti nuo kasdienybės minčių ir pažvelgti į save iš šono. Turite pastebėti, kad dauguma minčių vis dar nėra sąmoningos. Jūs įsiveliate į tam tikrų problemų apmąstymą, ieškote sprendimų būdų ir per daug išeikvojate savo energiją. Išeikvojate apmąstymams kaip elgtis, o ne pačiai kūrybai, pačiam veiksmui. Sakysite, kad reikia viską tiksliai apmąstyti. Bet gal per daug tiksliai norite apmąstyti, per daug detalizuotai ir, svarbiausia, kad siekiate jog tai, ką darote turi atitikti jūsų reikalavimus. Per savo reikalavimus pamirštate atsižvelgti į kitų žmonių nuomonę, norus. Jūs formuojate idėją, kaip jums atrodo teisingiausia, bet ta idėja gali būti klaidinga. Pats Gyvenimas stengiasi, kad žmogus kaip galima mažiau darytų klaidų. Yra toks dėsnis, kuris paverčia mūsų gyvenimo įvykius labiausiai tinkamais. Labiausiai mums reikalingais ir sėkmingais. Kai žmogus savo apmąstymais viską dėlioja į tam tikras „lentynėles“, jis nebeleidžia įsikišti Gyvenimui ir pataisyti žmogaus daromas klaidas. Žmogus klysta ir formuoja karmą. O jeigu žmogus sugebėtų atjungti save nuo savo minčių ir jausmų ir į viską žiūrėtų lengviau ir paprasčiau, bei su džiaugsmu, tai Gyvenimo dėsnis, kuris stengiasi, kad žmogui visados būtų geriau, padarys viską, kad įvyktų tai, kas žmogui geriausia, reikalingiausia, naudingiausia. Tiesa, naudingiausia ir reikalingiausia žmogaus sielai, ne žmogaus troškimams, ego pasireiškimui. Jei svajonės pildosi ne taip, kai norėjosi, matyt Gyvenimas mato kitokį gyvenimo variantą, kuris labiau reikalingas žmogui, nei pats žmogus tuo tiki. Niekados nepamirškite, kad jūs ne tik fizinis žmogus, turintis kūną, protą ir širdį.

Jūs esate siela, įsikūnijusi šiame kūne. Ir ši siela yra amžina. Ji formuoja savo gyvenimus vieną po kito, ji žino, ką turi išmokti, kad vis labiau atlaisvintų save iš kietos ir grubios materijos. Todėl sielos uždaviniai dažnai nesutampa su žmogaus ego uždaviniais. Kai žmogaus ego stiprus, jo sielos balsas miega. Siela tyli ir laukia. O Gyvenimas stengiasi visomis jėgomis padėti sielai prasimušti pro žmogaus egoistišką sąmonę. Gyvenimas stengiasi suformuoti įvykius, kurie sukrėstų žmogaus protą ir žmogus susivoktų – ne jis karalius, ne jis vadovauja sau ir kitiems. Yra siela, tyli, rami ir vis laukianti savo galimybės pasireikšti veikloje. O kai atsiranda galimybė – tai išsiskleidžia žmogus kaip gėlės žiedas visu savo grožiu, talentu, meile, džiaugsmu. Ir tada žmogus pajunta pilnatvę savo gyvenimo, nes siela gyvena. Žmogus gyvena pilnatvėje – jo protas, jo širdis susilieja su sielos balsu ir susiformuoja vidinė harmonija, susiformuoja pilnatvės jausmas, tikrosios išraiškos jausmas.

Žmonės, kurie jaučiate, kad kažko trūksta, kad savęs neišreiškiate taip, kaip širdis norėtų, žinokite, siela dar nesusiliejo su jumis per jūsų kasdienę veiklą. Siela liūdi. O ją išgirsti galite per vidinį balsą, per nuojautą, per Gyvenimo pateiktus pasiūlymus. Atjunkite mintį nuo savo rūpesčių ir pažvelkite į širdį ir ko gi ji iš tikro nori? Tik negalima ignoruoti to noro, negalima taikytis prie dabartinės jau susiformavusios situacijos ir nieko nekeisti. Prie senų gyvenimiškų sąlygų ir senų įpročių jūs neišlaisvinsite savęs. Nes būtent tos senos situacijos ir užspaudė jūsų sielą. Jei nekeisite situacijos ir nekeisite savo įpročių, jei neatsisakysite baimės netekti stabilumo, tariamo saugumo, jūs neatlaisvinsite savęs ir nesuteiksite sąlygų sielai pasireikšti. Tada kamuos ne tik liūdesys, bet ir kaltės jausmas. Bet nesvarbu nei kaltės jausmas, nei tuštuma širdyje pažvelgus į tai, kokią problemą suformuojate iš tiesų – jūs neleidžiate sielai pasireikšti materialiame plane. O juk siela į Žemę ir ateina tik tam, kad pasireikštų materialiame plane, kad pažintų gyvenimą, kad kurtų, kad bendrautų ir džiaugtųsi gyvenimu. Siela turi bręsti, ji turi vykdyti savo užduotis. Ir viso to negalima padaryti, nes jūs bijote, jūs tingite, jūs pasirenkate saugumą, sąstingį ir visiškai ignoruojate pagrindinę Visatos tiesą – Siela ateina į Žemę. Ji turi GYVENTI. Ne jūsų egoistiniai norai ar baimės, o siela turi gyventi. Jūs – jūsų kūnas, protas, jausmai – esate tik tam, kad siela gyventų ir save išreikštų. O jūs leidžiate gyventi tik instrumentui (kūnui, protui, jausmams), bet neleidžiate gyventi tikrajai gyvybei – sielai. Ir niekas nėra pajėgus jums padėti, net Dievas, jeigu jūs neleidžiate savo sielai gyventi. Nes tokia jūsų laisva valia.

Keiskite požiūrį į save ir savo gyvenimą. Kad ir kiek turite veiklos, planų, bet jeigu jūs neįsiklausote į sielos balsą, visi tie planai tampa beverčiais. Visas gyvenimas netenka prasmės. Dulke buvote, dulke ir pavirsite. Bet Dievas jūsų nesukūrė Dulke. Jūs patys save tokiais padarėte. Jeigu jūsų gyvenime nepasireiškia gerumas, atjauta, džiaugsmas, meilė, tyrumas – siela miega. Miega, apsupta liūdesio, vidinio nerimo, skausmo, baimės, sąstingio.

Žinoma, ne visų sielos miega, bet aš kalbu su tais, kurie tai supranta, pajautė. O kuriuos užgavo mano žodžiai, įskaudino ar supykdė, tai žinokite, jūsų siela miega

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *